- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- I1-4027-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00742-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei,
atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. (toliau – ir J. M., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. J. M. skunde nurodė, kad jis iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus ir atgal buvo konvojuojamas Marijampolės AVPK automobiliais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų. Tvirtino, kad konvojavimo metu jam nebuvo užtikrintas saugumas, kadangi konvojavimui naudotuose automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai. Teigė, kad Marijampolės AVPK pareigūnai nekreipė dėmesio į jo žodžiu išsakytas pretenzijas dėl nesaugių konvojavimo sąlygų. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jautėsi nesaugus, patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus (b. l. 1).
Teismo posėdžio metu J. M. prašė tenkinti skundą, remiantis jame nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad ypatingai jautėsi nesaugiai lenkimų metu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės AVPK prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės AVPK, remdamasis Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) konvojaus grandies specialisto L. K. 2020 m. balandžio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-PR2-2988 duomenimis, nurodė, kad iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus ir atgal pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo konvojuojamas trylika kartų. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD TRANSIT CUSTOM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie atitiko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko patvirtintų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Marijampolės AVPK teigė, kad kiekvieną kartą prieš pradedant konvojavimą ir jį baigus, konvojaus pareigūnai visada patikrina konvojavimo automobilių būklę, o radus trūkumų jie nedelsiant šalinami. Nurodė, kad konvojavimas vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai konvojuojamam asmeniui. Teigė, kad Marijampolės AVPK naudojamas tarnybinis transportas, įskaitant ir specialųjį transportą, skirtą asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais - transporto priemonės registracijos liudijimais, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis. Transporto priemonėms, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės pažiūros atliktos, nustatyta, kad jos atitinka techninius reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjas konvojavimo metu turėjo teisę teikti skundus dėl, jo nuomone, pažeistų Konvojavimo taisyklių, tačiau ginčo laikotarpiu nusiskundimų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Marijampolės AVPK vertino, kad pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo sąlygų pažeidimų, teisės pažeidimus grindė nuomone ir emocijomis, neindividualizavo padarytų teisės pažeidimų aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų (b. l. 8-13).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamo Marijampolės AVPK vykdyto konvojavimo, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d.-2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu buvo 13 kartų konvojuotas maršrutu Kaunas – Marijampolė – Kaunas; pareiškėjas buvo konvojuojamas Marijampolės AVPK specialiaisiais automobiliais FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD TRANSIT CUSTOM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-67).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad konvojaus automobiliuose nebuvo įrengtų saugos diržų.
Konvojavimo taisyklės 3 punkte apibrėžia, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Transporto priemonėms, kuriomis vykdomas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.
Specialiojo automobilio, specialiojo autobuso įrengimo ir techninius reikalavimus nustato Konvojavimo taisyklių 146 punktas. Šiame punkte nurodyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punkte įtvirtintas draudimas lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, transporto priemonėse saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti gamintojo. Reikalavimas prisegti konvojuojamuosius saugos diržais numatytas Konvojavimo taisyklių 163 punkte, tačiau šio reikalavimo privaloma laikytis tais atvejais, kai konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone. Bylos duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas policijos įstaigos specialiosiomis transporto priemonėmis.
Remdamasis uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės techninės apžiūros centras“ išduotų konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) Nr. 300-0485169 ir Nr. 010-0415084 (b. l. 70-71) ir valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonėms išduotų registracijos pažymėjimų (b. l. 68-69) duomenimis, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu konvojuojamas pareiškėjas buvo konvojuojamas Marijampolės AVPK specialiosiomis transporto priemonėmis, kurių atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams ir tinkamumą eksploatuoti juos pagal specialiąją paskirtį nustatyta tvarka patvirtino kompetentingi subjektai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti aukščiau nurodytų dokumentų patikimumu, todėl jais grindžia daromas išvadas.
Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam, turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, skundu ar prašymu kreiptis į konvojų, kuris apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo skundų ar prašymų nebuvo gauta. Pareiškėjas duomenų apie konkrečius jo teisių pažeidimų atvejus nepateikė, konkrečiai nenurodė, kurio konvojavimo metu ir kokiam pareigūnui reiškė pretenzijas, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tokių duomenų nenustatyta ir išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie konvojavimą vykdantiems pareigūnams pareikštas pretenzijas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų bei pareigūnų veikas, pasireiškusias pareiškėjo skundų konvojavimą vykdantiems pareigūnams nefiksavimu ir nereagavimu į juos, yra abstraktaus pobūdžio, šias aplinkybes pareiškėjas apibūdino nekonkrečiai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galimai padarytą jo teisių pažeidimą, atsakovui nekyla pareiga pateikti įrodymus apie konvojavimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl jo konvojavimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pareigūnų nereagavimo į jo nusiskundimus atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
Pagal CK įtvirtintas civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės romas, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti kitas atsakomybės sąlygas. Veiksmų neteisėtumas, kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga, siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – Marijampolės AVPK, kaip valstybinės valdžios institucijos, ir jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) faktų. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.