Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 185 str, t. y. tuo, kad pasisavino atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent kad:

jis, būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę valdyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas ,,Hansabankas“ bei disponuoti joje esančiomis lėšomis, žinodamas, kad 2008-01-22 iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB NORD dėl klaidingai užpildyto elektroniniais kanalais siunčiamo mokėjimo nurodymo Nr. 5745 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje atsitiktinai gauti 60704, 85 Lt jam nepriklauso, ir tik 2008-02-06 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ raštu pareikalavus laikotarpiu nuo 2008-02-28 iki 2008-03-31 grąžino 15 000 Lt, tačiau likusių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančių 45704, 85 Lt negrąžino ir tokiu būdu A. M. tyčia pasisavino atsitiktinai jam patekusį 45704, 85 Lt UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas“. Buvo nusprendęs parduoti įmonę, ją pardavė, jokių įstatymų nepažeidė, pinigų nepasisavino, nežinojo, kad pinigai buvo pervesti per klaidą. Dalį pinigų pervedė į savo sąskaitą, nes taip buvo paprasčiau sumokėti kreditoriams, geresnės sąlygos susitarti dėl nuolaidų. Kaip paskambino buhalterei pinigai jau buvo išleisti, ji pasiūlė sudaryti sutartį ir pasirašyti vekselį įmonės vardu, kas ir buvo padaryta. Iš „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės sąskaitą buvo pervesta 60704,85 Lt. Pradžioje pasižiūrėjus įmonės balansą nerodė iš kur tie pinigai gauti, jis iš karto pradėjo daryti pavedimus, sau persivedė 50000 Lt, tie pinigai paskui buvo įvesti į avansinę apyskaitą, jie buvo skirti atsiskaityti su darbuotojais, už paslaugas. Jis nusiėmė pinigus nuo savo sąskaitos, buhalteriškai jie buvo įforminti sumokėti jam, t. y. A. M., per avansinę apyskaitą, bet jie buvo sumokėti jam avansu už paslaugas su kreditoriais. Kasoje tie pinigai yra apiforminti. Keliems darbuotojams buvo sumokėta asmeniškai, tačiau tai buvo padaryta oficialiai. Ar buvo raštas iš „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti pinigus, jis nepamena. 15000 Lt jis negrąžino. Iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiūlymas sudaryti kredito sutartį ir pasirašyti vekselį, jie pasiūlė tokį variantą, kad „Baltijos gamybos grupė“ sumokės „(duomenys neskelbtini)“ 15000 Lt ir tada „(duomenys neskelbtini)“ pasirašo kredito sutartį likusiai sumai, kokiai, tikslai nepamena. Jis, t. y. A. M., grąžino 5000 Lt iš visų pinigų, 15000 Lt begrąžino. Dalį skolų jam, t. y. A. M., pavyko susigrąžinti, likusius 50000 Lt jis įnešė į savo įmonės sąskaitą. Kadangi tuo metu jau buvo suderintas įmonės pirkimas – pardavimas su klientu, klientas paprašė, kad pinigai būtų kasoje. Kliento pavardės nepamena. Pinigai buvo perduoti kai buvo pasirašinėjama sutartis su (duomenys neskelbtini) , bet pinigus pasiėmė su juo buvęs asmuo, kurio pavardės nepamena. Pinigai ir kitas įmonės turtas buvo perduotas S. arba A., tiksliai nepamena. Automobilis stovėjo aikštelėje prie jo, t. y. A. M., namų, kuriame padavė automobilio dokumentus, automobilio perregistravimas nebuvo atliekamas, nes jis buvo registruotas „(duomenys neskelbtini)“. Po pardavimo jis, t. y. A. M., bendravo su kažkuriais iš tų asmenimis, buvo susitikęs, teiravosi, ar jie vykdo „(duomenys neskelbtini)“ sutartį. Pirkimo – pardavimo sutartyje, rodos, sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ yra įtraukta. Jei parduodama įmonė, ji parduodama su visais savo įsipareigojimais. Visas įmonės akcijas jis pardavė M. V. už 10000 Lt. Tų pinigų negavo, nes jie buvo skirti kreditiniams įsipareigojimams padengti, įmonės balansas buvo visiškai privestas prie nulio. Pinigų neperdavė „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo pasirašyta sutartis ir nebuvo suėję terminai, parduodamas įmonę pinigus sumokėti įpareigojo direktorių. „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų savo asmeninėms reikmėms jis, t. y. A. M., neišnaudojo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorium. Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2007 m. pirko įvairias santechnikos prekes, už kurias pilnai atsiskaitė. Dėl šio vieno pirkimo įmonė buvo duomenų bazėje. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja jau seniai, perka pas juos transporto paslaugas. 2008-01-22 suėjus terminui turėjo atsiskaityti su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir sumokėti 60 704,85 Lt. Kadangi duomenų bazėje yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įvyko klaida ir vietoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Klaida pastebėta 2008-02-06, kai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ negavo už suteiktas paslaugas pinigų. A. J. T., kuri neteisingai pervedė pinigus, susisiekė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorium A. M. mobiliu telefonu ir jis buvo informuotas, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ klaidingai jų įmonei padarė pavedimą 60704,85 Lt, kaip sakė T., M. pripažino, kad gavo ne jiems skirtus pinigus bei pažadėjo juos grąžinti, tačiau pinigų negrąžino, vis sugalvodavo įvairių priežasčių. 2008-02-22 T. išsiuntė žinutę M., kad jei jis negrąžins permokos, bus kreiptasi į policiją. Tada dviejų dienų laikotarpyje paskambino vyriškis ir prisistatė M. advokatu P.. Advokatas P. nurodė, kad nuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos klaidingai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus nusirašė mokesčių inspekcija, todėl M. negali šios pinigų sumos grąžinti iš karto visos, todėl advokatas pasiūlė atsiskaityti dalimis ir sudaryti sutartį. Kadangi per Registrų centrą sužinojo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturi jokio turto, tai nusprendė, kad sutarties sudarymas nieko nepablogins, todėl sutiko. Elektroniniu paštu advokatas P. atsiuntė sutartį dėl skolos grąžinimo, jis ją perskaitė, sutiko su viskuo, kas ten parašyta. Taip pat nurodė, kad būtų pasirašytas paprastasis vekselis. Tada po keleto dienų, atrodo po 2008-02-29 į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atvyko vyriškis, prisistatė advokatu Petrausku ir atvežė Sutartį dėl skolos grąžinimo iš 3 lapų. Sutartis buvo pasirašyta skolininko direktoriaus A. M. vardu, buvo uždėtas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir parašas. Sutartį perskaitė, joje buvo nustatytas įsiskolinimo grąžinimo grafikas ir palūkanų mokėjimo grafikas. Palūkanų mokėjimo grafikas buvo įrašytas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, kadangi šie pinigai buvo skolinti iš banko ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ AB ,,SEB bankui“ už šią sumą moka palūkanas. Nurodyta, kad galutinė suma, grąžinimo termino pabaigoje turėjo būti 62297,85 Lt, kadangi su sutarties sąlygomis sutiko, todėl taip pat pasirašė skiltyje ,,Kreditorius“. Šis advokatas taip pat pateikė ir paprastąjį vekselį 62297, 85 Lt sumai. Vekselis buvo pasirašytas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. ir uždėtas įmonės antspaudas. Paprastasis vekselis liko tik UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o sutartį pasirašė dviem egzemplioriais, kurio vieną atidavė advokatui, kitą pasiliko sau. Tik tris kartus, 2008-02-29, 2008-03-18 ir 2008-03-31 buvo padaryti pinigų pervedimai iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą po 5000 Lt, po to daugiau pervedimų daryta nebuvo. Trečias pinigų pervedimas buvo vėluotas, reikėjo skambinti M. ir priminti, kad jis pervestų pinigus. Po 2008-03-18 M. pinigų nemokėjo, pradžioje į skambučius atsakinėjo, teigdamas, kad skolą grąžins rytoj, paskutiniu metu telefonu buvo nepasiekiamas. 2008-06-26 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad A. M. įvairiais būdais stengiasi išvengti atsiskaitymo su jų įmone. Dar prieš kreipiantis į policijos komisariatą, pas jį į kabinetą atėjo du vyriškiai, kurių vienas prisistatė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku Tomu, turėjo sutarties, sudarytos tarp jo ir A. M. originalą ir prašė nesikreipti į policijos komisariatą, dėl to, kad jie nevykdo sutarties sąlygų. Tomas prašė surašyti bankui raštą, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ visus pinigus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ grąžino, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini) turi nemalonumų su banku ir negali normaliai dirbti. Bet jis jokio rašto rašyti nesutiko, sakė, kai sumokės pinigus, tada ir parašys. Vaikinai išėjo. Vaikinai negrasino, kalbėjo kultūringai.

Papildomai teisiamajame posėdyje A. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė Alytuje, buhalterė, per klaidą padarė pavedimą, kadangi jie kažkada iš (duomenys neskelbtini) pirko kažkokią prekę ir ši įmonė buvo duomenų bazėje. Paskui kita įmonė panašiu pavadinimu jiems atliko paslaugas ir sąskaitoje buvo nurodyta iki kada apmokėti. Pinigus pas juos pervedinėja buhalterė. Atsitiko taip, kad įmonę įvedant į duomenų bazę tos dvi įmonės buvo greta ir ir per klaidą pinigai buvo išmokėti (duomenys neskelbtini) grupei. Po kelių savaičių paskambino ta įmonė, kuriai nesumokėjo ir tada buhalterė suprato, kad pinigus išmokėjo ne tai įmonei. Buhalterė paskambino tai įmonei ir jam, t. y. A. N., kaip vadovui, pranešė, kad pinigus grąžins ryt poryt. Praėjus mėnesiui po sumokėjimo buhalterė suprato, kad pažadai nevykdomi. Tada paskambino kažkas iš darbuotojų ir pasakė, kad kreipsis į policiją. Po kiek laiko atvyko pilietis prisistatęs M. advokatu ir siūlė tartis, pradėjo kalbėti apie aplinkybes, kad tuos pinigus nurašė mokesčių inspekcija, sudarė grafiką, kuriame nurodyti mokėjimo terminai su „atseit“ M. parašu. Sumokėta buvo tris kartus po 5000 Lt. Po to kai laiku neįvyko mokėjimas, jis, t. y. A. N., kreipėsi į policiją, dar savais kanalais sužinojo, kad keičiasi akcininkai, situacija tampa sudėtingesnė. Jis, t. y. A. N., niekada nekalbėjo su M., kalbėjo tik su advokatu, su juo buvo susitikinęs daugiau nei du kartus, telefonu taip pat kalbėjo keletą kartų (b. l. 94). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. M. kaltu neprisipažino, nurodė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ per klaidą pervestų pinigų nepasisavino, nors dalį jų persivedė į savo sąskaitą, tačiau jie buvo įvesti į finansinę apyskaitą, už juos buvo atsiskaitoma su darbuotojais bei už įmonei suteiktas paslaugas. Taip pat parodė, kaip sužinojęs, jog pinigai įmonei pervesti per klaidą, jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė kredito sutartį, po to UAB „Baltijos gamybos grupė“ pardavė ir visi įmonės įsipareigojimai perėjo naujam įmonės savininkui.

Iš liudytojo A. N. parodymų matyti, kad išsiaiškinus, jog per klaidą UAB „(duomenys neskelbtini) ė“ buvo pervesti pinigai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kurioje buvo nustatytas skolos gražinimo grafikas, ir kurią pasirašė A. M. ir buvo uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Iš to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius suprato, kad pinigai per klaidą yra pervesti įmonei, o ne fiziniam asmeniui, ir būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne A. M. asmeniškai turi juos grąžinti.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir vertybių priėmimo – perdavimo akto (t. 2, b. l. 111) matyti, kad parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo perduoda naujam įmonės savininkui, kas rodo, jog pareiga atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat po įmonės perdavimo perėjo naujam direktoriui. Byloje esanti sutartis dėl skolos grąžinimo (t. 1, b. l. 19-20) patvirtina, kad skolos sutartis buto sudaryta tarp įmonių, o ne tarp fizinių asmenų, taigi pareigą grąžinti pinigus turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne A. M..

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio sąskaitos išrašo (t. 1, b. l. 57) matyti, kad iškarto po pinigų pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo pervedami pinigai į VSDFV, UAB „Tinkesta“, UAB „Tele2“ sąskaitas, kas patvirtina, jog pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms. Nors iš minėto sąskaitos išrašo matyti, kad 2008-02-15 pinigai iš sąskaitos buvo pervesti į A. M. sąskaitą ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nebuvo grąžinti, tačiau byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0195 patvirtina, kad tą pačią dieną pinigai buvo įnešti į įmonės kasą, kas patvirtina A. M. žodžius, jog įmonės naujas įmonės savininkas pageidavo, jog pinigai būtų kasoje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir vertybių priėmimo – perdavimo akto (t. 2, b. l. 111) matyti, kad 2008-02-29 perduodant įmonę buvo perduotos ir kasoje esančios piniginės lėšos – 60436 Lt, kad dar kartą patvirtina A. M. žodžius, jog naujasis įmonės savininkas pageidavo, kad pinigai būtų kasoje, o ne įmonės sąskaitoje banke.

Taigi, ištyrus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, jog A. M. tyčia pasisavino atsitiktinai jam patekusį turtą. Taip pat pabrėžtina, kad turtas atsitiktinai pateko ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigai, kaip patvirtina bylos medžiaga, buvo naudojami jos reikmėms, o ne A. M..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“). Remiantis išdėstytu negalima teigti, kad A. M. kaltė tyčia pasisavinus jam atsitiktinai patekusį turtą yra įrodyta.

Esant šioms aplinkybėms A. M. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 185 str. išteisintinas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-302, 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4, 7 d., 308 str.

nusprendžia:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 185 str. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimų požymių.

Kardomąją priemonę A. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2008-02-25 prašymą dėl akcijų pardavimo, 1 lapą, originalą, 2008-02-29 vienintelio akcininko sprendimą, 1 lapą, originalą, 2008-02-29 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 4 lapus, originalus, 2008-02-29 dokumentų ir vertybių priėmimo – perdavimo aktą, 2 lapus, originalą, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti A. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.