Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1909-298/2018 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. S. (E. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį - 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs;

2) 2014 m. spalio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai ir 22 (dvidešimt dvi) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs;

3) 2019 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos) - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose (nuosprendis neįsiteisėjęs, paduotas apeliacinis skundas),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 metų liepos 27 d., apie 16.30 val., pirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmė ir spaudė mažamečiui R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kaklo užnugarinę dalį (sprandą), taip sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. S. dėl jam pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė jam suprantama, su pranešime apie įtarimą nurodytais faktais sutinka iš dalies. 2019 metų liepos 27 d., apie 16 val., jis atėjo pas pažįstamą R. K. į svečius. Pas šį jau buvo svečių, kurie ilsėjosi greta pirties esančiame kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo 9 suaugę žmonės, tarp kurių buvo B. B. su savo mažamečiu sūnumi R. M., V. M. su savo mažamete dukra A., R. ir R. K., K. B., A. M., E. Z., moteris, vardu I., ir jis, E. S.. Vaikai žaidė prie supynių, o suaugusieji buvo pirties kambaryje, kur vartojo alkoholį. Tarp jo ir B. B. kilo žodinis konfliktas, jie pradėjo bartis. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena. R. M., kuris užėjo į pirties kambarį, įsikišo į jų konfliktą. Jis dešinės rankos dilbiu prispaudė R. kaklą ir liepė šiam eiti žaisti su Alina. Jis R. iškart paleido. Galbūt per stiprinai prispaudė šio kaklą ir R. pajuto fizinį skausmą. Kad R. būtų pradėjęs verkti, nematė. R. - labai jautrus vaikas. Kai R. pamatė, kad jis su B. B. barasi, vos nepradėjo verkti. Jis R. nesmaugė, tik galbūt per stipriai ranka suspaudė šiam kaklą. Jeigu dėl savo tokių veiksmų sukėlė R. fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi.

2019 m. lapkričio 11 d. apklaustas kaip įtariamasis E. S. paaiškino, kad jis psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas, tokio pobūdžio medicinos įstaigose negydytas, yra psichiškai sveikas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprantamas. Savo kaltę visiškai pripažįsta. 2019 metų liepos 27 d., apie 16.30 val., būdamas pirties pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jis tyčia ranka suėmė ir suspaudė mažamečiui R. M. kaklo užnugarinę dalį (sprandą), ir taip galėjo sukelti R. fizinį skausmą. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Daugiau niekada taip nesielgs.

Be visiško kaltės pripažinimo E. S. kaltė grindžiama šiais duomenimis:

Liudytojos H. M. J. ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 1 d. eidama gatve savo kaime išgirdo, kad jos anūką R. M. smaugė jo mamos sugyventinis ir tai vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name, kuris neturi numerio. Ji nuėjo minėtu adresu ir pradėjo bendrauti su namo gyventoja V. M., kuri jai papasakojo, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 16.30 val., V. M. kieme esančio ūkinio pastato viduje, kur yra įrengta pirtis, išgertuvių metu B. B. sugyventinis E. S. rankomis sugriebė R. M. kaklą ir pradėjo smaugti, o kai R. pradėjo verkti, paleido. 2019 m. rugpjūčio 2 d., apie 11 val. ji nuvažiavo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena anūkas R. M. ir, radusį jį vieną, pradėjo su juo bendrauti. Anūkas jai nieko nepasakė, ant R. kūno akivaizdžių sužalojimų nepamatė, bet kadangi kaimynė nurodė, kad prieš R. buvo smurtaujama, ji iškvietė policiją. Mano, kad vaikas nieko jai nepasakoja, nes yra išgąsdintas ir bijo. 2019 m. rugpjūčio 1 d. jos sūnus P. M. (R. M. tėvas) skambino B. B. ir klausė, kas įvyko, bet B. B. viską neigė ir sakė, kad prieš R. pastarosios sugyventinis nesmurtavo.

Liudytojos V. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 10 val., pas ją adresu (duomenys neskelbtini), atėjo B. B. su sūnumi R. M. ir sugyventiniu E. S.. Taip pat apie 11 val. atėjo kaimynė I. V.. Visi vartojo alkoholį. Apie 16.30 val., būnant šalia pirties esančiame kambaryje, E. S. pradėjo vadinti B. B. necenzūriniais žodžiais. R. M. užstojo mamą ir tuomet E. S. jį (R.) sugriebė ir pradėjo smaugti, viena ranka spaudė kaklo apačią, o kita, apėmęs kaklą, traukė link savęs. B. B. žiūrėdama nieko nedarė. I. V. pradėjo sakyti E. S.: ,,Ką tu darai?“. Po šių žodžių jis puolė I. V. užlauždamas jai rankas. I. V. išsilaisvinusi nuėjo namo. Liudytoja pastebėjo ant R. M. apatinės kaklo dalies, ten kur buvo spausta, šviežias paraudimas. E. S. jai girdint pasakė R. M., kad šis niekam nesiskųstų, nes kitaip bus blogai. Apie 18 val. B. B. su sūnumi R. M. ir sugyventiniu E. S. išvažiavo į namus. Ji pretenzijų E. S. neturi, bet nori, kad jis nebesmurtautų prieš R. M..

Liudytojos I. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 12 val., ji nuėjo pas draugę V. M. adresu (duomenys neskelbtini), nes ten vyko išgertuvės. Minėtu adresu taip pat buvo V. M., B. B. su sūnumi R. M. ir sugyventiniu E. S.. Visi vartojo alkoholį. Apie 16.30 val. E. S. pradėjo konfliktuoti su B. B., ją vadino necenzūriniais žodžiais. R. M. užstojo mamą, tuomet E. S. sugriebė R. ir pradėjo smaugti - viena ranka spaudė kaklo apačią, o kita, apėmęs kaklą, traukė link savęs. B. B., žiūrėdama kaip yra smaugiamas sūnus, tik juokėsi ir nieko nedarė. R. M. pradėjo verkti, tuomet ji pasakė E. S.: ,,Ką tu darai?“. Po šių žodžių E. S. puolė ją ir užlaužė rankas. Ji išsilaisvino ir nuėjo į namus, bet po kelių minučių pas ją atėjo E. S. ir pasakė, kad jeigu ji skambins į policiją, jai bus blogai. Ji pati pretenzijų E. S. neturi ir pareiškimo nerašys, bet nori, kad R. S. nebesmurtautų prieš R. M..

Liudytojos B. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina I. ir sūnumi R. M.. R. tėvas P. M. gyvena nuo jų atskirai, turi kitą šeimą. E. S. yra jo draugas, jį pažįsta apie 12 metų, susipažino P. M. motinos M. J. namuose (duomenys neskelbtini) E. buvo M. J. kaimynas. Taip pat M. J. namuose ji susipažino su I. V. ir V. M.. Jos irgi gyvena (duomenys neskelbtini) k. Su V. M. draugavo iki 2019 m. liepos 27 d. Minėtą dieną V. M. jai paskambino ir pakvietė atvažiuoti į svečius, į pirtį. 2019 m. liepos 27 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, ji su R. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. pas V. M.. Taip pat buvo V. sugyventinis R. K., jo brolis R. K., vėliau atėjo I. V., E. S.. Visi bendravo, gėrė alkoholį. Nuo alkoholio ji apsvaigusi nebuvo. E. S. buvo išgėręs, bet negirtas. Ji su E. S. pradėjo ginčytis, dėl ko, neprisimena. E. jos necenzūriniais žodžiais nežemino, nieko blogo jai nedarė. Su pastaruoju jie kalbėjo ramiu tonu. Tuo metu prie jo priėjo jos sūnus R., kuris atsistojo šalia jos. R. stovėjo, nieko nedarė, nieko nesakė. E. S. liepė R. eiti į kiemą žaisti su vaikais, o ne būti kambaryje, kur suaugę žmonės vartojo alkoholį. E. S. priėjo prie R. iš kairės pusės ir, sulenkęs dešinę ranką per alkūnę, draugiškai apkabino R. už kaklo bei paleido. R. jai nesiskundė, kad nuo E. S. veiksmų jam skaudėjo. R. neverkė. Vakare, laiko neprisimena, ji ir R. išvažiavo namo. E. S. liko pas V. M.. Kodėl I. V. ir V. M. nurodė, kad E. S. minėtą dieną pirtyje stipriai suspaudė jos sūnui kaklą ir dėl to R. verkė, ji nežino. Ji nematė, kad R. minėtą vakarą verktų. Ji su E. S. niekada kartu negyveno ir negyvena. Nežino, kodėl I. V., V. M., M. J. nurodė, kad jie su E. S. yra sugyventiniai. Apie šį įvykį ji su R. tėvu P. M. nekalbėjo. Grįžusi namo ji su R. kalbėjo apie minėtą dieną; R. jai sakė, kad E. S. nieko blogo jam nepadarė.

Liudytojo P. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, kad jis yra R. M. tėvas. Kartu su R. motina B. B. kartu gyveno apie 11 metų, susituokę nebuvo. Jie gyveno pas jo motiną M. J. (duomenys neskelbtini) k. Jų šeimoje su B. niekada jokių konfliktų nebuvo, niekas nieko nemušė. Jis visada dirbo dviejose darbovietėse, namuose buvo retai. B. nedirbo. 2017 m. gruodžio 23 d. jis išėjo gyventi pas sugyventinę E. K., susilaukė bendro vaiko. Sūnų R. jis myli, juo rūpinasi, R. periodiškai atvažiuoja pas jį. Jo santykiai su B. B. draugiški; jokių pretenzijų jai neturi, jam tik nepatinka jos gyvenimo būdas (ji nenori dirbti). Apie tai, kad B. muštų R., niekada negirdėjo. Žino, kad B. gyveno kartu su E. S.. R. niekada jam nesiskundė, kad E. S. ar kažkas kitas jį (R.) skriaustų, muštų. R. yra uždaras vaikas, klauso savo motinos. Apie įvykį, kurio metu E. S. galimai smurtavo prieš R., nieko pasakyti negali. Apie tai sužinojo iš savo motinos, kuriai kažkas iš kaimynų sakė, jog matė kaip E. S. jėga sugriebęs R. už kaklo tempė, dėl ko R. pradėjo verkti. Tuo metu R. su B. gyveno (duomenys neskelbtini) k. Į jo klausimą dėl šio įvykio sūnus jam atsakė, kad jam (R.) viskas gerai, ir tiek. Mano, kad B. neleido R. nieko niekam apie šį konfliktą pasakoti. E. S. jam nepatinka, nes yra impulsyvus žmogus, niekur nedirba, girtas tampa agresyvus. Jis Barbarai siūlė R. paimti į savo šeimą, bet B. nesutiko. Galbūt E. įbaugino R. ir B., ir jie nieko nepasakys. Daugiau dėl šio fakto nieko pasakyti negali, ką žinojo viską papasakojo. Kaip savo sūnaus atstovas pagal įstatymą civilinio ieškinio E. S. nereikš.

Apklausta kaip liudytoja J. J., kuri parodė, jog ji Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone vyriausioji specialistė, kad ji 2019 m. rugpjūčio 2 d. bendravo su mažamečiu R. M.. Berniukas neįvardino, kad prieš jį buvo smurtauta, tik pasakė, kad jam buvo stipriai sugriebta už galinės kaklo dalies ir tai padarė mamos sugyventinis E. S.. Vaikas patvirtino, kad mama ir jos sugyventinis buvo neblaivūs. Vaikas nurodė, kad E. S. suspaudus kaklą, jam vidutiniškai skaudėjo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus r. 2019 m. spalio 17 d. raštu, informuojančiu, kad R. M. gyvena su motina B. B. (duomenys neskelbtini) k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. Motina dirbanti ir išlaikanti savo vaiką. Tėvas P. M. gyvena atskirai. Šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaita, įrašyta nebuvo. Skyrius įspėjimų, nuobaudų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą vaiko tėvams nėra taikęs. Šeima gyvena tvarkingame nuomojamame name. 2019 m. rugpjūčio 2 d. bendraujant su nepilnamečiu R. M. ir jo motina B. B. paaiškėjo, jog įvykio dieną tarp motinos ir jos draugo E. S. įvyko konfliktas, kurio metu vaikas užstojo mamą, kas supykdė E. S., dėl to jis paėmė nepilnamečiui už kaklo ir suspaudė.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kuriais užfiksuota vieta - medinis ūkinis pastatas, kurio pirmame aukšte yra kambarys (priepirtis), iš jo yra įėjimas į pirtį. Kambaryje yra stalas, du foteliai ir sofa, ant kurios buvo smurtaujama prieš mažametį. Vaizdo kamerų nėra.

BIRT ataskaitų žiūryklės įrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d., 11.49 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino E. K. ir pranešė, kad jos dabartinio vyro (past. P. M.) buvusios sutuoktinės (past. B. B.) sugyventinis E. S. bandė pasmaugti mažametį vaiką; pranešėja tai sužinojo tik dabar; vaikas yra su ja; nuo GMP atsisakė, nori rašyti pareiškimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog 2019 metų liepos 27 d., apie 16.30 val., pirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. 12, (duomenys neskelbtini), E. S. mažamečiui R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia ranka suėmė ir spaudė kaklo užnugarinę dalį (sprandą), dėl ko šis patyrė fizinį skausmą.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, mažamečiui tyčia ranka suėmęs ir spausdamas kaklo užnugarinę dalį (sprandą), suvokė, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui R. M., todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamojo kaltę patvirtina pačio kaltinamojo parodymai bei kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas kaltinamąjį E. S. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jo dydžiu.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. S. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidivystu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį - E. S. praeityje teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, administracine tvarka baustas, nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. E. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam E. S. skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant terminą, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis nuteistas 2019 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu. Minėtas nuosprendis šiai dienai neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka. Nurodytų aplinkybių kontekste, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą nagrinėjamoje byloje, bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas. Įsiteisėjus nuosprendžiui ir baudžiamajam įsakymui, bausmių bendrinimo klausimas spręstinas vykdymo procese.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. galutinę bausmę - 14 (keturiolika) parų arešto bausmę.

Nustatyti bausmę atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose arba kitoje pataisos įstaigoje pagal pataisos įstaigos nurodymą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privaloma darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti E. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.