Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. buvo įvykis, jis grįžo pavargęs iš darbo ir nukentėjusioji jį išvedė iš kantrybės, galėjo būti kaltinime nurodytos aplinkybės, sutinka, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinime. Kitas įvykis buvo 2023 m. balandžio 8 d. Kaimynas atėjo ne tuo laiku pasiaiškinti dėl triukšmo, nereikėjo jam naktį eiti ir viskas būtų kitaip išėję, kaimynas neturi vaikų, todėl nežino, ką reiškia juos auginti. Kitas įvykis buvo 2023 m. gegužės 9 d. paaiškino, kad galėjo būti, jog jis pastūmė N. M.. Patvirtina, kad viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinime.

Be kaltinamojo V. A. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

1.1. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje,

įvykdytos D. M. atžvilgiu 2022 m. gruodžio 27 d.

Nukentėjusioji D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. apie 1.30 val. D. M. pasiėmė V. A. mobilųjį telefoną ir perskaitė žinutes, kuriose pamatė, kad jis rašinėjosi su kažkokia drauge vardu D. Perskaičius žinutes, pamatė, kad V. A. su ja bendrauja meiliai, gražiai, vadina mažybiniais žodžiais. Kuomet perskaitė žinutes, D. M. labai supyko ir jam miegant, nieko nesakius, su dešinės rankos delnu pliaukštelėjo V. A. per skruostą ir pasakė, kad perskaitė žinutes ir kad „aš tau jokia durnelė, nešdinkis iš namų bei atiduok telefoną, kodėl aš turiu už jį mokėti, o tu čia susirašinėji su kažkokiomis draugėm“. Jis prabudo ir pradėjo ją plūsti. Atsinešęs batus į virtuvę mėgino juos apsiauti. Ji tuo metu, jiems būnant virtuvėje, mėgino iš jo rankų atimti telefoną, tačiau jai nepavyko. Ir tuo metu, virtuvėje, V. A. dviem rankomis D. M. atstūmė nuo savęs, ko pasėkoje ji atsitrenkė į virtuvinę spintelę, tiksliau į stalčiaus metalinę rankenėlę. Ant grindų D. M. parkritusi nebuvo, tačiau nuo smūgio užsigavo dešinę ranką. Tuo metu juto fizinį skausmą plaštakoje, ranka buvo pamėlynavusi. Visą jos atsitrenkimą matė ir abu vaikai, nes tuo metu jos vyresnysis sūnus N. M. buvo virtuvėje ir ant rankų laikė sesutę E. M. A.. Jos mama B. M. tuo metu miegojo ir nieko nematė. Jai mėginant atimti iš V. A. telefoną, ji ir pati galėjo kažkur jam trenkti, bent dabar konkrečiai kaip ir kur negali pasakyti. Toliau V. A. bandant išeiti iš virtuvės link koridoriaus, D. M. jį sekė iš paskos ir jie rėkavo vienas ant kito, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. V. A. sugriebė D. M. už plaukų ir ją koridoriuje pradėjo už jų tampyti bei plūsti, netgi apspjovė ją. Kai ją tampė už plaukų jiems būnant koridoriuje, D. M. pakaušyje juto skausmą. Tada V. A. ją paleido ir iš koridoriaus nuėjo į miegamąjį, kuriame paėmė jai dovanotą kvepalų buteliuką ir pasakė, jog D. M. tų kvepalų neverta, kam jis čia tiek stengiasi. V. A. tą buteliuką būnant miegamajame mėtė į sieną, jog jis sudužtų, tačiau jis nedužo. Tada V. A. mėgino iš miegamojo susirinkti kažkokius daiktus ir ji paėmė prie jų lovos buvusį prailgintoją, kažkur apie 1,5 metro ilgio. Prailgintojas visada būdavo prie jų miegamojo lovos, nes jie su juo krauna telefonus. D. M. pastūmė V. A. ir jis parkrito ant miegamojo lovos. Ji tada V. A. uždėjo prailgintoją ant kaklo ir mėgino juo jį paauklėti. Tačiau netrukus atleido prailgintoją. Ar ant jos dešinės kojos buvusi mėlynė yra susijusi būtent su šiuo įvykiu, D. M. pasakyti negali. Nes jiems besistumdant, ji neprisimena, jog būtų užsigavusi koją. Gali tik patvirtinti, jog susižalojo dešinės rankos plaštaką. Po viso įvykio ji paskambino 112 ir išsikvietė policiją. Anksčiau prieš D. M. V. A. yra smurtavęs, įvykiai registruoti policijoje nebuvo, ji kreipiasi pirmą kartą (1 t., b. l. 29–45, 73–74, 78–79, 84–87).

Liudytoja E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėja. Tikslios datos įvardinti negali, tačiau tarp šventiniu (Kalėdų ir naujų metų) laikotarpiu, ji dirbo kartu su kolege N. P.. Ryte gavo pranešimą iš budėtojo, kad moterį nakties metu stumdė sugyventinis ir ši trenkėsi į spintelę, yra ištinusi ranka. Nuvykus į įvykio vietą, butas buvo netvarkingas. Bute buvo moteris - pranešėja, kuri nurodė, kad sugyventinis naktį ją tyčia pastūmė į virtuvėje esančią spintelę, todėl atsitrenkė į ją ir susimušė ranką, patyrė fizinį skausmą, taip pat lygtais nurodė, kad tempė už plaukų. Moters ranka - išorinė plaštaka (kuri tiksliai ranka, neprisimena) matėsi sužalota, buvo ištinusi, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri apžiūrėjusi lūžio nenustatė. Moters sugyventinis buvo pasišalinęs, todėl sulaikytas nebuvo (1 t., b. l. 96–97).

Iš 2022 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėta įvyko vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 46–54).

Iš 2021 m. sausio 2 d. specialisto išvados Nr. G 6/2023 (02) matyti, kad D. M. konstatuota kraujosruvos rankose ir dešinėje kojoje padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 17 d. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimų padarymo metu D. M. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyse. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 101–102).

Iš 2022 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė D. M.. Ant pranešėjos dešinės plaštakos išorinės pusės matomas patinimas. D. M. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. apie 1.30 val. jos sugyventinis V. A., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė ją į virtuvėje stovinčią spintelę, tokiu būdu ji patyrė fizinį skausmą. Taip pat sugyventinis ją tyčia pastūmė ir tempė už plaukų, sukeldamas fizinį skausmą. Ant D. M. dešinės plaštakos išorinės pusės matomas sumušimas, moteris skundžiasi skausmu galvos srityje. Atvykusi greitoji medicinos pagalba lūžių nenustatė, teigė, kad tik sumušimas. Alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad D. M. yra blaivi. Namuose taip pat gyvena D. M. nepilnametė dukra E. M. A. ir sūnus N. M.. Vaikai įvykį matė, bet nenukentėjo. Įvykio vieta netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai). Smurtu įtariamo asmens sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą nebuvo galimybės, kadangi iš įvykio vietos jis iš namų pasišalino apie 3.00 val. Fotografuota, pridėtos D. M. sužalotų vietų nuotraukos (1 t., b. l. 59–66, 69–70).

Iš 2023 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2021 m. gruodžio 27 d. 9.18 val. gautas pagalbos kvietimas, kuriame moteris klausia, kur galėtų išsiimti „abdukciją“ bei nurodo, kad sugyventinis šią naktį ją sumušė ir tai ne pirmas kartas. Anksčiau kreiptis nesiryžo. Nurodo kad ją stūmė, ji atsitrenkė ranka į spintelės rankenėlę ir kad ranka dabar mėlyna, sutinusi ir skauda. Operatorė jai pataria kreiptis į policiją ir nurodo, kad pareigūnai atvyks pas ją į namus nurodytu adresu. Operatorei paklausus skambinusios vardo pavardės, moteris prisistato kaip D. M. (1 t., b. l. 103–106, 107).

Iš 2023 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnus pasitikusi moteris, pareigūnei paklausus, kur viskas įvyko, parodo į virtuvės spintelę, į kurią ji atsitrenkė pastumta savo sugyventinio, paaiškina, kad įvykį matė jos du vaikai. Paaiškina, kad sugyventinis bute registruotas ir turi raktus ir kad šiuo metu gali būti garaže. Į pareigūnės klausimą kodėl namuose tokia netvarka, moteris paaiškina, kad jai šiuo metu depresija. Taip pat paaiškina, kad konfliktas kilo dėl to, kad buvo paėmusi vyro telefoną jam miegant, perskaitė žinutes ir jam miegančiam pliaukštelėjo per veidą. Moteris pareigūnei skundžiasi sugyventiniu, kad namo grįžta vėlai, trankosi, neparneša pinigų. Į namus atvykus medikams jie apžiūri sutrenktą moters ranką, pasako, kad niekas nelūžę, pataria šaldyti ir išgerti vaistų nuo skausmo bei išvyksta. Paklausus ar vyras dažnai vartoja alkoholį, nurodo kad ne, gal tik pastaruoju metu daugiau (1 t., b. l. 108–110, 111).

1.2. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos D. M. atžvilgiu 2023 m. balandžio 8 d.

Nukentėjusysis D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 7 d. kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), visą dieną savo bute trankėsi, daužėsi, šūkavo, kalė į sienas, dėl tokio jų elgesio D. M. nieko nesakė. Tačiau nakties metu, apie 1.30 val., kaimynai nuo dienos nenustojo triukšmavę, neleido jam ilsėtis, todėl nuėjo jų paprašyti nustoti taip elgtis ir apsiraminti. Ketvirtame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė moteris, D. M. žinoma iš matymo kaip kaimynė, jos anketinių duomenų jis nežino. Su ja pakalbėjo ir paprašė, kad nebetriukšmautų ir moteris pažadėjo, kad nustos triukšmauti. Jų pokalbis truko labai trumpai ir D. M. jau leidosi žemyn link savo buto, kai ant laiptų tarp trečio ir ketvirto aukšto susitiko laiptais iš apačios lipantį kaimyną, gyvenantį minėtame (duomenys neskelbtini) bute. Jo anketinių duomenų D. M. nežino. Kaimynas jį pamatęs iš karto užsipuolė, kaip suprato dėl to, kad D. M. paprašė jo žmonos nusiraminti, nustoti trankytis namuose ir leisti ilsėtis. Lipdamas vyriškis turbūt girdėjo D. M. ir jo žmonos trumpą pokalbį, dėl ko labai įsiuto. Kaimynas D. M. pradėjo plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino, kad jį užmuš ir susprogdins jo automobilį. D. M. kaimyno paklausė, ar jis bent suvokia kuo jam grasina. Ir po to, daugiau nieko nesakęs, kaimynas vieną kartą dešine kojos spyrė D. M. į dešinį kelį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po įvykio kaimyną jo žmona nusivedė link jų buto, o D. M. ėjo link savo buto, kuomet kaimynas su vaikščiojimo ramentu išbėgo vėl į laiptinę ir pradėjo rėkti, kad jis dar gaus su lazda ir su ja trankė į laiptinės turėklus. Grįžęs prie savo buto apie įvykį D. M. pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112 ir jam bendraujant su operatore, minėtas kaimynas toliau laiptinėje šūkavo, ir D. M. mano, tai turėjo girdėtis skambučio metu. Atvykus policijos pareigūnams jiems viską papasakojo ir D. M. dėl sumušto ir skaudančio kelio patarė kreiptis į traumatologijos punktą. Todėl išvykus pareigūnams, D. M. tą pačią naktį nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyrių (traumatologijos punktą), esantį Laisvės al. 17, Kaune. Ten buvo apžiūrėtas gydytojo, D. M. buvo atlikta dešinio kelio rentgenograma, trauminių patologijų nustatyta nebuvo. Tačiau kelias D. M. buvo skausmingas, juto skausmą tiek judant, einant, tiek ramioje būsenoje. Skausmas truko maždaug dvi savaites. Dėl to nedarbingumas D. M. nebuvo išduotas, jo įprastas gyvenimo ritmas nebuvo sutrikdytas. Po apsilankymo traumatologijos punkte į jokius kitus gydytojus ir gydymo įstaigas nesikreipė ir jam nebuvo suteiktos kitos medicinos priežiūros paslaugos. Maždaug pora dienų po įvykio buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Pirmomis dienomis sumušto kelio srityje matėsi paraudimas, kuris vėliau praėjo. Kaimyno jam išsakytų grasinimų D. M. nevertina kaip realių. Įvykio metu kaimynas elgėsi, jo manymu, neadekvačiai, ar buvo neblaivus, atsakyti negali, nes kaimynas visada atrodo kaip neblaivus. Todėl jo žodžius labiau vertina kaip girto ir įniršusio žmogaus neadekvačias kalbas, o ne kaip realius grasinimus, kurie gali būti įvykdyti. Po šio įvykio su minėtu kaimynu buvo kelis kartus prasilenkęs laiptinėje, tačiau jie nesiklabėjo. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 121–122, 143–146).

Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad incidentas su kaimynu, kuris parašė pareiškimą, įvyko dar ankščiau. Priešistorė buvo keletą dienų prieš incidentą, tikslesnio laiko neatsimena. Kaimynas ją išplūdo, nes neva jam nepatinka D. M. gyvenimo būdas, kuris jai atrodo normalus, stengiasi kaip gali, kaimynas išvadino ją necenzūriniais žodžiais, žemino, vadino valkata, spardė jai duris ir tai vyko ne pirmą kartą. Kaimynas jaučiasi viršesnis už juos, neva turintis daugiau pinigų, juos demonstruoja savo pirkiniais, jaučiasi nebaudžiamas, nes yra (duomenys neskelbtini), o jo tėvas (duomenys neskelbtini). Ne kartą grasino, kad iškvies vaikų teisių apsaugos pareigūnus, nes jos šeima yra gana triukšminga šeima, tačiau tai vyksta tikrai ne tyčia. 2023 m. balandžio 7 d. kai įvyko incidentas, namuose buvo D. M. su vaikais bei jos neįgali mama B. M., nevaikštanti, praktiškai negirdinti, turinti psichikos sutrikimu, serganti demencija. Sugyventinis V. A. dar nebuvo grįžęs iš darbo. Vakaro metu, jau buvo po 1.00 val., dukrytė atsikėlė po miego, žaidė ir netyčia nuvertė stalą, lūžo stalo koja, buvo didelis triukšmas, nes viskas krito žemėn, bet tikrai ne daugiau. Netrukus pasigirdo skambutis į duris, prasidėjo triukšmas, plūdimasis, klausinėjimas kas vyksta, už durų stovėjo kaimynas D. M.. Nežino, ar jis buvo blaivus ar neblaivus, tačiau elgėsi neadekvačiai. D. M. liepė jam išeiti, atstoti, pasakė, kad triukšmas nurims, kad viskas tikrai vyko netyčia. Kaimynas pradėjo eiti link savo namų, aukštu žemiau nei jų, kai belipant jam laiptais grįžo iš darbo sugyventinis V. A.. Kadangi jis matomai girdėjo triukšmą, labai supyko pamatęs kaimyną, nes žinojo kaip D. M. elgėsi su ja. Jie pradėjo plūstis, vadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais, gaidžiais. Kol galiausiai V. A., jiems stovint ant laiptų, spyrė D. M. į koją, kurią tiksliai, nepasakys. Ar spyrė stipriai nežino, tačiau po spyrio D. M. jį pastūmė, V. A. krito į kaimynų duris. Tada V. A. vėl norėjo D. M. pulti, tačiau D. M. jį nuramino. Jie vėl plūdosi žodžiais. V. A. pagrasino, kad padegs kaimyno automobilį, tačiau to tikrai nebūtų padaręs, nebūtų išdrįsęs. D. M. galiausiai nusivedė, nusitempė V. A. namo, jis buvo dar išlėkęs atgal į laiptinę keikdamas D. M., bet viskas tuo ir pasibaigė. Po kiek laiko sulaukė skambučio į duris, buvo policija. Jie reagavo ramiai, nes V. A. suprato, kad pasielgė negerai pasikarščiavo ir pasakė, kad jie lygiai taip pat apmastys dėl kreipimosi į policiją dėl D. M. elgesio, dėl plūdimosi, šmeižto (1 t., b. l. 156–158).

Iš 2023 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 129–137).

Iš įvykio registracijos ROIK pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 8 d. 1.34 val. buvo gautas D. M. pranešimas, kad prieš kelias minutes kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, (duomenys neskelbtini), užsipuolė pranešėją, nes šis paprašė netriukšmauti. Kaimynas grasino sumušti pranešėją bei susprogdinti jo automobilį, taip pat spyrė koja ir bandė suduoti ramentu (1 t., b. l. 138).

Iš 2023 m. balandžio 8 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 3.29 val. D. M. atvyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, skundėsi kelio sumušimu, skausmu. Nurodė, kad kaimynas spyrė į dešinio kelio sąnarį (1 t., b. l. 162).

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2021 m. balandžio 8 d. 1.29 val. gautas pagalbos kvietimas, kuriame girdisi šaukiant vyriškas ir moters balsai. Skambinęs vyras nurodo, kad kaimynai triukšmauja, nuėjo paprašyti jų, kad apsiramintų, po to grįžtant į savo butą ant laiptų susitiko su minėto buto kaimynu, kuris pradėjo ant jo rėkauti, grasinti ir jam įspyrė, vėliau bandė trenkti ramentu. Operatorei paklausus skambinusio vardo pavardės, vyras prisistato D. M.. Taip pat matyti apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2021 m. balandžio 8 d. 3.53 val. gautas pagalbos kvietimas, kuriame girdisi, kad vyras praneša, kad prieš porą valandų turėjo konfliktą su kaimynu, kad pareigūnų patarimu buvo nuvykęs į traumatologijos punktą, išėjo ir nori susisiekti dėl pareiškimo rašymo. Operatorei paklausus skambinančio vyro vardo, pavardės, vyras prisistato D. M.. Taip pat pasitikslina skambinančio vyro telefono numerį, pataria jį turėti ir kad perduos informaciją pareigūnams (1 t., b. l. 165–169, 170).

Iš 2023 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai namo laiptinėje bendrauja su vyru, pataria vykti į traumatologijos punktą, vyriškis sutinka vykti ir parodo pareigūnams, kad jam buvo įspirta į kelį. Pareigūnai paaiškina apie tolimesnius veiksmus. Vyras nurodo, kad išvyksta pas medikus. Pareigūnai lipa laiptais vienu aukštu aukščiau, prie buto durų stovi moteris, prisistato D. M., vyksta pokalbis su pareigūnais. Moteris piktinasi, kad kaimynas spardė jų duris, o ji dėl to nerašė pareiškimo. Nurodo, kad pats kaimynas netinkamai elgiasi jos atžvilgiu. Pareigūnų pareikalauta, moteris atneša iš buto savo asmens dokumentą. Pareigūnams paklausus, kas įvyko, moteris paaiškina, kad jos vaikai ilgai nemiega, hiperaktyvūs, kad buvo triukšmo, nes nulūžo stalo koja ir atėjo kaimynas. Įvyko konfliktas tarp kaimyno ir jos sugyventinio, tačiau ką jie vienas kitam sakė, tiksliai negirdėjo, girdėjo kad apsižodžiavo, kas daugiau įvyko, nenurodė. Pareigūnams paklausus jos vyro duomenų, ji nurodo - V. A.. Pareigūnai užsirašo jo gimimo metus, adresą. Sako eiti ilsėtis, nes vėlus metas. Moteris nurodo, kad dukra maža, ne visada užmiega, laukia tėčio grįžtančio iš darbo. Toliau pareigūnai laiptais leidžiasi aukštu žemyn, ten stovi vyras, pareigūnai užsirašo jo duomenis - D. M.. Fone girdisi moters balsas, kad ji taip nepaliks, irgi rašys pareiškimą (1 t., b. l. 171–173, 174).

1.3. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, įvykdytų D. M. ir N. M. atžvilgiu 2023 m. gegužės 9 d.

Nukentėjusioji D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. 23.00 val. jai būnant namuose su savo mažamečiu sūnumi N. M. ir mama B. V. M., adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo jos sugyventinis V. A. kartu su jų mažamete dukra E. M. A., jie buvo išvykę į kaimą. V. A. užėjęs į virtuvę pamatė, kad daiktai netvarkingai sudėti ir pradėjo juos mėtyti bei nešti jos sūnui N. M. į lovą, nes yra sakęs, kad jei jų nesusitvarkys, sukraus jam į lovą. Tuomet ji pasakė jam, kad nedarytų nesąmonių ir nemėtytų daiktų, bei pasakė jam „von iš čia“. V. A. labai supyko ant jos, žodis po žodžio ir jis tyčia savo ranka sugriebęs D. M. už plaukų pradėjo tampyti, šaukdamas, kad jis ją užmuš. Mano, kad tai pasakė tik iš pykčio, nebuvo realus grasinimas. V. A. laikydamas ją už plaukų stūmė D. M. ant lovos, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo metu D. M. pradėjo šaukti, kad ją muša ir kas nors iškviestų policiją ir V. A. ją paleido. Ji su sugyventiniu buvo kambaryje, o sūnus su dukra buvo virtuvėje. Nepamena, kad jai V. A. būtų trenkęs su šluota, nes tikrai būtų prisiminusi, o ji gindamasi nuo jo tampymo už plaukų gal ir galėjo jam suduoti ranka į veidą, bet to tiksliai dėl patirto streso neatsimena. V. A. pareiškė, kad jis nori pasiimti jų dukrą E. M. A. ir išeiti. D. M. jam pasakė, kad nedrįstų. Tada jis pradėjo lysti prie jos sūnaus N. M., mėgindamas atimti dukrą E. M. A., kuri buvo ant sūnaus rankų, kadangi labai išsigando tėvo elgesio. Po to D. M. pati paėmusi telefoną mėgino kviesti policiją ir bandė išeiti iš buto į koridorių, tačiau V. A. vėl sugriebęs ją už plaukų pastūmė kambario link, taip sukeldamas D. M. fizinį skausmą. Tada V. A. pargriovė D. M. ant grindų ir ji savo keliais trenkėsi į grindis bei galvos dešine puse trenkėsi į lovos kampą, po ko patyrė fizinį skausmą. Po to V. A. nuėjo į virtuvę, o ji liko kambaryje. Po to V. A. vėl pamėgino dar kartą iš N. M. atimti E. M. A., rėkė ant N. M. ir galiausiai pastūmė jį ant lovos, po ko šis krisdamas atbulas atsitrenkė petimi į šalia buvusią spintelę, kuriuo petimi atsitrenkė, ji nematė, pasakoja iš to, ką pats N. M. jai pasakojo. N. M. D. M. nesiskundė skausmu, mėlynės ji nematė. Kaip vėliau jai pasakojo sūnus, ji pati to nematė, jis laikė rankose sesę, ir juos abu V. A. pastūmė, dėl ko jie nukrito ant lovos ir sūnus krisdamas atsitrenkė petimi į šalia buvusią spintelę. Kad sesuo užsigavo, nieko nesakė, kiek suprato iš jo pasakojimo, mergaitė nukrito sūnui ant pilvo, D. M. to nematė. Po įvykio dukrą D. M. apžiūrėjo, jokių sužalojimų nematė, dukra irgi nieko nesakė, kad jai skauda kažką. Sūnus jai nepasakojo į kur buvo nukreiptas V. A. pastūmimas – į jį ar į sesę, D. M. to nežino, tik sakė, kad stūmė tikslu dukrą atimti. Žino tik tiek, kad vaikams buvo labai nemalonu, jie buvo išsigandę. Tada V. A. pasakė, kad jo čia daugiau nebus ir išėjo iš buto bei įsėdęs į savo automobilį pasišalino jai nežinoma kryptimi. Įvykio metu ji patyrė labai didelį stresą. V. A. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, yra ikiteisminis tyrimas, kuris dar neužbaigtas dėl jo smurto. Dėl šio incidento D. M. kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus, jie nustatė jai sužalojimus. Mato, kad V. A. negerai kažkas su psichika, „užsiplieskia“ dėl menkniekių, ji nesijaučia namie saugi, nesijaučia saugus ir jos vaikai (2 t., b. l. 12–13, 44–46, 49–52).

Nukentėjusysis N. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad įvykis įvyko gegužės viduryje, tėvai susipyko lyg dėl to, kad tėtį norėjo iškraustyti. Tėtis išgirdo, pradėjo pyktis, rėkti, muštis. Sesė miegojo, bet ją prikėlė ir ji atėjo pas jį. Tėtis sugalvojo ją pasiimti ir išsivežti į kaimą. Bet jis ją laikė ir nepaleido. Tėtis jį pastūmė ir jis susižeidė ranką. Trenkėsi į spintą virtuvėje. Jam tiesiog skaudėjo, bet praėjo po kokių 20 min. Tėtis iš pradžių pradėjo stumdyti mamą, mama gynėsi ir trenkė jam per veidą. Prieš jį tokių įvykių nelabai buvę, tik yra rėkęs ant jo. Prieš mamą yra buvę daugiau, dažniausiai už plaukų ją tempia arba stumdosi. Policija buvo kviesta į namus, bet jis vis išvažiuodavo, kol jie atvykdavo. Tėtis būdavo blogoje nuotaikoje ar šiaip kažkas įvykę, tai tėvai pradeda pyktis. Muštis dažniausiai pradeda tėtis. Mamai yra likę mėlynių. Prie jo yra buvę pora tokių įvykių, kai jį pastūmė, jis nukrito ir atsirėmė į spintą. Tuo metu laikė sesę, ji nukrito jam ant pilvo. Tuo metu nelabai turėjo emocijų. Jis dažniausiai jau pripratęs prie tokių situacijų, jis dažniausiai išsigandęs būna. Tokie konfliktai tarp tėvų vyksta kokia trys metai. Tėtis vartoja alkoholį labai retai, jo santykis su tėčiu, kai padeda jam kažkur ar kaime, tada pradeda bendrauti. Kažkokių bendrų veiklų neturi. Į teisėjos klausimus: Įvykių datų neprisimena, įvykiai vyko 2023 metų pradžioje, paskutinis įvykis vyko gegužės mėnesio gale. Gegužės mėnesį mamai tempė už plaukų, ji nukrito, jai dar trenkė su šluota. Tėtis jam nieko nesakė, bet mamai sakė, kad jis nori pasikarti. Mama vis bando jį išvyti. Į prokurorės klausimus: kai įvykis įvyko gegužės mėnesį prieš jį, jo sesė rėkė, sakė, kad tėtis baigtų, kai jie krito, sesė nelabai užsigavo, nebent ranką į žemę trenkė. Į teisėjos klausimus: Kai sesė rėkė, ji buvo išsigandusi, kai tėvai pykstasi ji visada būna išsigandusi. Į prokurorės klausimus: Tėtis bandė imti sesę už rankų, bet jis laikė ją už pilvo. Į įgaliotos atstovės advokatės klausimus: Kai jis krito ant nugaros trenkėsi su alkūne, buvo paraudę prie alkūnkaulio, praėjo už 20 min., maždaug visą dieną buvo išsigandęs iki ryto. Į prokurorės klausimus: Tėtis atėjo į virtuvę ir pasakė atiduoti E., jis ją laikė apkabinęs per pilvą abejomis rankomis, o tėtis pradėjo ją traukti už rankų, žemiau pečių (vaikas parodo rankų vietą, dilbių srityje). Jis pasakė, kad neatiduos, kai sesės neatidavė, jis paleido, pastūmė ir išėjo, sesė žiūrėjo į jį (tėtį) veidu, pastūmė sesei į krūtinės sritį. Stūmimo stiprumą iš 10 balų vertintų 6. Stūmimas buvo abejomis rankomis. Pirmiausia buvo sesės traukimas ir paskui stūmimas. Visi veiksmai buvo nukreipti į sesę, nes ją norėjo pasiimti. Kai tėvas juos pastūmė, jis (tėvas) matė, kad jie nuvirto, jis (tėvas) nuėjo ir viskas. Jis (tėvas) nebandė pakelti jų. Jis (tėvas) iš namų išėjo po 5-10 minučių. Kai tėvas ėmė sesei už rankų, sesė priešinosi. Sesei ant rankų jokių žymių neliko (2 t., b. l. 91–93, 94).

Iš 2023 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvyko vieta, butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (2 t., b. l. 23–33).

Iš 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvados Nr. G 911/2023(02) matyti, kad poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kelyje, nugaroje, odos įdrėskimas dešiniame ausies kaušelyje D. M. padaryta kietais bukais daiktais ir bukabriauniais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gegužės 9 d. Sužalojimų padarymo metu D. M. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyse. Poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje, nugaroje galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 104–105).

Iš 2023 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš BPS gautas pagalbos kvietimo garso įrašas 2023 m. gegužės 9 d. 22.59 val. Moteris prisistato D. M., nurodo, kad vyras stipriai tampė už plaukų, užpuolė, tąsė (2 t., b. l. 106–109, 110).

Iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Atvykę dairosi automobilio „SEAT“ su (duomenys neskelbtini). Neranda. Keliauja į daugiabutį, pas pranešėją. Prie buto laukia, pasitinka pareigūnus moteris, moteris susijaudinusi, pasakoja, kad vyras turi dabar ateit pasiimt akinių, kad ji nebežino, ką su juo daryti, kad nori išsiskirti, kad jis ją pradėjo draskyt, vaiku manipuliuoja. Pareigūnai pasiteirauja ar nereikia greitosios, moteris atsako, kad ne, kad tiesiog streso per daug, moteris, kalba susijaudinusi, vaikus išgąsdino. Pareigūnas pasiteirauja ar vaikai matė konfliktą, moteris atsako, kad taip. Moteris pasakoja, kad ją tampė, už plaukų, visur. Pareigūnas nori pamatyti įvykio vietą, moteris sako, kad dukra bijo pareigūnų, ar negalima visko surašyti mašinoje, pareigūnas sako, kad jis turi pamatyt vietą. Moteris su pareigūnu eina į butą. Bute pasirodo senyvo amžiaus moteris. Moteris pasakoja, kad išsigando. Taip pat pasakoja, kad vyriškis galimai griebė N. (sūnų), pati pranešėja to tiksliai nematė, bet išsigando jos senyva mama. Pasakoja, kad ji liepė N. kviesti policija, kai vyras pratrūko, tačiau jis neleido. Pareigūnas užsirašo namuose esančių asmenų duomenis. Iš kambario pakviestas išėjo N. N. pareigūnui nurodė, jog jis laikė sesę E., kad jos vyriškis, mamos sugyventinis nepaimtų, o jis jam trenkė į galvą ranką bei pastūmus susitrenkė nugarą. Vyksta pokalbis apie susidariusią situaciją bei sugyventinio elgesį, bekalbant prie pokalbio prisijungė kitas pareigūnas. Pranešėjos prašoma pasitikrinti blaivumą, alkotesterio duomenimis, moteris visiškai blaivi. Pareigūnai užsirašo vyriškio duomenis, jo dabartinę aprangą, transporto priemonės duomenis. Pareigūnas išeina į laiptinę, skambina mobiliuoju telefonu. Vyksta pokalbis. Pareigūnas nurodo, jog skambina 1707, kad įvykio vietoje įtariamasis pasišalinęs, tačiau nukentėjo vienas mažametis vaikas, kitas konfliktą matė, kad buvo smurtauta prieš sugyventinę - pranešėją, kad reikalingas tyrėjas. Pareigūnas nurodo, pranešėjai būti namuose, laukti tyrėjo, kad dabar apžiūrės kiemą, ar įtariamojo niekur nėra. Pareigūnas išeina į lauką, apsižiūri aplinką, įtariamojo su nurodytu automobiliu - nėra. Pareigūnas eina į tarnybinį automobilį, vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 111–113, 114).