Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2024 m. kovo 30 d. apie 18 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilių neblaivumas), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir sutuoktinės D. J. metu, tyčia dešine ranka suėmęs už plaukų juos tempė, rankos kumščiu sudavė du smūgius į veido sritį, ranka suėmęs už palaidinės ties krūtinės sritimi, ištempė iš lovos ir vilko grindimis, tuo jai padarydamas poodines kraujosruvas veide, muštinę žaizdą kairės kojos kelio srityje, t. y. nežymiai sutrikdė savo šeimos narės - sutuoktinės D. J. sveikatą.

Šia savo veika E. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. E. J., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su D. J. yra susituokę trisdešimt metų, gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 30 d. pas juos buvo atvažiavęs jo tėvas ir draugas P. N. Kartu su draugu vartojo degtinę. Žmona kartu su jais alkoholio nevartojo. Svečiams išvažiavus, apie 18 val. parėjęs pamatė, kad žmona girta. Žmoną buvau perspėjęs, kad jei pamatys dar kartą neblaivią, išvys iš namų. Tada suėmė už „maikės“ apykaklės sprando srityje ir tempė ją iš miegamojo kambario į koridorių, kad ištemptų lauk. Tempdamas išgirdo „policija, policija“, tada žmoną paleido. Parodė, kad vieną kartą iš delno žmonai sudavė į galvą, gal į pakaušį, tiksliai pasakyti negali. Papildomai apklaustas parodė, kad neneigia, jog konflikto metu savo žmonai D. J. galėjo suduoti rankos kumščiu du smūgius į veidą. Gailisi, kad smurtavo prieš žmoną ir jai sukėlė fizinį skausmą, norėtų žmonos atsiprašyti. Jei būtų tą dieną buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs (e. b. l. 127-129, 135-138).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad su E. susituokusi yra jau 30 metų, gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 30 d., apie 10-11 val. pas vyrą į svečius atėjo draugas P. N. Abu jie buvo lauke, vartojo alkoholį, ji pati į lauką išėjusi nebuvo. Apie 14 val. pas ją į svečius atėjo draugė E. M., su kuria namuose dviese gėrė šampaną ir vyną. Apie 17 val. išėjus draugei, nuėjo į miegamąjį, atsigulė į lovą ir per susirašinėjimo programą „Messenger“ kalbėjosi su dukra I. J., kuri gyvena Anglijoje. Bekalbant su dukra į namus grįžo sutuoktinis, kuris įėjęs į miegamąjį šaukė: „Duok banko korteles!“. Kai jam pasakė, kad neduos, E. J. priėjo prie jos gulinčios lovoje ir dešine ranka suėmęs už plaukų juos tempė, tokiu būdu išrovė nemažai plaukų. Ji tuo metu jautė fizinį skausmą ties ta galvos vieta, kurioje buvo tempiami plaukai. Po to E. J. paleido plaukus ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į veidą - vieną kartą į lūpų sritį ir vieną kartą ties dešine akimi. Smūgiai sukėlė fizinį skausmą, ypatingai skaudėjo lūpų sritis, kuri smūgio metu buvo prakirsta, bėgo kraujas, po to lūpos labai ištino ir jos šiai dienai dar yra skausmingos, atsirado mėlynė, tebėra likę nubrozdinimų, ties dešine akimi šiai dienai taip pat yra likusi mėlynė. Po suduotų smūgių į veidą, E. J. suėmęs ranka už palaidinės ties krūtinės sritimi ištempė ją iš lovos ir vilko per grindis link „laukutinių“ durų, už kurių yra mediniai laiptai. Atvilkus prie „laukutinių“ durų, pro duris įėjo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnus iškvietė galimai konfliktą girdėjusi dukra. Dėl patirtų sužalojimų tą pačią dieną buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Papildomai apklausta parodė, kad vyras prieš ją smurtavo ne pirmą kartą (e. b. l. 32-36, 39-42).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vienaukštis gyvenamasis namas su mansarda, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20-29).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu nukentėjusiosios D. J. veide matoma kraujosruva, įdrėskimas ties lūpų sritimi, nežymi kraujosruva ties dešinės akies paakio sritimi. Ant kairės rankos, žastikaulio srityje, arti alkūnės sąnario, matoma kraujosruva, tarp žasto ir plaštakos taip pat matoma kraujosruva, kairės kojos kelio nubrozdinimas, paraudimas (e. b. l. 68-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 387/2024(04) nurodyta, kad D. J. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda kairės kojos kelio srityje. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (e. b. l. 92-93).

Kaltinamasis E. J. teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką (e. b. l. 104-109), administracine tvarka baustas (e. b. l. 97-101), padaryta veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai kad nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis E. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. E. J. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš sutuoktinę, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Nukentėjusioji D. J. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta iki 2024 m. lapkričio 10 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 30 d. iki 2024 m. kovo 31 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti E. J., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. kovo 31 d. nutartimi E. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. J. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji D. J.; įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. J., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis E. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam E. J. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.