Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2011-03-09 · Civilinė byla Nr. 2-406-227/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-09
Bylos Nr.
2-406-227/2011
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00556-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
L. P.
Trečiasis asmuo
J. P.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-406-227/2011Proceso Nr.2-59-3-00556-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 116.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,Sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,Dalyvaujant ieškovo atstovui Rasai Vilčinskienei

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios L. P. parduotuvės „Diktara“, į. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo (346 778,97Lt) ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas ir tretysis asmuo, kuriems pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Jų neatvykimo priežastys nežinomos.Tretysis asmuo prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Iš atsakovo negauta prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ar ją nagrinėti. Kliūčių bylos nagrinėjimui be atsakovo ir trečiojo asmens- nenustatyta.

Šalies argumentai

Ieškovas 2010-10-08 ieškiniu kreipėsi į teismą. Prašo, nesant juridinio asmens B L. P. parduotuvės „Diktara“ turto prievolėms įvykdyti, priteisti 346 778,97Lt žalos atlyginimą iš B L. P. parduotuvės „Diktara“ savininko ir vadovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninio bei esančio bendrąja jungtine nuosavybe (kartu su sutuoktine J. P., a. k(duomenys neskelbtini) turto.

Ieškovo atstovas ieškinį palaiko. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-08-24 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas prašomai priteisti sumai. Bankrutuojančios įmonės savininkas L. P. neperdavė administratoriui įmonės turto. Įmonė ir jos savininkas neturi registruoto nekilnojamojo turto. Administratoriui nežinoma įmonės vardu registruotų transporto priemonių buvimo vieta. Atsakovas santuokos su trečiuoju asmeniu metu įregistravo įmonę. Atsakovas žemės sklypą pardavė D. B. po to, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šis sandoris ginčijamas, prašoma taikyti restituciją, grąžinant žemės sklypą L ir J. P.. Kadangi už individualios įmonės skolas atsako jos įmonininkas ne tik savo, bet ir turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išieškojimas turi būti nukreiptas į atsakovo L. P. , a. k . (duomenys neskelbtini) asmeninį bei esantį bendrąja jungtine nuosavybės teise su sutuoktine J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą.

Atsiliepimas

Atsakovas L. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad santuokoje su J. P. neturi jokio bendro santuokinio nekilnojamo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir padengti kreditorinius įsipareigojimus. LAT paktikoje numatyta, kad bankrutuojant individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir nėra šio juridinio asmens(savininko) turto, į kurį būtų gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės dalyvio(savininko)prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia(CK 6.128 str.3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Nustatyta, kad atsakovas L. P. 1988-10-22 susituokė su J. K.(po santuokos- Petronienė). 1993 metais buvo įregistruota L. P. parduotuvė „Diktara“ , kuriai Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 1d iškėlė bankroto bylą. Administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“. Įpareigojo L. P. perduoti administratoriui visą bendrovės turtą ir dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2010 m. birželio 14 d. Administratoriaus prašymu, atsakovui neperdavus administratoriui turto ir dokumentų, teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovą L. P. nubaudė 5000 Lt bauda ir nustatė jam 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos perduoti bankrutuojančios L. P. parduotuvės „Diktara“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bei pateikti administratoriui viso jo (L. P.) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pavedė administratoriaus pasirinktam antstoliui atlikti įrodymų užtikrinimą, atliekant tokius veiksmus: bet kokiu būdu patekti/įeiti į bankrutuojančios L. P. parduotuvės “Diktara” patalpas, esančias: 1)registracijos adresu: (duomenys neskelbtini); 2) buveinės adresu: (duomenys neskelbtini); 3)L. P. gyvenamuoju adresu: (duomenys neskelbtini), su antstoliu ar įgaliotu asmeniu, kuriose yra ar gali būti bankrutuojančios L. P. parduotuvės “Diktara“ turtas ir dokumentai ir perimti tą turtą ir dokumentus((civ.b. Nr. B2-299-227/2011, b.l.90). Administratorius nepateikė duomenų, ar nutartis įvykdyta. Teismas 2010-08-24 nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių 346 778,97 Lt kreditorinių reikalavimų sumą. Iš ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu matyti, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūra 2010- 05-14 nutarimi apribojo L. P. disponavimo teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą- žemės sklypą , eantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovas žemės sklypą perleido D. B.. Šį sandorį administratorius ginčija teisme.

Ieškovas reikalavimą priteisti žalą grindžia atsakovui, kaip individualios įmonės savininkui, t. y., neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviui, kurio turtas neatskirtas nuo įmonės turto (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.), o santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str.2 d). Žalos neįrodinėja, jos dydį ir pagrįstumą sieja su teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.

Pagal galiojančius įstatymus individualia įmone laikomas neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą individualiai įmonei yra apribojama ir įmonės savininko disponavimo jo turimu turtu teisė patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų ir bankroto bylos administravimo apimtimi. Kita vertus, jeigu bankrutuojančios individualios įmonės savininkas nepaiso disponavimo savu turtu teisės apribojimo ir turtą perleidžia tretiesiems asmenims, net ir po to, kai yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, išlieka įmonės savininko atsakomybė už šios įmonės neįvykdytas prievoles kreditoriams perleisto turto vertės apimtyje. Individualios įmonės savininko veiksmai, kai, įmonės turto nepakakus atsiskaityti su bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriais, įmonės savininkas perleidžia tretiesiems asmenims savo turtą, apie kurį jis privalėjo pranešti administratoriui vykdydamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto įpareigojimą, reiškia įmonės kreditorių interesų pažeidimą bei atitinka visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas, nustatytas CK 6.246-6.249 straipsniuose.

Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininko atsakomybė už šios įmonės prievoles nėra absoliuti ir neribota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir nėra šio juridinio asmens dalyvio (savininko) turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės dalyvio (savininko) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Todėl negali būti tenkinamas reikalavimas priteisti žalą iš L. P., neįrodžius visų sąlygų atsakomybei atsirasti(CPK 178 str.).

Siekiant atsiskaitymo su kreditoriais, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja administratorių patikrinti bankrutojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Neapsiribojant 36 mėnesių terminu, administratorius turi teisę patikrinti sandorių, sudarytų per 5 metus pagrįstumą, be to, jam nustatyta pareiga išsiieškoti debitorines skolas.

Minėta, administratorius ginčija žemės sklypo pardavimą trečiajam asmeniui. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad įmonės vardu yra registruotos transporto priemonės, kurias administratorius privalės parduoti ar perduoti kreditoriams (ĮBĮ 31 str. 1 d. 2p). Turto pardavimo ir perdavimo tvarką nustato ĮBĮ 33 straipsnis. Kol sandoriai nepatikrinti, nenuginčyti ir turtas neparduotas , negalima daryti išvados, jog gautų lėšų nepakaks administravimo išlaidoms ir atsiskaitymui su kreditoriais, juo labiau, kad prašoma priteisti pinigų sumą, atitinkančią kreditorinių reikalavimų sumą. Todėl reikalavimas priteisti žalą vien tuo pagrindu, kad nėra lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, nepagrįstas ir todėl negali būti tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad L. ir J. P. santuokoje buvo įregistruota įmonė. Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Individuali įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausia skirta šeimos poreikiams tenkinti. Todėl preziumuojama, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė(CK 3.88 str.2 d).

ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei nepakanka įmonės turto ir lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esantį bendra jungtine nuosavybe, parduodamas. Tai reškia, kad įstatymu įtvirtinta pareiga nukreipti kreditorinių reikalavimų patenkinimą, administravimo išlaidų apmokėjimą į įmonininko asmeninį turtą ir esantį bendra jungtine nuosavybe ir todėl teismas neturi pagrindo tenkinti reikalavo- leisti nukreipti išieškojimą į aukščiau nurodytą turtą.

Aptartais motyvais ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 293 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka per šį teismą.

Teisėja Margarita Dzelzienė