- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-575-2465-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05417-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. K. 2010 m. liepos 18 d., apie 11.10 val., Kaune, Ateities plento ir Chemijos prospekto sankryžoje, vairavo automobilį galimai neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės privalomosios techninės apžiūros liudijimo bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu A. K. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 20 litų baudą. Teismas konstatavo, kad ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktas įrodytas byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, kad A. K. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, bet nebuvo pasikeitęs vairuotojo pažymėjimo į tikrą, išduodamą „besimokančio vairuoti“ asmens pažymėjimo pagrindu, galiojantį ir kitose valstybėse, todėl jo nepateikė policijos pareigūnams. Atsižvelgdamas į tai, teismas visas A. K. veikas kvalifikavo pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis numato, jog nustatytos formos dokumento nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. Priduria, jog pagal tą pačią nuostatą 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Nurodo, kad kadangi A. K. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, jis privalo turėti ir pateikti policijos pareigūnams nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones. Teigia, jog A. K. pateiktas Kanadoje išduotas „besimokančio vairuoti“ asmens pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja, todėl teisės vairuoti transporto priemones A. K. Lietuvoje neturi. Mano, kad teismas nepagrįstai perkvalifikavo A. K. veiką, remdamasis tik pažeidėjo parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, už tai, kad 2010 m. liepos 18 d. vairavo automobilį ir nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės privalomosios techninės apžiūros liudijimo bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo.
Apeliaciniame skunde Institucija su teismo nutarimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad A. K. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas ATPK 128 straipsnio 1 dalį, o teismas asmens veiką nepagrįstai perkvalifikavo.
Ginčo dėl to, kad A. K. policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės privalomosios techninės apžiūros liudijimo bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, byloje nėra, tą pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnams A. K. pateikė Kanadoje išduotą „besimokančio vairuoti“ asmens pažymėjimą, kuris, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, Kanadoje galioja kaip ir tikras vairuotojo pažymėjimas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Pažymėtina, kad Kanada yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį).
Iš Lietuvos Teismų Informacinėje Sistemoje (LITEKO) esančių gyventojų registro duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad A. K. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad A. K. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Kanadoje A. K. išduotas „besimokančio vairuoti“ asmens pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas A. K. veiką nepagrįstai perkvalifikavo iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Dėl šios priežasties Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.