Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria įtariamajam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. sausio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. įtariamas tuo, kad 2006 m. balandžio 4 d., apie 6 val., R. L. priklausančiame bute, esančiame P. g. XX–X, M., vaiko kambaryje, lovoje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl psichinės ligos, atsigulė į lovą prie V. L. , nutraukė jai kelnaites, įkišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. L. , gim. 1991-07-11, lytinius organus – makštį ir per prievartą atliko lytinį aktą su neįgalia nepilnamete V. L. prieš jos valią, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 3 d.

M. P. LR BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2006-04-04. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjos 2006-04-05 nutartimi įtariamajam M. P. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirtas trims mėnesiams, o šio teismo 2006-07-04 nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2006-07-05. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. spalio 5 d., to paties teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam M. P. pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2007-01-05. Teismas suėmimo terminą pratęsė nustatęs LR BPK 122 str. 1 d. 1–3 p. numatytus suėmimo pagrindus.

Įtariamasis M. P. su Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi nesutinka ir nurodo, jog nuo jo sulaikymo pradžios prokurorė O. Alibajeva, nesilaikydama nekaltumo prezumpcijos, jam grasino ir darė psichologinį spaudimą, nors ji buvo informuota, kad įtariamasis yra sunkus ligonis, antros grupės invalidas. Įtariamojo teigimu, po prokurorės O. Alibajevos psichologinio spaudimo jo sveikata labai pablogėjo ir net būdavo momentų, kai nenorėjo gyventi. Suimtasis nurodo, jog niekas jo nenori išklausyti, o viskas formuluojama melagingai ir vienpusiškai. M. P. neneigia, kad lytiškai santykiavo su V. L. , tačiau, jo nuomone, tai nebuvo lytinis aktas prieš merginos valią ar prievarta, nes iš pažiūros ji neatrodė nepilnametė, o visiškai subrendusi pilnametė mergina. Suimtasis nurodo, kad pati V. L. jį provokavo ir to norėjo, o namuose kartu buvo ir jos mama bei draugai, todėl jis nebūtų rizikavęs prievartauti merginos prieš jos valią. Įtariamasis nurodo, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis padarė šį jam inkriminuojamą sunkų nusikaltimą.

Suimtasis M. P. nurodo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą jis užtikrino savo dalyvavimą, pasižadėjo netrukdyti ikiteisminiam tyrimui, be to, tiksliai paaiškino ir nurodė visas aplinkybes dėl įtarimo ir tai patvirtino teisme. Taip pat nebuvo nustatyta, kad jis būtų bandęs paveikti liudytojus, nukentėjusiąją, jos motiną ir kitus asmenis. Įtariamasis pažymi, jog pati R. L. nurodė, kad dėl dukters lytinių santykių jokių pretenzijų jam neturi, todėl aišku, jog ji su dukra visiškai išsiaiškino dėl jos lytinių santykių su įtariamuoju.

M. P. nuomone, nutartis pratęsti suėmimo terminą pagrįsta trafaretinėmis frazėmis, o prokurorė O. Alibajeva kerštauja jam už skundus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui A. Valantinui. Suimtasis pažymi, jog jam nebuvo suteikta galimybė kam nors pranešti apie jam skirtą suėmimą, dėl to turtas, paliktas likimo valiai, buvo pavogtas bei tokiu būdu jam padaryta turtinė ir moralinė žala, siekianti 20 000 litų. Įtariamasis taip pat atkreipia dėmesį, jog jo turto priežiūros prievolę priskiriant tėvui, niekas net nepaklausė, ar pastarasis galėtų sutikti įsipareigoti laikotarpiu, kol įtariamasis bus suimtas, perimti ir saugoti jo turtą. Suimtasis taip pat nurodo, jog prokurorė O. Alibajeva tyčiojasi ir žemina jo orumą, kad jis yra bedarbis, nors aiškiai žino, kad yra sunkus ligonis, antros grupės invalidas ir iki sulaikymo gaudavo invalidumo pensiją, kurią prarado dėl to, kad prokurorė O. Alibajeva neleido jam susitvarkyti invalidumo dokumentų.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes įtariamasis M. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti, nustatyti kaltus asmenis, dėl kurių buvo pažeisti LR BPK 128 str. l d. ir 129 str. 2 ir 3 d. reikalavimai, o dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos pareikšti 20 000 Lt civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo M. P. skundas atmetamas.

Teismo nuomone, Šiaulių apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bei egzistuojant LR BPK 122 str. 1 d. numatytiems suėmimo pagrindams.

Suimtasis M. P. , nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi, skundžia daugelį prokurorės O. Alibajevos veiksmų, tačiau prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimą bei skundų išsprendimą reglamentuoja LR BPK 63–64 str. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas įtariamojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, prokurorės veiksmų ir nutarimų teisėtumo nevertina. Atitinkamai teismas įrodymų taip pat nevertina ir įtariamojo kaltės klausimo nesprendžia.

Šiaulių apygardos teismas suėmimo terminą pagrįstai pratęsė LR BPK 122 str. 1 d. 1–3 p. numatytais pagrindais. M. P. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 p. nurodyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai ir to pakanka pratęsti suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, jei remiantis minėta aplinkybe teismas pagrįstai mano, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgiant į tai, jog įtariamasis nedirba, nevedęs, o jam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, teismo nuomone, LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas egzistuoja.

Šiaulių apygardos teismas taip pat pagrįstai pratęsė suėmimo terminą ir LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Nukentėjusiosios motina teigia jokių pretenzijų dėl dukters išžaginimo neturinti, tačiau, teismo nuomone, tokie jos parodymai bei pakankamai geri R. L. santykiai su įtariamuoju tik leidžia manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bandyti paveikti pačią nukentėjusiąją V. L. tiek per jos motiną, tiek ir pats. Todėl suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ir LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 10 p. nurodyta, jog LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. M. P. įtariamas LR BK 149 str. 3 d. numatyto sunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, minėtame nutarime nurodyta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti įtarimas kelių nusikaltimų padarymu. Tuo tarpu M. P. kitoje baudžiamojoje byloje įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 146 str. 2 d., 180 str. 1 d., 307 str. 2 d. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali padaryti naujų LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų (LR BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Suėmimas įtariamajam M. P. taikomas jau ilgiau kaip šešis mėnesius, tačiau ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra sąmoningai vilkinamas. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-10-11 nutartimi M. P. paskirta teismo stacionarinė psichiatrijos ekspertizė, kuri iki šiol nėra atlikta. Būtent Utenos ekspertiniame skyriuje ir yra šiuo metu įtariamasis, be kurio dalyvavimo ekspertizės atlikimas taptų neįmanomas. Todėl siekiant LR BPK 119 str. numatytų tikslų, atsižvelgiant į egzistuojančius suėmimo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminas pratęstas visiškai pagrįstai.

M. P. skundu taip pat prašo pareikšti 20 000 litų civilinį ieškinį dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą reglamentuoja LR BPK X skyrius, o ieškinio turinys turi atitikti LR CPK 135 str. reikalavimus. Visgi aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, ieškinio priėmimo klausimo nesvarsto.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo M. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.