Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2015 m. spalio 21 d. nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 str. 1 d. (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakciją) ir 178 str. 3 d., 302 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 181 str. 2 d., bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu pagal BK 249 str. 1 d. ir paskyrė galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 25 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. dėl automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kitos nuosprendžio dalies nekeitė ir paliko galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį užskaityti 6 metai.

Bausmės pradžia – 2012-10-13, bausmės pabaiga – 2018-10-13.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skunde nepritaria Komisijos priimtam sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino Komisijos 2015 m. spalio 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. V.. Teismas konstatavo, jog Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, likusią bausmės dalį, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pakankamai atsižvelgė į veikų pavojingumą, pobūdį ir pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti nutartį nepatvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 21 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis teistas 5 kartus, šis teistumas 6-as. Du kartus nuteistajam buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, jis anksčiau du kartus buvo paleistas lygtinai, tačiau po to darė naujus nusikaltimus, padarė naują nusikaltimą ir pirmo lygtinio paleidimo laikotarpiu. Tai leidžia teigti, jog išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, teismo pasitikėjimo nepateisino. Dauguma nusikaltimų nuosavybei. Paskutinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius. Bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, padarytos kelios nusikalstamos veikos, todėl turi būti atsižvelgtina ir į tai, kad neatliktos bausmės dalis yra didelė, atliktas bausmės laikas nebuvo pakankamas konstatuoti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Kaip matyti iš pataisos namų pateiktos medžiagos, nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje. 2013-02-05 sudaryta pataisos programa. Susipažinęs su programų sąrašu pasirinko dalyvauti pataisos programoje „Pažink save“. Dalyvavo pataisos programoje „Veiklieji žmonės“, lygtinio paleidimo komisijos nurodytoje pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, psichologinės terapijos programoje „Relaksacija“, rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje. Jam paskirta nuobauda negalioja, A. V. keturis kartus skatintas. Tačiau, šių aplinkybių, neabejotinai rodančių tam tikrą A. V. elgesio korekciją tinkama linkme, vis tik nepakanka neginčijamai konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas. Bendraujant atpažįsta aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamumu, tačiau savęs vertinimo anketoje savo problemų neidentifikuoja. Turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, tačiau jų įgyvendinimui gali pritrūkti motyvacijos. Nuteistasis tvirtai laikosi savo požiūrio, nepriima alternatyvų, mąstymas konkretus, o nelankstus. Nuteistasis nusikaltimus paprastai vykdo kartu su kitais asmenimis, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai. Taigi atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundas tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs skundo argumentus, pritaria skunde išsakytai nuomonei ir konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų lygtinio paleidimo taikymui svarbių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė ir tebevykdo visas jam nustatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas bei yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad A. V. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (44 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Vertindamas prokurorės skundo argumentus ir analizuodamas pirmos instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam A. V. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė BVK 157 str. 1 d. nuostatas, kadangi nenustatė įstatymo reikalaujamos nuteistojo pažangos mažinant jam nustatytą vidutinę nusikalstamumo riziką.

Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. V. nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai; finansiniai sunkumai, turi nepadengtą civilinį ieškinį; pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, nusikaltimai padaryti kartu su draugais. Kadangi pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos turi ankstesni nusikalstami veiksmai, pažymima, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, šis teistumas 6-as. Du kartus nuteistajam buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, jis anksčiau du kartus buvo paleistas lygtinai, tačiau po to darė naujus nusikaltimus, padarė naują nusikaltimą ir pirmo lygtinio paleidimo laikotarpiu. Vertinant A. V. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymima, kad ji nekinta. Iš teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Komisijos 2014 m. spalio 20 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nutarimuose nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką įvertinta taip pat – 44 balais pagal „OASys“ metodiką.

Nors apygardos teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai (buvo skatintas 4 kartus, yra charakterizuojamas teigiamai), tačiau šie pokyčiai nėra absoliutūs. Nuteistajam yra priteistas 8066,18 Eur civilinis ieškinys, o atlyginta suma yra tik 44,62 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis nusikaltimus vykdė ne dėl rizikingo gyvenimo būdo ar nerūpestingumo, o dėl finansinių motyvų. Be to, A. V. bendraujant atpažįsta aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamumu, tačiau savęs vertinimo anketoje savo problemų neidentifikuoja. Turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, tačiau jų įgyvendinimui gali pritrūkti motyvacijos. Nuteistasis tvirtai laikosi savo požiūrio, nepriima alternatyvų.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju A. V. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2015 m. spalio 21 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. V..

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.