- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-432-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Valentinas Janonis, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu R. S. ir D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkams ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. S. bei D. J., 2009 m. vasario mėn., naktį iš 4 į 5 d.,iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Tauragės r., pavogė 38 blokus „Partners“ cigarečių, kurių vieno bloko vertė 29,40 Lt, iš viso už 117,20 Lt, 8 blokus „Bond“ cigarečių, kurių vieno bloko vertė 35,10 Lt, iš viso už 280,80 Lt, 22 blokus „LM“ cigarečių, kurių vieno bloko vertė 38,90 Lt, iš viso už 855,80 Lt, 5 blokus „Red and White“ cigarečių, kurių vieno bloko vertė 33,90 Lt, iš viso už 169,50 Lt, 4 blokus „Kastyčio“ cigarečių, kurių vieno bloko vertė 28,60 Lt, iš viso už 114,40 Lt, 3 blokus „Parlament“ cigarečių, kurių vieno bloko vertė 53,80 Lt, iš viso už 161,40 Lt, 10 blokų „Marlboro“ cigarečių, kurių vieno bloko vertė 46,10 Lt, iš viso už 461 Lt, iš viso 90 blokų, kurių bendra vertė 3160,10 Lt, „Gintarinės“ degtinės 0,5 l talpos butelį, kurio vertė 12,35 Lt, brendžio „Grant Cavalier“ 0,7 l talpos butelį, kurio vertė 19,03 Lt, 0,2 l talpos stumbro „Starkos“ butelį, kurio vertė 7,41 Lt, 4 skardines „Pilsners“ alaus, kurio vienos skardinės vertė 1,81 Lt, iš viso už 7,24 Lt, 2 skardines „Blindos“ alaus, kurio vienos skardinės kaina 1,81 Lt, iš viso už 3,62 Lt, 4 pakelius „Halls“ ledinukų, kurie nevertinami, ir tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iš viso už 3209,75 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantas teigia, kad nusikaltimo naktį buvo neblaivus, su R. S. ir D. J. automobiliu nuvyko į degalinę turėdami tikslą nusipirkti maisto. V. Š. pažymi, jog degalinės operatorė taip pat buvo neblaivi ir pati pasiūlė jam išgerti, nusivedė į kitą patalpą, vaišino alumi, be to, jis matė, kaip R. S. nešė kartoninę dėžę, pagalvojo, jog pastarasis vagia, tačiau nieko R. S. nesakė, nes nenorėjo pyktis ir tik vėliau, išėjus iš degalinės, pamatė, jog automobilyje yra R. S. pavogtų cigarečių ir gėrimų. Apeliantas nurodo, kad nežinojo apie R. S. ir D. J. susitarimą dėl vagystės, o nuosprendyje neteisingai teigiama, kad operatorę jis užkalbino tam, jog būtų galima įvykdyti nusikaltimą. Teisiamajame posėdyje operatorė patvirtino, jog pati jį, V. Š., pasikvietė į patalpą bei vaišino alumi. Atsižvelgiant į tai, kad su R. S. ir D. J. daryti nusikaltimo nesitarė, jokių veiksmų tam, kad padėtų pavogti cigaretes ir gėrimus, neatliko, šių daiktų neįsigijo ir neturėjo tikslo jų parduoti ar kam atiduoti, už vagystę yra nuteistas nepagrįstai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino V. Š. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Nors apeliaciniame skunde V. Š. neigia buvus susitarimą su R. S. ir D. J. dėl vagystės, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-02-05 naktį, nuvykus į degalinę, pastebėjo, jog ten dirbanti operatorė yra neblaivi, D. J. galvos mostu parodžius į sandėlį, kuriame buvo sukrautos prekės, jis, R. S., suprato, kad reikia pavogti cigaretes ir kt. prekes. Tuo metu D. J. ir V. Š. buvo užkalbinę operatorę, kuri nieko nepastebėjo (b. l. 188, t. 1). Kaltinamasis D. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad, nors iš anksto vogti nesitarė, degalinėje pamatė, jog ten dirbanti operatorė neblaivi, taigi parodė ir pasakė R., kad šis paimtų ir išneštų dėžes su cigaretėmis (b. l. 188, t. 1). Pats V. Š. teisiamajame posėdyje teigė, jog matė, kaip R. S. nešė iš sandėlio prekes, ir suprato, kad šios yra vagiamos, tačiau, kadangi operatorė su juo kalbėjosi, vagystės nepastebėjo (b. l. 188, t. 1). Pabrėžtina ir tai, jog ir kitą dieną visi nuteistieji vežėsi prekes automobilyje, turėdami tikslą jas pasidalinti, tačiau juos sulaikė policija.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Be to, įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant ( BK 24 str. 1 d.) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 178 str. dispozicijoje. Nors tiek R. S., tiek D. J., tiek V. Š. neigė buvus išankstinį susitarimą pavogti prekes, tačiau akivaizdu, jog jie suprato, kad yra daroma nusikalstama veika. Visi nusikaltimo dalyviai pastebėjo, kad operatorė buvo neblaivi, ir pasinaudojo tokia jos būsena. D. J. liepė R. S. nešti prekes, V. Š. matė, kaip R. S. jas nešė ir, kaip pats nurodė, suprato, kad prekės yra vagiamos, tačiau nieko nedarė ir toliau kalbėjosi su operatore taip nukreipdamas jos dėmesį nuo kitų bendrininkų bei sudarydamas galimybę pastariesiems daryti nusikaltimą. Šiais savo veiksmais V. Š., nors pats ir nenešė prekių, tačiau išreiškė aiškų pritarimą nusikalstamo sumanymo apvogti degalinę įgyvendinimui, todėl pagrįstai galima teigti, jog visų nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmai patvirtina jų susitarimo dėl nusikaltimo įvykdymo buvimą.
Taigi apylinkės teismas pagrįstai V. Š. pripažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pakankamo pagrindo veikos kvalifikavimo ar kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Bausmė paskirta tinkamai. V. Š. naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką. Skirdamas nuteistajam bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšies vidurkis, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.