- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- A5.-298-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00084-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore (darbdavį atstovaujančiu asmeniu) 2020-05-30 16 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) leido šios bendrovės užkandinėje dirbti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Tokiu būdu I. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiama I. M., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, teismo posėdžio metu iš dalies prisipažino kalta dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo ir paaiškino, kad šeima turi greito maisto užkandinę-kebabinę, adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje prekiaujama įvairiais užkandžiais. Nepilnametė M. M. yra jos dukra. Jai buvo leidusi tik pasižiūrėti kaip vyksta darbas užkandinėje, tačiau jai neleido dirbti minėtoje užkandinėje. Dukra jai pasakojo, kad 2020-05-30 užkandinėje buvo daug žmonių, tuomet ji norėdama padėti užkandinės darbuotojai A. P., kuri tuo metu laukėsi, nusprendė padėti šiai dirbti. Ji paėmė pinigus už patiekalus iš klientų, šiuos pinigus perdavė darbuotojai, kuri turėjo juos vėliau apskaityti kasoje, t.y. išmušant kasos aparatu čekį. Įvykio dieną, jai pranešė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai užkandinėje atlikę patikrinimą nustatė, kad jos dukra paėmė pinigus už patiekalus jų neapskaitė. Dalyvaujant minėtos institucijos pareigūnams šie pinigai buvo įmušti į kasos aparatą. Vėliau, t.y. baigus mokslo metus dukra N. M. 2020-06-06 buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkandinėje. Vasaros atostogų metu dažnai įdarbinami užkandinėje moksleiviai.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvertinus visą bylos medžiagą, liudytojais apklaustų pareigūnų parodymus nelegalaus darbo faktas yra įrodytas. I. M. baustina pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskiriant jai baudą, teismui paliekant nustatyti šios administracinės nuobaudos dydį.
Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. M. yra jo žmona. Ankščiau jis buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jam išėjus į tėvystės atostogas, bendrovės direktore tapo jo žmona. Nuo 2019-11-20 ji eina šias pareigas. Minėtą bendrovę įkūrė prieš 20 metų kartu su žmona. Tai nedidelis šeimos verslas. Šiame miestelyje viskas vyksta sezoniškai. Darbuotojai žiemos metu dirba po vieną, vasaros metu priima papildomai 2-3 darbuotojus. Su visais darbuotojais sudarinėja darbo sutartis. Dukra M. M. norėjo užsidirbti pinigėlių. Jai buvo leista buvo leista tik pasižiūrėti kaip dirbama užkandinėje. 2020-05-30 ji dirbo, nors jos funkcijos buvo tik mokytis, t. y. stebėti kaip dirbama. Užkandinės darbuotoja A. P. laukėsi, todėl įvykio dieną dukra pati nusprendė jai padėti. Tą dieną dukrai niekas neleido dirbti užkandinėje. Vėliau dukra pasakojo, kad rašant paaiškinimą dėl įvykio, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja jai diktavo konkrečiai ką rašyti.
Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad I. M. yra jos mama. Jos tėvai turi užkandinę (duomenys neskelbtini). Šios įstaigos direktorė yra mama, nes tėtis yra vaiko auginimo atostogose. Mama jai leido pasižiūrėti kaip vyksta darbas šioje užkandinėje. Su ja nebuvo susitarusios nei dėl atlyginimo, nei dėl darbo laiko, su ja tarėsi dėl darbo vasaros metu. 2020-05-30 atėjusi į užkandinę pamatė, kad joje yra daug žmonių, todėl ji padėjo dirbti ten dirbusiai A. P.. Ji priiminėjo iš klientų užsakymus, atiduodavo grąžą atsiskaitant už patiekalus. Tą dieną ji dirbo neilgai. Įvykio dieną, ji kaip vėliau sužinojo, aptarnavo mokesčių inspekcijos darbuotojus, t.y. priėmė iš jų užsakymą, atidavė jiems grąžą, atsiskaitant gautų pinigų neįmušė į kasos aparatą, kadangi nemokėjo atlikti šios operacijos. Užkandinės darbuotoja A. P. sakė, kad gautus pinigus ji įmuš į kasą kada bus mažiau klientų. Vėliau mokesčių inspekcijos darbuotojai liepė jai rašyti paaiškinimą apie įvykį. Šios institucijos darbuotoja (moteris) diktavo ką rašyti. Paaiškinime neteisingai ji parašė, kad užkandinėje dirba nuo 2020-05-23. Be to paaiškinime, klaidingai nurodė, kad gegužės 10 d. neišdavė pirkėjams kvito, iš tikrųjų tai buvo gegužės 30 d.
2020-05-30 rašytiniame paaiškinime M. M. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad šių metų gegužės 10 d. pirkėjams nupirkus gėrimų ir patiekalų už 4,5 Eur padavus pinigus ir atiduodant grąžą neišdavė kvito bei pinigų neįmušė į kasą, nes dar tik praktikuojasi dirbti ir į kasą įmušti pinigus neišmoko. Užkandinėje dirba nuo gegužės 23 d. Dėl darbo tarėsi su tėvais, jie leido išbandyti. Tėtis yra įmonės savininkas. Dėl atlyginimo dar nesitarė (b.l. 20).
Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini)“ savininkais buvo kalbėję, kad jų dukra ateis pasižiūrėti kaip vyksta darbas bendrovės užkandinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2020-05-30 jai dirbant minėtoje užkandinėje, po pietų atėjo M. M.. Ji iš draugiškumo pasisiūlė padėti. Tą dieną buvo daug klientų. Tuomet M. M. priiminėjo užsakymus iš užkandinės lankytojų ir nešdavo jiems pagamintą maistą. Ši dirbo apie porą valandų. Kaip vėliau sužinojo, kad iš mokesčių inspekcijos du asmenys, kuriuos aptarnavo M. M. užsisakė patiekalus. Ji paėmė pinigus ir neįmušė į kasą, kadangi nemokėjo naudotis kasos aparatu. Prieš savaitę M. M. buvo atėjusi pasižiūrėti vieną dieną. Ji nieko nedarė, stebėjo kaip vyksta darbas. Po to įvykio M. M. buvo įdirbinta 2020-06-06. Įvykio dieną mokesčių inspekcijos darbuotoja jai diktavo ką konkrečiai rašyti paaiškinime. Ji rašydama paaiškinimą neteisingai nurodė M. M. darbo laiką, iš tikrųjų ši dirbo tik 2 valandas.
2020-05-30 rašytiniame paaiškinime A. P. nurodė, kad patikrinimo metu užkandinėje kartu su manimi dirbo barmenė M. M.. Mūsų darbo laikas I-IV nuo 10 val. 30 min. iki 20 val.00 min., V-VI nuo 10 val. 30 min. iki 21 val. 00 min., VII nuo 10 val. 30 min. iki 20 val. 00 min. Barmenė M. M. pradėjo dirbti nuo 2020 m. gegužės 23 d., dirba nuo 11 val. 00 min. iki 19 val. 00 min. (b.l. 19).
Liudytojas R. N., dirbantis Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyriausiuoju specialistu parodė, kad 2020-05-30 pavedimu buvo nuspręsta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkandinės operatyvų patikrinimą. Buvo atliktas užsakymas patiekalų ir gėrimų už 4,50 Eur. Aptarnavusi barmenė M. M. paėmė pinigus už maistą ir gėrimus, neišdavė kvito, o pinigus pasidėjo po kasos aparatu, po prekystaliu. Po to patikrinimo metu buvo atspausdinta X ataskaita, suskaičiuoti grynieji pinigai kasos aparate ir šalia kasos aparato. Buvo nustatytas perteklius. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad M. M. nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. Patikrinimo metu jis buvo su kolege K. R.. Įvykio metu M. M. bei kita užkandinėje dirbusi darbuotoja parašė savanoriškai paaiškinimus. Tai buvo standartinė operatyvaus patikrinimo procedūra, buvo užduodami standartiniai klausimai. Rašant paaiškinimus nebuvo sakoma ką rašyti, nebuvo daromas joks spaudimas.
Liudytoja K. R., dirbanti Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyriausiąja specialiste, teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, galėjo būti 2020-05-30 ji kartu su kolega R. N. atliko (duomenys neskelbtini) esančios užkandinės operatyvinį patikrinimą dėl pajamų apskaitymo. Nupirko gėrimus ir patiekalus. Užkandinėje dirbo dvi merginos, kurių viena buvo už kasos aparato, ji juos aptarnavo, paėmė pinigus, kurių neapskaitė, atidavė grąžą. Po to jie prisistatė iš kur yra ir paprašė atspausdinti ataskaitą, kuri yra kasoje. Paprašė suskaičiuoti pinigus, kurie buvo padėti po kasa. Tuomet nustatė, kad viena darbuotoja nebuvo įdarbinta. Jų prašymu abi merginos parašė paaiškinimus raštu. Šiuos dokumentus jos rašė savarankiškai, pagal užduodamus klausimus, joms nebuvo daromas joks spaudimas. Niekas nenurodė ką joms rašyti šiuose dokumentuose.
2019-11-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta: D. M. išeinant tėvystės atostogų, I. M. paskirti bendrovės direktore nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 16)
Iš 2019-11-18 įsakymo Nr. 83 matyti, kad I. M. remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu nuo 2019-11-20 paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (b.l. 15).
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymoje Nr. (27.13) FR1050-415 teigiama, kad minėtos institucijos specialistams K. R., R. N. atlikus operatyvinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad 2020-05-30 16 val. 05 min. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), užkandinėje kontrolinio pirkimo metu pirkta gėrimų ir patiekalų už 4,50 Eur sumą. Užsakymą priėmė, pinigus paėmė barmenė M. M.. Kartu su grąža nebuvo išduotas EKA kvitas. Suskaičiavus grynuosius pinigus, esančius elektroninio kasos aparato (toliau –EKA) stalčiuje bei stalčiuje esančiame po prekystaliu nustatytas 122,70 Eur perteklius. Paimti užkandinėje dirbusių darbuotojų rašytiniai paaiškinimai. Po patikrinimo perteklius 122,70 Eur sumai apskaitytas EKA (b.l. 9-11).
Minėtos institucijos 2020-06-12 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13) FR1042-2091 nurodyta, kad 2020-05-30 (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje atliktas operatyvus patikrinimas. Šios bendrovės vadovė I. M. (nuo 2019-11-20 paskirta Bendrovės direktoriaus D. M. 2019-11-18 Įsakymu Nr.83). Minėtu adresu esančioje bendrovės užkandinėje užsakytą patiekalų ir gėrimų, viso už 4,50 Eur sumą užsakymą priėmusi bei sumokėtus pinigus paėmusi su EKA dirbusi M. M. pinigų neapskaitė EKA ir neišdavė EKA kvito. Nustatyta, kad 2020-05-30 16 val. 05 min. užkandinėje dirbo 2 darbuotojos-M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), iš minėtų asmenų bendrovėje įdarbinta tik A. P.. IMIS_SODRA_ registravimai duomenimis bendrovėje M. M. įdarbinta nuo 2020-06-06, t.y. po atlikto operatyvaus patikrinimo. 2020-05-30 patikrinimo metu M. M. nebuvo įdarbinta, rašytinė darbo sutartis su ja nesudaryta (b.l. 6-8).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (galiojanti redakcija nuo 2020-05-15 iki 2020-05-31, 2020-05-07 įstatymas Nr. XIII-2882, TAR,2020-05-14, Nr. 10371) (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnyje.
Nelegalaus darbo apibrėžimas yra pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pažymima, kad norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje įtvirtinta Darbo sutarties sąvoka, ir tai yra ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
I. M., įvykio dieną vykdžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijas, iš dalies prisipažįsta kalta padariusi administracinį nusižengimą. Ji neneigia, kad įvykio dieną dukra M. M. dirbo jos vadovaujamoje užkandinėje, tačiau nurodė, kad ji tai atliko be jos leidimo. Tai, kad M. M. įvykio dieną dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkandinėje esant susitarimui su šios bendrovės vadove patvirtina rašytinis jos paaiškinimas (b.l. 20), iš kurio turinio akivaizdžiai matyti, kad tarp jos ir šeimos nario (bendrovės vadovės) buvo susitarimas dėl darbinių funkcijų (barmenės) atlikimo. Tai, kad užkandinėje įvykio dieną M. M. dirbo barmene patvirtino kartu dirbusi A. P. rašytiniame paaiškinime, be to ji nurodė konkretų minėto asmens darbo laiką (b.l. 19). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. P. detaliai paaiškino kokius darbus M. M. vykdė įvykio metu. Nors teismo posėdžio metu M. M., A. P. nurodė, kad jų rašytiniai paaiškinimai rašyti diktuojant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atlikusiems patikrinimą, pareigūnams, tačiau šias aplinkybes teismo posėdžio metu paneigė apklausti liudytojais minėtos institucijos darbuotojai R. N. ir K. R.. Be to minėti liudytojai patvirtino, kad M. M., dirbo užkandinėje bei konkrečiai paaiškino kokius veiksmus ji atliko vykdydama darbines funkcijas, minėtų asmenų parodymai tarpusavyje neprieštaraujantys, papildantys vieni kitus netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Liudytojų M. M., A. P. parodymus, kad jų atžvilgiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai R. N. ir K. R. darė neteisėtą įtaką joms rašant rašytinius paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą padėti išvengti atsakomybės I. M.. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. M. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos narys, o A. P. darbuotoja, kurią sieja pavaldumo santykiai. I. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta iš dalies liudytojų M. M., A. P. parodymais, jų rašytiniais paaiškinimais, liudytojų R. N. ir K. R. parodymais teismo posėdžio metu, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-06-12 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13) FR1042-2091 (b.l. 6-8), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-05-30 Faktų fiksavimo pažymoje Nr. (27.13) FR1050-415 (b.l. 9-11), užfiksuotomis aplinkybėmis. Teismas I. M. paaiškinimus, kad įvykio dieną M. M. jos vadovaujamoje bendrovės užkandinėje dirbo be jos leidimo vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad I. M., savo veiksmais – vykdydama savo vadovaujamoje bendrovėje nelegalų darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl jos veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės tai, kad įvykio metu kontrolinio pirkimo metu neišduotas elektroninio kasos aparato (toliau - EKA) Quorion CR28, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas už 4,50 Eur sumą bei tai, kad patikrinimo metu atliekant grynųjų pinigų skaičiavimą EKA kasoje ir šios kasos operacijų atlikimo vietoje nustatytas 122,70 Eur perteklius, nes šios aplinkybės nėra susijusios su I. M. inkriminuojamu kaltinimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jos laikytinos perteklinėmis.
Dėl nuobaudos paskyrimo
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis vadovaujamasi tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas (net ir minimalios), atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Šiuo atveju I. M. padarytas pažeidimas – vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių. Taigi nelegalaus darbo pažeidimu daroma esminė žala darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Tačiau pažymėtina, kad būtina atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui (individualizavimui) turinčias įtakos aplinkybes. I. M. su padarytu nusižengimu iš dalies sutiko. Jai nustatytas 35 procentų darbingumas (b.l.42) ir tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Ji anksčiau nebausta administracine tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, nustatytas tik vienas rašytinės darbo sutarties nesudarymo atvejis. Be to, įvykio metu nelegaliai dirbusi M. M. bendrovėje buvo įdarbinta 2020-06-06.
Teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Visuma išdėstytų aplinkybių vertinamos I. M. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios aplinkybės. Taigi šiuo atveju taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir už administracinį nusiengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
I. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jai paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Baudą patraukta administracinėn atsakomybėn I. M. turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001), mokėjimo pavedime nurodant „bauda administracinio nusižengimo byla Nr A5.-298-750/2020, ROIK: 20117434611“).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į sąskaitą, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmams.