Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį areštu 36 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki arešto 24 paroms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų.

Iš jo civilinei ieškovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priteista 199,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. L. buvo nuteistas už tai, kad 2025 m. birželio 29 d. apie 16.54 val. iš prekybos centro „Senukai“ (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ turtą – 199,99 eurų vertės garso sistemą „JBL BAR 2.0 ALL IN ONE MK2“.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, ir pateikia su tuo susijusius argumentus, akcentuodamas savo turimą darbą, norą atlyginti padarytą žalą, pažadą daugiau nebedaryti naujų teisės pažeidimų. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą būtent klausimu, ar pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. L. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas jam bausmę.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas L. L. už šią nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio dydį nustatė artimą maksimaliam. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad, nuteistojo vertinimu, jam teismo paskirta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra per griežta, nes jam galėjo būti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tačiau teisėjų kolegija tokiam nuteistojo argumentui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir savo sprendimą dėl bausmės rūšies ir dydžio pakankamai motyvavo. Šie teismo motyvai pakankamai aiškūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino L. L. nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, taip pat ir apeliaciniame skunde nuteistojo dėstomus argumentus, susijusius su jo įsidarbinimu. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka.

8. Pirmosios instancijos teismas, be nuteistojo L. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, įvertino ir kitas veikos padarymo aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančius bylos duomenis. Kad L. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dar kartą šią aplinkybę įvertinti švelninant jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Apylinkės teismas, spręsdamas apie L. L. asmenybę, tinkamai įvertino jį charakterizuojančius bylos duomenis – jis nuolat vykdo nusikalstamas veikas (skundžiamas nuosprendis jam jau 13), anksčiau teistas už plėšimą, už daug vagysčių. Už šias ankstesnes nusikalstamas veikas jam buvo taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, bet ir griežtesnės poveikio priemonės – laisvės atėmimo bausmė, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris jam buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusios bausmės realiai. Apskritai nuteistajam už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas dauguma atvejų buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų veikų darymo. Be viso to, byloje yra duomenų apie nevienkartinį L. L. psichiką veikiančių medžiagų (amfetamino) vartojimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai atskleidžia L. L. neigiamą požiūrį į bendrai visiems priimtinas moralės normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Įvertinus tai, pritartina skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad L. L. nebuvo tinkamai paveiktas ankstesnių jam paskirtų bausmių, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Dėl to šiuo atveju jam pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė už areštą bausmės rūšis, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesnės bausmės atlikimu.

9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo L. L. įsidarbinimas nuo 2025 m. birželio 9 d. nenusveria jį neigiamai apibūdinančių ir anksčiau jau aptartų jį charakterizuojančių bylos duomenų bei nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį. Paties nuteistojo teigimu, tai buvo jo pirmas oficialus įsidarbinimas. Visgi, tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo tiek jau įsidarbinus, tiek lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikotarpiu. Be to, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis L. L. turės visas sąlygas ir galimybes dirbti bei atlyginti padarytą žalą, jei tik to norės. Taip pat, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, civilinės ieškovės atstovė teisiamajame posėdyje neišreiškė savo pozicijos dėl nuteistajam skirtinos bausmės, tačiau neprieštaravo, kad L. L. jam priteistą civilinį ieškinį atlygintų dalimis.

10. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam L. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti švelninama dar ir dėl to, kad jis naują nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 5 dalį padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro pagrindą jam paskirtas bausmes (už naują bei ankstesnę nusikalstamas veikas) subendrinti BK 64 straipsnio pagrindu. Tai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir teisingai padarė. Bendrindamas nuteistajam L. L. paskirtas bausmes, t. y. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirtą ir vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį sumažintą arešto 24 paroms bausmę su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 6 mėnesiais 1 diena, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tai yra teismas bausmes subendrino jas iš dalies sudedant (prie griežčiausios iš bausmių – laisvės atėmimo, pridedant švelnesnės bausmės – arešto, dalį) bei paskyrė nuteistajam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams 20 dienų. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo, kodėl nuteistajam L. L. prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedama didesnė dalis iš jam paskirtos švelnesnės arešto bausmės (19 iš 24 parų). Tai nulėmė anksčiau jau aptarti jį neigiamai charakterizuojantys bylos duomenys. Teisėjų kolegija su tuo sutinka.

11. Vienintelė liekanti galimybė nuteistajam L. L. neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, tai yra jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią galimybę skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas aptarė bei motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant nuteistajam L. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro tiek vertindama prieš tai jau aptartus nuteistąjį neigiamai apibūdinančius bylos duomenis, tiek tai, kad jam buvo taikytas panašaus pobūdžio institutas – tai yra lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau ilgesnį laiką teigiamo savo elgesio nuteistajam nepavyko išlaikyti (šiuo metu įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo nutartimi jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusios bausmės). Šįkart tikėtis, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, daugiau nenusikals, ir kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo arba atlikus tik jos dalį, pakankamo pagrindo nėra.

12. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam L. L. bausmės rūšį ir dydį, subendrindamas jam paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino jo nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti nuteistojo L. L. teisinę padėtį.

13. Padarius tokią išvadą, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde minimo pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo, kadangi, kaip galima suprasti iš šio skundo turinio, šis argumentas siejamas išimtinai su nuteistajam paskirta jam nepalankia pernelyg griežta bausme. Kaip matyti, nuteistojo skundo argumentai šiuo klausimu nepasitvirtino. Be to, tai paprastai nėra savarankiškas pagrindas kvestionuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo L. L. apeliacinį skundą.