- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- 1-1377-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00536-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22.30 val. daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. S. į smakrą ir tokiu būdu padarė muštinę žaizdą smakro srityje, padarydamas nukentėjusiajai L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22.00 val. jis buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Bežiūrint televizorių dingo elektra ir jis išėjęs į laiptinę atsidarė elektros skydinę ir pastebėjo, kad išmušti saugikliai. Jis įjungė saugiklius ir tuo metu iš buto išbėgusi nukentėjusioji L. S. pradėjo klykti, kad jis jos bute išjungė elektrą. L. S. pradėjo gąsdinti, kad iškvies policijos pareigūnus, jį atleis iš darbo. Nesureikšminęs nukentėjusiosios išsakytų grasinimų nuėjo į butą ir toliau žiūrėjo televizorių. Po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai ir jis su jais kalbėjosi apie elektros išjungimą. Nurodo, kad tą vakarą buvo blaivus ir nukentėjusiosios L. S. nesužalojo.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. vakare jos bute dingo elektra. Išėjusi į laiptinę joje sutiko kaimyną A. M., kuris rūkė. Elektros skydinė buvo atidaryta. Ji pasakė kaltinamajam, kad šis įjungtų elektrą. A. M. nesutiko įjungti elektros, keikėsi. Jai stovint laiptinėje, kaltinamasis metė į ją cigaretės nuorūką ir nuorūka įkrito į jos butą. Po to ji kalbėjo su kaltinamuoju ir bekalbant, A. M. vieną kartą kumščiu sudavė jai į smakrą. Visą konflikto eigą girdėjo jos vyras A. D., kuris buvo bute ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko po 15 minučių ir apklausė ją bei kaltinamąjį. Sekančią dieną ji nuvyko į Rumšiškių ambulatoriją, nes jai skaudėjo smakrą, ant smakro matėsi didelė kraujosruva. Dėl padaryto kūno sužalojimo prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl jai padaryto kūno sužalojimo jautė skausmus, kurie ilgai nepraėjo, ją kankino nemiga, buvo aukštas spaudimas, stresas.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22.00 val. jis gulėjo lovoje ir žiūrint televizorių dingo elektra. Jo žmona L. S. nuėjo prie durų, jas atrakino ir pasižiūrėjusi pasakė, kad kaimynas A. M. stovi prie elektros skydinės ir išjunginėja elektrą. Žmona klausė kaltinamojo, kodėl jis išjunginėja elektrą, jį nufotografavo. Po to žmona ir kaltinamasis stovėjo laiptinėje ir barėsi. Jis išėjęs į laiptinę matė, kad buvo išjungti du elektros jungikliai. Jam einant į butą A. M. metė cigaretės nuorūką ir ši įkrito į jų butą. Nuėjęs į kambarį iškvietė policijos pareigūnus. Po to į butą atėjo žmona ir pasakė, kad jai į smakrą sudavė kaltinamasis. Žmonos smakras buvo raudonas, patinęs. Atvykę policijos pareigūnai apklausė kaltinamąjį, tačiau šis neprisipažino dėl elektros išjungimo ir žmonos sumušimo.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. T. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. jam dirbant su kolega iš budinčiojo buvo gautas pranešimas, kad Pravieniškių kaime kaimynas atjunginėja elektros energiją. Nuvykus į įvykio vietą jie susitiko su pareiškėja, kuri nurodė, kad priešais esančio buto kaimynas išjunginėja elektrą. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad ją sužalojo kaimynas t. y. sudavė smūgį ranka į galvos sritį. Priėjęs prie kaltinamojo buto su juo bendravo, kaltinamasis sakė, kad netyčia išjungė elektrą, tačiau neigė vartojęs fizinį smurtą pareiškėjos atžvilgiu. Kaltinamojo girtumas nebuvo tikrinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo P. T. parodymais nustatyta, kad jam 2020-12-26 dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su kolega, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK RS vyriausiuoju patruliu B. N. apie 22 val. 46 min. gavo pranešimą apie tai, kad policiją kviečia (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo, kuris nurodė, kad jo kaimynas iš priešais buto neblaivus jam išjunginėja elektrą. Pranešime nebuvo jokios informacijos apie smurtą, tik apie išjungtą šviesą. Kai nuvyko nurodytu adresu duris atidarė atrodo moteris, L. S.. Namuose su ja buvo ir pranešėjas, A. D.. Asmenys nurodė, kad priešais esančiame bute, nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis A. M., kuris yra neblaivus, jiems neseniai buvo išjungęs elektrą. Moteris dar nurodė, kad konflikto metu kaimynas jai sudavė kumščiu į smakrą. Ant moters smakro jis matė paraudimą, moteris nurodė, kad jai skaudėjo. Tiek minėta moteris, tiek jos sugyventinis aiškino, kad kai kaimynas būna neblaivus, jis nuolat lenda prie elektros skydinės ir jiems išjungia elektrą, tai esą ne pirmas toks atvejis, viskas kartojasi jau metai iš metų. Moters buvo paklausta, ar ji rašys pareiškimą, ar vyks į komisariatą, kur bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jos pareiškimą, tačiau ji vykti tada atsisakė ir jai buvo paaiškinta, kad ji gali pareiškimą pateikti ir per epolicija.lt sistemą. Moteris nurodė, kad viską suprato ir spręs, ką daryti. Ji aiškino, kad tai pirmas kartas, kai kaimynas jai sudavė, aiškino, kad jai skaudėjo. Kaip jau minėjo, ant jos veido, konkrečiai ant smakro, jis matė paraudimą. Kai pasibeldė į A. M. duris, jis atidarė jas rankoje laikydamas cigaretę. Bendraujant su juo iš nerišlios jo kalbos bei nuo jo sklindančio alkoholio buvo galima suprasti, kad jis yra neblaivus. Asmuo bendraujant visą laiką buvo savo bute, į laiptinę išėjęs nebuvo. Kadangi asmenį rado namuose, o ne viešoje vietoje, blaivumas jam nebuvo patikrintas. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl jis junginėjo elektrą, aiškino, kad nieko to nedarė, kalbėjo tai šį, tai tą, kažką apie kačiukus, apie šuniukus, nerišliai ir neaiškiai. Jis buvo perspėtas dėl netinkamo savo elgesio. Kiek atsimena, jis neigė konfliktą su kaimynais. Įvykio vietoje buvo filmuota Body kamera. Daugiau apie šį iškvietimą nieko papasakoti negali (b. l. 41-44).
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. paaiškino, kad jos butas yra toje pačioje namo laiptinėje, kaip ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 23.00 val. ji išgirdo triukšmą. Laiptinėje prie elektros skydinės ginčijosi kaimynai L. S. ir A. M., kad kaltinamasis išjungė nukentėjusiajai elektrą. Po to matė atvykusius policijos pareigūnus. Nurodo, kad tą vakarą nematė, kad būtų sumušta nukentėjusioji.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad L. S. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), jos bute dingo elektra. Išėjusi į laiptinę, prie elektros skydinės, pamatė neblaivų kaimyną A. M., kurį žodžiu sudrausmino, o jis po jos žodžių, rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į smakrą, ir pasišalino. Dėl A. M. jai suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą, jai konstatuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo laiptinės aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. konstatuota muštinė žaizda smakro srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus smakrą. Sužalojimo padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas griuvimui, nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. gruodžio 26 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 27-28).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. S. pateikė 2020 m. gruodžio 27 d. medicinos dokumento išrašo kopiją, sumušto smakro nuotrauką, A. M. stovinčio įvykio metu prie elektros skydinės nuotrauką (b. l. 49-53).
VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašu/siuntimu nustatyta, kad pacientė L. S. kreipėsi į gydymo įstaigą 2020 m. gruodžio 27 d. Skundėsi smakro skausmu, silpnumu, negalėjo užmigti naktį dėl streso, vakar 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22.45 val. kaimynas M. sumušė smakrą, sąmonės nebuvo praradusi; diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 52).
Iš tarnybinio pranešimo dėl kūno kamerų įrašų prijungimo bei PRĮR duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 26 d. 23 val. 21 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini), gavę pranešimą apie neblaivų kaimyną, kuris išjunginėja šviesą, spjaudosi, cigaretes mėto (ROIK (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje buvo filmuojama kūno (Body) kamera (duomenys neskelbtini). Su ikiteisminiu tyrimu susiję vaizdo įrašai įkelti į IBPS ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-55, 56-57).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas kūno kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo failas 2020_1226_232229_001.MP4 yra 270 MB dydžio, 5 min. 1 sek. trukmės. Paleidus vaizdo įrašą ekrano kairiame apatiniame kampe matomas oranžinės spalvos užrašas KNS_61948E po juo data – 2020/12/26 bei laikas 23:22:28. Vaizdo įrašas prasideda vaizdu, kai policijos pareigūnai eina nuo tarnybinio policijos automobilio į daugiabučio laiptinę. Girdėti, kaip policijos pareigūnas nurodo, kad pranešėjas lauks 12 bute. Policijos pareigūnas pasibeldžia į buto Nr. 12 duris. Duris atidaro vyras, šalia jo matyt moteris. Asmenys nurodo, kad jie kvietė policiją. Moteris nurodo: „- Kaimynas, tiesiai durys. Prisigėrė, išjunginėja šviesą ir mušasi“. Vyras kalba lietuviškai su akcentu, nurodo, kad jo žmonai „davė į barzdą“. Moteris nurodo, kad kaimyno vardas – A.. Vienas policijos pareigūnas beldžia į asmenų nurodytas buto duris, antrasis policijos pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojamas vaizdas, kalbasi su pranešėjais, klausia, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, ar asmenys turi pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo ar dėl šviesos. Moteris atsako, kad turi pretenzijų dėl šviesos bei jaučia skausmą, nurodo, kad jai skauda barzda. Policijos pareigūnas kviečia moterį važiuoti į komisariatą ir nurodo, kad pradės bylą. Moteris nurodo, kad niekur nevažiuos, su ja esantis vyras paklausia policijos pareigūno: „- O kaip ji atvažiuos atgal?“. Girdisi, kaip vyras aiškina: „- Pastoviai jis čia kiekvieną dieną geria ir daro nesąmones.“ Matyti kaip atsidaro buto, į kurio duris beldė pareigūnas. Tarpduryje matyti vyras, kurio burnoje cigaretė. Vyras dėvi pilkos spalvos sportinius marškinėlius be rankovių, kamufležo rašto kelnes. Vyras iš burnos cigaretę paima į ranką, pakviečia užeiti pareigūnus į vidų, tačiau pareigūnai paaiškina, kad pabendraus laiptinėje. Policijos pareigūnai paklausia duris atidariusio vyro, kas įvyko. Vyras rūko, atsako, kad nesuprato, ko jo klausia. Policijos pareigūnas dar kartą paklausia, kas įvyko koridoriuje, ko jis konfliktuoja su kaimynais. Vyras į klausimą neatsako, suprunkščia ir paklausia pareigūnų, gal jie paklydo. Girdėti, kaip policiją iškvietęs asmuo minėto vyro klausia: „Ką neatsimeni kaip Liudai davei (nesuprantamas žodis)?“ Vyras pradeda aiškinti policijos pareigūnams, kad su tais kaimynais labai sunkiai bendrauja, o paklaustas, kam junginėja šviesą, vyras atsako, kad ji automatiškai užsidega. Girdisi, kaip moteris aiškina, kad šviesą jis išjunginėja jos bute. Moteris parodo policijos pareigūnui telefone nufotografuotas nuotraukas, kuriose kaimynas stovi prie elektros skydinės. Moteris aiškina, kad su šiuo kaimynu konfliktai yra dažni, jis beldžia dukrai į buto duris, o jiems išjunginėja šviesą. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas kūno kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo failas 2020_1226_232730_002.MP4 yra 268 MB dydžio, 5 min. trukmės. Paleidus vaizdo įrašą ekrano kairiame apatiniame kampe matomas oranžinės spalvos užrašas KNS_61948E po juo data – 2020/12/26 bei laikas 23:27:28. Vaizdo įrašas prasideda vaizdu, kuriuo prieš tai apžiūrėtas vaizdo įrašas baigėsi. Policijos pareigūnas aiškina moteriai, jeigu ji turi pretenzijų, bus pradedama byla, ji bus apklausta, pripažinta nukentėjusiąja. Moteris atsako, kad niekur nevažiuos. Policijos pareigūnas, aiškina, kad tai yra nusikaltimas – fizinio skausmo sukėlimas. Policijos pareigūnas paaiškina, kad moteris gali per epolicija.lt internetu parašyti pareiškimą. Moteris paaiškina, kad suprato. Policijos pareigūnas prieina prie vyro, stovinčio gretimo buto tarpduryje. Matyti, kaip prie asmens stovintis pareigūnas kalbasi su vyru, sako jam, kad konfliktas vyko ne dėl kačiukų ar šuniukų. Vyras atsako: „- Negaliu jums atsakyti, jeigu kaimynai taip sako, bet aš negaliu pasakyti. Nei čia buvo kačiukų, nei čia šuniukų. Bet kad jie čia iškvietė...“ Policijos pareigūnas keletą kartų paklausia, kam jis šviesą atjunginėja kaimynams bute. Vyras atsako, kad neatjunginėjo. Policijos pareigūnas paaiškina, kad yra nuotraukos, kur matyti, kaip jis lenda prie elektros skydinės. Vyras atsako: „- Tai viskas tvarkoj, duokit tuos vaizdo įrašus. Niekas čia neatjunginėjo, nebent va čia va (rodo į laiptinės apšvietimą) neįsijungė.“ Policijos pareigūnas nurodo, kad moteris turi nuotrauką, kur matyti, kad jis atsidaręs elektros skydinę. Girdisi, kaip moteris nurodo, kad jos „elektrinė“ išsijungė, kai jis išjungė šviesą. Policijos pareigūnai vėl klausia vyro, ko jis lenda prie elektros skaitliukų. Vyras vėl neigia, tai ko jo klausia, aiškina, kad niekur nelindo, ragina policijos pareigūnus, ką nors daryti, jeigu jie turi nuotraukas, ir dar kartą aiškina, kad nieko negali atsakyti. Po to vyras nusprendžia užsidėti apsauginę veido kaukę. Užsidėjęs veido apsauginė kaukę, vyras vėl kalba, kad nesupranta dėl ko tas iškvietimas. Policijos pareigūnas nurodo, kad dėl elektros atjunginėjimo buvo iškviesti. Tada vyras kalbėdamas nerišliai pasako, kad pas jį patį dingo elektra, bet jis nieko neatjunginėjo. Vyras tvirtina, kad kaimynai yra „sisteminiai“, kviečia ne pirmą kartą. Jis nerišliai kalbėdamas, nurodo, kad nesupranta dėl ko viskas vyksta ir į pareigūnų klausimus atsakymų nepateikia. Policijos pareigūnai vėl primena vyrui, kad yra nuotraukos, o vyras aiškina, kad nesupranta. Į pareigūno klausimą, ką jis darė elektros skydinėje, jis atsako klausimu: „- Kas aš?“ ir gūžteli pečiais, atsidūsta ir vėl sako: „-Nežinau ką jums pasakyti, jeigu jūs skaitote, kad aš atidarinėjau ir ten kažkur (nesuprantamas žodis).“ Policijos pareigūnas patvirtina, kad jie žino, kad jis atidarinėjo skydinę. Vyras atsako: „- Na jeigu žinot, tai kažką darykit.“ Policijos pareigūnas paprašo asmens pateikti asmens dokumentą, vyras sutinka jį pateikti. Policijos pareigūnas pasiteirauja moters ir vyro, ką jų kaimynas šiukšlino. Asmenys nurodė, kad jis metė cigaretės nuorūką. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas kūno kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo failas 2020_1226_233229_003.MP4 yra 268 MB dydžio, 5 min. trukmės. Paleidus vaizdo įrašą ekrano kairiame apatiniame kampe matomas oranžinės spalvos užrašas KNS_61948E po juo data – 2020/12/26 bei laikas 23:32:27. Vaizdo įrašas prasideda vaizdu, kuriuo prieš tai apžiūrėtas vaizdo įrašas baigėsi. Vyras pateikia asmens dokumentą pareigūnui. Kitas policijos pareigūnas paklausia policiją iškvietusių asmenų, ar toje pačioje skydinėje yra ir kaimyno skaitliukai. Asmenys tai patvirtina, nurodo, kad ten yra visų trijų butų. Moteris paaiškina, kad kaimynas neprisimena, kur jo skaitliukas ir išjungia jiems. Policijos pareigūnas paklausia, ar kaimynas tai daro ne piktybiškai, moteris atsako, kad nežino. Girdisi, kaip su moterimi esantis vyras sako: „- Nu va pasakė ir gavo. O dabar kaip avinėlis, aš nekaltas.“ Policijos pareigūnas klausia asmens, ar jis žino, kuris yra jo skaitliukas. Vyras nurodo, kad jam nelabai įdomu. Policijos pareigūnas paklausia, tai kodėl jis junginėja, o asmuo dar kartą pakartoja: „- Aš jums aiškinu, kad aš nieko nejunginėju.“ Vyras po to patvirtina, kad žino, kuris jo skaitliukas, o į pareigūno prielaidą, kad gal netyčia atjungė kaimynams elektrą, jis atsako, kad jam nebuvo išmušti skaitikliai. Policijos pareigūnas jam primena, kad jis prieš tai sakė, kad jam buvo dingusi elektra. Vyras vėl aiškina, kad jeigu buvo dingusi elektra, jam neįdomu, jis niekur nelindo. Policijos pareigūnas paklausia asmens, ar jis dirba „zonoje“. Asmuo tai patvirtina, o policijos pareigūnas jam nurodo, kad jeigu jis girtas šlitinės čia po koridorių, darbui nebus labai gerai, nes jeigu juos iškvies dar kartą, jie rašys jam protokolą. Asmuo patvirtina, kad viską suprato. Policijos pareigūnas užsirašo asmenų telefonus. Policijos pareigūnai paragina asmenį iš 10 buto nusiraminti ir nebelįsti prie kaimynų, nes jam bus taikomos poveikio priemonės, policijos pareigūnai su minėtu asmeniu atsisveikina, uždaro jo buto duris ir prieina prie juos kvietusių asmenų, kuriems paaiškina, kad jeigu kaimynas dar pasirodys koridoriuje, jie gali jį nufilmuoti ir iškviesti juos, o jie tada surašys asmeniui protokolą. Policijos pareigūnas dar paklausia moters, ar tada kai kaimynas būna blaivus, jie sutaria. Moteris nurodo, kad jie nebendrauja. Policijos pareigūnai paklausia, ar asmenims dar reikalinga kokia nors policijos pareigūnų pagalba, asmenys nurodo, kad daugiau jokios pagalbos jiems nereikia. Asmenys palinki gerų švenčių ir atsisveikina. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas kūno kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo failas 2020_1226_233728_004.MP4 yra 6,31 MB dydžio, 6 sek. trukmės. Vaizdo įrašas ikiteisminiams tyrimui nereikšmingas, jame matyti, kaip policijos pareigūnas leidžiasi laiptais. Vaizdo įrašų apžiūros metu darytos „stop kadro“ nuotraukos (b. l. 58-64).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2020 m. gruodžio 26 d. 22 val. 44 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateiktas skambučio skaitmeninis garso įrašas (b. l. 67).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas - 2020_12_26_22-44-25_37061363140.mp3 yra 292 Kb dydžio, 1 min. 39 sek. trukmės. Garso įraše girdimas moters - Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau BPC) ir vyro (pokalbio metu prisistato A. D.) pokalbis, kurio metu A. D. praneša, kad nori iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), nes neblaivus kaimynas išjunginėja elektrą, mėto cigaretes, spjaudosi. Pokalbio metu fone girdisi triukšmas, moteriškas balsas. Perklausius garso įrašą surašyta pokalbio stenograma (b. l. 69-72).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. M. dėl nežymaus nukentėjusiosios L. S. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Kaltinamasis A. M. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į fiziškai silpnesnės nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti.
Nors kaltinamasis A. M. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios L. S., liudytojų A. D., P. T., A. M. duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. vakare jai būnant namo laiptinėje ir kalbant su kaltinamuoju A. M., pastarasis metė į ją cigaretės nuorūką ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į smakrą. Liudytojas A. D. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. vakare jis išėjęs iš buto į laiptinę matė, kaip A. M. metė į jo butą cigaretės nuorūką, o po kiek laiko atėjusi į butą žmona L. S. pasakė, kad jai į smakrą sudavė kaltinamasis. Matė, kad žmonos smakras buvo paraudęs. Po to jis iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojas P. T. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. vakare jis buvo Pravieniškių kaime pagal pranešimą dėl elektros energijos išjunginėjimo. Bendravo su nukentėjusiąja, kuri sakė, kad kaimynas A. M. jai sudavė smūgį ranka į veido sritį. Liudytoja A. M. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. vakare girdėjo namo laiptinėje konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Nenustatyta, kad nukentėjusioji L. S., liudytojai A. D., P. T. ir A. M. siektų apkalbėti kaltinamąjį A. M. ar jį nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad nukentėjusiąją L. S. galėjo sužaloti kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku.
VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad L. S. 2020 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl smakro skausmo, nurodydama, kad 2020 m. gruodžio 26 d. vakare kaimynas M. jai sumušė smakrą.
Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai L. S. konstatuota muštinė žaizda smakro srityje, kuri galėjo būti padaryta 2020 m. gruodžio 26 d. vieno trauminio poveikio pasekoje. Todėl ši aplinkybė laikytina objektyvia ir neginčytina.
Kaltinamojo A. M. aiškinimas, kad jis 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22.30 val. daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), nesudavė smūgio nukentėjusiajai L. S. kumščiu į smakrą neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. M. kaltė dėl nežymaus L. S. sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. panaudodamas prieš nukentėjusiąją L. S. fizinį smurtą – viena kartą suduodamas kumščiu nukentėjusiajai L. S. į smakrą padarė muštinę žaizdą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad nukentėjusiajai L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė sukėlė žodinio konflikto metu, smurtinis veiksmas pasireiškė kumščiu suduodant smūgį nukentėjusiajai į smakrą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš nukentėjusiąją L. S. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydamas, jog buvo tik žodinis konfliktas su nukentėjusiąja, smūgio kumščiu nukentėjusiajai L. S. nesudavė, tačiau ištirti įrodymai: nukentėjusiosios L. S., liudytojų A. D., P. T., A. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, protokolas-pareiškimas, VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, tarnybinis pranešimas dėl kūno kamerų įrašų prijungimo, objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis A. M. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. S.. Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiosios L. S., liudytojų A. D., P. T. ir A. M. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. M. kaltei dėl nežymaus L. S. sveikatos sutrikdymo pagrįsti.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis A. M. smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, kuomet 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22.30 val., daugiabučio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, nukentėjusiajai L. S. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į smakrą, taip smurtavo mušdamas nukentėjusiąją L. S., padarydamas muštinę žaizdą smakro srityje.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. M. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai L. S. visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laikytina kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis A. M. anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 118), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (b. l. 120), Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus viršininko charakterizuojamas teigiamai (b. l. 122), registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. M. įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
2021 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. S. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 29).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. S. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiosios L. S. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuota muštinė žaizda smakro srityje. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir taikomas tam tikras gydymas. Dėl to buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.
Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo skausmingas, įvertinus ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 400,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes L. S. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.
Daiktas turintis reikšmės bylai tirti: CD diskas su garso įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2019 m. gegužės 8 d. patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 229,05 Eur, kuri priteistina valstybės naudai (b. l. 180).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę L. S. buvo parinkta atstovauti advokatė I. M.. Advokatė atstovavo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei teisiamuosiuose posėdžiuose 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. liepos 22 d. Už šį laikotarpį teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudarė 229,05 Eur. Teismo nuomone, prašomas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra protingas, proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad kaltinamasis A. M. negalėtų atlyginti valstybei proceso išlaidų dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Teismo nuomone, vien nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis A. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje nėra pakankama daryti išvadai apie jo sunkią turtinę padėtį, išvengiant prievolės apmokėti proceso išlaidas, kurias patyrė valstybė dėl pačio kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės išlaidos už nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 229,05 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš kaltinamojo A. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti A. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nukentėjusiosios L. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti A. M. nukentėjusiosios L. S. naudai 400 (ketutis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios ieškinį atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. M. valstybės naudai 229,05 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir penkis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Jam išaiškinti, jog priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktą turintį reikšmės bylai tirti: CD diską su garso įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).