- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-575-3270-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimo Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas Ž. B. surašė 2009 m. spalio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas A. B. įmonės „Žalbena“ direktoriumi, t. y. asmeniu atsakingu už darbo įstatymų reikalavimų vykdymą įmonėje, neužtikrino, kad sargui A. R. 2009 m. spalio 1 d. būtų leidžiama pradėti dirbti, tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių, įregistravus sutartį į darbo sutarčių registravimo žurnalą, išdavus tapatybę patvirtinantį darbo pažymėjimą ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis apie priimtą dirbti asmenį. Tokiais savo veiksmais Ž. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 99 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant visų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių atsakomybėn traukiamo Ž. B. veikoje. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad patikrinimo metu su pareigūnais bendravęs asmuo A. B. įmonėje dirbo darbą, ir, kad tarp šio asmens ir įmonės buvo susiklostę santykiai, turintys visus Darbo kodekso 93 straipsnyje numatytus darbo sutarties požymius. Tačiau įrodymų apie tai, kad šis asmuo, susitaręs su Ž. B., dirbo tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos darbą, paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, o administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. B. kaip įmonės vadovas buvo įsipareigojęs suteikti tokį darbą, mokėti už jį darbo užmokestį. Nors institucijos, surašiusios protokolą, atstovė bei liudytojai D. P. P. ir D. Ž. patvirtino, kad šias aplinkybes nurodė su jais patikrinimo metu bendravęs asmuo, tačiau šie duomenys galėtų būti vertinami tik kaip netiesioginiai įrodymai. Šių duomenų patikrinti ir patvirtinti, atliekant kitus administracinio proceso įstatyme numatytus veiksmus, nėra galimybės. Pareigūnų nurodytas, galimą nelegalų darbą patikrinimo metu dirbęs asmuo pažeidimo tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu neapklaustas. Įstatymo nustatyta tvarka nebuvo neabejotinai nustatyta šio asmens tapatybė. Galimo pažeidimo nustatymo metu jo paaiškinimai nebuvo užfiksuoti raštu. Pažeidimo tyrimo metu kitomis leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (ATPK 256 str. 2 d.) nebuvo nustatytos kitos įstatymo reikalaujamos minėtos galimai padaryto pažeidimo aplinkybės. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo imtasi visų įstatyme numatytų priemonių tokiems įrodymams surinkti, tačiau papildomų įrodymų negauta (ATPK 256 str. 3 d.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. B. neprisipažino pažeidimo padarymu, nurodė, kad A. R. įmonėje nelegaliai nebuvo įdarbintas, atsakomybėn traukiamo Ž. B. pateikta versija, jog automobilis, pagal kurį buvo nustatyta galimai nelegaliai dirbusio asmens tapatybė, patikrinimo metu įmonės teritorijoje buvo paliktas vieno iš kavinės klientų, taip pat nepaneigta. Todėl įvertinus šių byloje surinktų duomenų apie pažeidimą, kuriuo kaltinamas Ž. B., visumą, negalima daryti neabejotinos išvados, kad asmuo, bendravęs patikrinimo metu su pareigūnais, sakė jiems teisybę, nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes apie jo galimai dirbamą nelegalų darbą įmonėje. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad institucijos, surašiusios protokolą, atstovė, liudytojai D. P. P., D. Ž. patvirtino, kad minėtas aplinkybes apie nelegalų darbą asmuo nurodė dar jiems neprisistačius pareigūnais, t. y. ne oficialios apklausos, pareigūnams atliekant jų tiesiogines funkcijas, metu. Tokiu atveju, esant tokio pobūdžio įrodymams, neturi esminės reikšmės ir tai, jog byloje besąlygiškai nepatvirtinta ir nepaneigta liudytojo R. S. nurodyta aplinkybė, kad su pareigūnais bendravo jis, kad jis nurodė ne tokias aplinkybes, apie kurias parodymus davė pareigūnai. Taigi esant tik minėtiems netiesioginiams įrodymams (pareigūnų liudijimams apie patikrinimo metu su jais bendravusio asmens nurodytas aplinkybes), teismas negalėjo daryti neabejotinos ir neginčijamos išvados apie minėto pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių (dirbamą atitinkamos specialybės, profesijos, kvalifikacijos darbą, darbdavio ir darbuotojo santykius, turinčius visus Darbo kodekso 93 straipsnyje nurodytus darbo sutarties požymius) buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. B. veikoje. Esant tokioms aplinkybėms, teismo manė, kad byloje esančių aptartų netiesioginių įrodymų nepakanka, kad Ž. B. būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn (ATPK 257 str.). Ir kadangi visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu vertinamos kaltinamo pažeidimo padarymu asmens naudai, visos galimybės pašalinti šias abejones, surinkti papildomų įrodymų išnaudotos, teisės pažeidimo bylą teismas nutraukė, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. B. veikoje teisės pažeidimo sudėties.
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad patikrinimas buvo atliktas, gavus informaciją apie nelegalų darbą UAB „Žalbena“. Kadangi asmenys vengia bendrauti su pareigūnais, todėl pradžioje su sargu bendrauta neprisistačius. Patikrinimo metu bendrauta ne su atsitiktiniu asmeniu, o su asmeniu, kuris nurodė, jog saugo įmonės teritoriją, t.y. atlieka konkrečias funkcijas, dirba nuo 21 val. vakaro iki 8 val. ryto kas trečią parą, yra susipažinęs su įmonėje galiojančia tvarka ir jai paklūsta, gauna 20 Lt už dieną. Tik pareigūnams prisistačius, nurodytas asmuo atsisakė toliau bendrauti. Asmens tapatybę nustatė policijos pareigūnai. Paaiškėjo, kad su pareigūnais bendravo A. R.. Patikrinimo metu įmonės teritorijoje stovėjo A. R. vardu registruotas automobilis. Visi pareigūnai iš pateiktos nuotraukos atpažino, kad patikrinimo metu bendravo su A. R., o ne su R. S., kaip teigia pats liudytojas R. S.. Po patikrinimo Ž. B. pateiktame 2009 m. spalio 5 d. rašte nieko nenurodoma apie R. S.. Tik vėliau pradėta teigti, kad pareigūnai bendravo su R. S., kuris yra įdarbintas bendrovėje, o ne su A. R.. Todėl ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip Ž. B. gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareigūnai, prieš surašant protokolą, ėmėsi veiksmų, kad būtų apklaustas A. R. (buvo kviečiamas atvykti), tačiau A. R. apklausti nepavyko. Teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta A. R. gyvenamoji vieta ir jis būtų iškviestas į teismą, nesiaiškino kas gyvena pareigūnų nurodytu adresu. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus renka ne tik administracinio pažeidimo protokolą surašantys pareigūnai, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantys organai, šiuo atveju - teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančio, kad patikrinimo metu su pareigūnais bendravęs asmuo A. B. įmonėje dirbo darbą, ir, kad tarp šio asmens ir įmonės buvo susiklostę santykiai, turintys visus Darbo kodekso 93 straipsnyje numatytus darbo sutarties požymius, t. y. nėra įrodymų apie tai, kad šis asmuo, susitaręs su Ž. B., dirbo tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos darbą, paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, o administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. B. kaip įmonės vadovas buvo įsipareigojęs suteikti tokį darbą, mokėti už jį darbo užmokestį. Nors pareigūnai S. P., D. P. P. ir D. Ž., dalyvavę patikrinime, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškino (b. l. 33 – 35), kad šias aplinkybes nurodė su jais patikrinimo metu bendravęs asmuo, tačiau šie duomenys gali būti vertinami tik kaip netiesioginiai įrodymai. Šių duomenų patikrinimui ir patvirtinimui, tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų. Pareigūnų nurodyto, galimą nelegalų darbą dirbusio asmens paaiškinimai tyrimo metu nebuvo užfiksuoti raštu. Bylos nagrinėjimo teisme metu šis asmuo taip pat nebuvo apklaustas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo neabejotinai nustatyta šio asmens tapatybė, buvo imtasi visų įmanomų priemonių dėl liudytojo dalyvavimo byloje, tačiau asmens gyvenamoji vieta nežinoma, šaukimai jam neįteikiami (b. l. 49). Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. B. neprisipažino pažeidimo padarymu, nurodė, kad asmens A. R. nepažįsta, jis niekada įmonėje nebuvo įdarbintas. Ž. B. pateikta versija, jog automobilis, pagal kurį buvo nustatyta galimai nelegaliai dirbusio asmens tapatybė, patikrinimo metu įmonės teritorijoje galėjo būti paliktas vieno iš kavinės klientų, taip pat nepaneigta. Įvertinus šių byloje surinktų duomenų apie pažeidimą, kuriuo kaltinamas Ž. B., visumą, negalima daryti neabejotinos išvados, kad asmuo, bendravęs patikrinimo metu su pareigūnais, sakė jiems tiesą, nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes apie jo galimai dirbamą nelegalų darbą įmonėje. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnai S. P., D. P. P. ir D. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtas aplinkybes apie nelegalų darbą asmuo nurodė dar jiems neprisistačius pareigūnais, t.y. pareigūnams apklausiant šį asmenį neoficialiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigūnai teismui nurodė, jog minėtas asmuo neprisistatė A. R., o nurodė kitą pavardę, kurios visi pareigūnai neatsimena. Taigi esant tik minėtiems netiesioginiams įrodymams (pareigūnų liudijimams apie patikrinimo metu su jais bendravusio asmens nurodytas aplinkybes), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negali daryti neabejotinos ir neginčijamos išvados apie minėto pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. B. veikoje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų duomenų, kad būtų galima konstatuoti nelegalaus darbo buvimo faktą ir Ž. B. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (ATPK 257 str.).
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.