Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. M., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovams Lorenui Balčiūnui, N. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2016 m. birželio 5 d., 23 val. 38 min., Akmenės r., Šiaudinės k., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 ‰ girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M. nepripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad iš vakaro buvo išgėręs taurę vyno, kitą dieną prieš išvažiuodamas į medžioklę nuosavu alkotesteriu pasitikrino neblaivumą ir kadangi alkotesteris nieko nerodė, išvažiavo medžioti. Nei prieš medžioklę, nei medžioklėje, nei po jos alkoholio nevartojo, jautėsi visiškai blaivus. Jį sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, jog vakar vakare vartojo degtinės. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą iš karto nesutiko šito padaryti, nesuprato, kaip policijos pareigūnai galėjo justi alkoholio kvapą, jei jis kramtė gumą. Be to, po medžioklės valgė kažkokių mašinoje rastų saldainių. Neblaivumą pasitikrino po to, kai policijos pareigūnai jam paaiškino, kad priešingu atveju bus surašytas protokolas už vengimą tikrintis neblaivumą. Iš karto nesutiko tikrintis, nes pasimetė, patyrė šoką dėl to, kad niekada anksčiau nėra tekę pūsti į alkotesterį. Savo automobilyje turėjo giros, jos atsigėręs, pasitikrino neblaivumą, o nesutikęs su alkotesterio rodmenimis, nuvyko į ligoninę priduoti kraujo.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Gintaras Gricius nurodė, jog teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų parodymai išsiskyrė, todėl jo nuomone, tiek tarnybinis pranešimas, tiek teismo posėdyje atpasakotos aplinkybės yra pagražintos. Atstovas nurodė abejojantis alkotesterio tinkamumu naudoti, kadangi dėl netiksliai nurodytos datos, alkotesteris buvo atiduotas remontuoti. E. M. nuvykus į ligoninę, tiek apžiūros akte pagal išorinius požymius, tiek iš kraujo tyrimo nebuvo nustatyta neblaivumo požymių. Kraujo tyrimas rodė 0,17 prom., todėl mano, kad alkotesteriu, negalėjo būti nustatyta daugiau nei 0,4 prom. girtumas. Pažymėjo, kad tikrinant E. M. neblaivumą turėjo būti suteikta galimybė skirti 15 min. laiko iki pūtimo į alkotesterį ir neblaivumas neturėjo būti iškart tikrinamas. Išlikus labai daug abejonių dėl alkotesterio gedimo, neblaivumo nustatymo taisyklių pažeidimo, prašė jas vertinti atstovaujamojo naudai ir administracinę bylą E. M. atžvilgiu nutraukti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Lorenas Balčiūnas teismo posėdyje nurodė, jog alkotesteris buvo tinkamas naudoti, jam atlikti metrologinė patikra, rodmenys tikrinimo metu buvo tikslūs. Nurodė, jog pagal surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, neabejojantis, jog E. M. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.

Teismo posėdyje dalyvavęs institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas N. G. nurodė, jog eksperto išvada ir E. M. iniciatyva ligoninėje gauti duomenys apie jo būklę neprieštarauja vieni kitiems, taip pat nėra ir esminių prieštaravimų dėl įvykio vietoje gautų įrodymų, todėl, atstovo nuomone, E. M. kaltė vairavus automobilį esant neblaiviam yra visiškai įrodyta ir jis baustinas už šį pažeidimą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. M. parodė, jog 2016 m. birželio 5 d. vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę Akmenės rajone. Apie 23val. 40 min. Šiaudinės kaime pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusprendė sustabdyti ir patikrinti jo vairuotoją. Stabdomas automobilis pasuko į šalia esantį žvyrkelį ir jame sustojo. Einant prie automobilio, vairuotojas išlipo. Bendraujant su vairuotoju, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, veidas paraudęs, be to, vairuotojas jaudinosi, todėl kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus. Kartu su vairuotoju einant prie tarnybinio automobilio, šis sakė, kad šiandien medžioklėje vartojo degtinės, prašė netikrinti alkotesteriu ir jį paleisti. Priėjus prie automobilio, alkotesteriu tikrintis neblaivumą E. M. atsisakė, kažkam paskambino ir po pokalbio telefonu sutiko pasitikrinti neblaivumą. Nuėjo iki savo automobilio, iš plastikinio butelio su baltos spalvos skysčiu, atsigėrė vandens. Po to E. M. padavė alkotesterio antgalį, kurį jis pats išlupo, įstatė jį į alkotesterį ir padavė pūsti, alkotesteris parodė 0,46 prom. E. M. su tokiais rodmenimis nesutiko ir nurodė, jog važiuos į ligoninę duoti kraują. Kai vairuotojas įpūtė, pastebėjo laiko neatitikimą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. P. parodė, jog tą vakarą kartu su kolega S. M. patruliavo naktinėj pamainoj. Grįžtant iš Kairiškių ties Šiaudinės kaimu pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį, kurį sustabdė. Vairuotojas, pamatęs, kad jį stabdo policijos pareigūnai, nesustojo dešiniajame kelkraštyje, o pasuko į kairėje pusėje esantį keliuką ir tada sustojo. Kol prie automobilio priėjęs kolega bendravo su vairuotoju, stovėjo šalia ir klausėsi. Bendraujant su vairuotoju, pajuto, kad nuo jo, taip pat iš salono sklinda alkoholio kvapas. Pasiteiravus vairuotojo, ar jis nėra vartojęs alkoholio, vairuotojas neigė vartojęs alkoholį. Vairuotojas drebėjo, jaudinosi, nerišliai kalbėjo, todėl jo paprašė eiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti neblaivumą, tačiau vairuotojas nenorėjo tikrintis, teigė, kad yra kolega, sakė, kad jam bus negerai, kažkam skambino, klausė patarimo, kaip jam elgtis. Pradėjus rašyti protokolą, nuėjo prie savo automobilio, kažko atsigėrė ir tada sutiko pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas iš pradžių sakė, kad jokio alkoholio nevartojo, tačiau vėliau sakė, kad prieš medžioklę vartojo alkoholį.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. S. parodė, jog tą dieną kartu su E. M. medžiojo. Kartu su kitais medžiotojais susirinko Šiaudinės kaime prieš 20 val. Medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą, kurį jie pasirašė. Po to su medžioklės vadovu išvyko į vieną mišką, o E. M. – į kitą. Kai tą vakarą bendravo su M., jis neatrodė vartojęs alkoholio.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. A. M. parodė, jog tą vakarą vyko medžioklė, su medžiotojais, įskaitant ir E. M., susirinko apie 19 val. 30 min., užpildė medžioklės lapą ir išsiskirstė į bokštelius. Nepastebėjo, kad kuris nors iš medžiotojų, taip pat E. M., būtų vartoję alkoholio. Patikino, jog nei prieš medžioklę, nei jos metu, nei po medžioklės alkoholio niekas nevartoja. Buvo kitame nei E. M. bokštelyje. Su E. M. susitiko po medžioklės apie 23 val. Grįždamas iš medžioklės matė policijos ekipažą, tačiau į jų pokalbį nesikišo. Kai prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paklausė, ar gali papūsti į matuoklį, sutiko. Alkoholio matuokliui parodžius nulius, pareigūnas paprašė parvaryti E. M. mašiną, ką ir padarė.

Motyvuojamoji dalis

E. M. kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta: 2016 m. birželio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame išdėstytos pažeidimo padarymo aplinkybės; asmens blaivumo tikrinimo testo lapu, kuriame prietaisu „Dräger Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016 užfiksuotas E. M. 0,46 promilių girtumas; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; 2016 m. birželio 14 d. – 2016 m. birželio 17 d. specialisto išvada Nr. T-A 4301/2016(01), kurioje užfiksuota, kad E. M. kraujyje rasta 0,17 prom. etilo alkoholio; 2016 m. birželio 16 d. 01 val. 29 min. asmens blaivumo tikrinimo testo lapu, kuriame prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0740, užfiksuotas E. M. 0,12 prom. girtumas; 2016 m. birželio 6 d. 00 val. 55 min. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 4, kuriame užfiksuotas minėtame asmens blaivumo tikrinimo testo lape nurodytas E. M. neblaivumas, taip pat užfiksuota informacija apie paskutinį kartą E. M. vartotus svaigalus – 2016 m. birželio 5 d. 19 val. vyno taurė;

2016 m. gruodžio 27 d. – 2017 m. sausio 18 d. ekspertizės aktu Nr. 3865/2016(01), kuriame konstatuota, jog esminių prieštaravimų (medicininiu požiūriu) tarp 2016 m. birželio 6 d. 00 val. 00 min. 25 sek. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510”, prietaiso Nr. ARDJ-0016 atlikto E. M. blaivumo testo parodymų – rasta 0,46 promilės etilo alkoholio, ir 2016 m. birželio 6 d. 01 val. 25 min. gydymo įstaigoje alkotesteriu atlikto E. M. blaivumo testo parodymų, pagal kuriuos rasta 0,12 prom. etilo alkoholio, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje atliktos specialisto išvados dėl E. M. blaivumo: 2016 m. birželio 6 d. 01 val. 25 min. iš E. M. paimtame kraujyje rasta 0,17 prom. etilo alkoholio, nėra. 2016 m. birželio 5 d. 23 val. 38 min. orientacinė etilo alkoholio koncentracija pagal kraujo tyrimo duomenis galėjo būti tarp 0,35 prom. ir 0,61 prom.

E. M., aiškindamas susidariusią situaciją, nurodė, jog tą vakarą jautėsi visiškai blaivus, tačiau pripažino iš vakaro vartojęs alkoholį, dėl to vengė neblaivumo patikrinimo, be to su policijos pareigūnais nesielgė geranoriškai, kas suponuoja išvadą, kad asmuo iš tiesų buvo vartojęs alkoholį ir transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Nenuoseklūs ir prieštaringi E. M. parodymai, tik sustiprina teismo išvadą, jog transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnams įvykio vietoje E. M. nurodė iš vakaro vartojęs degtinę, gydymo įstaigoje paaiškino, kad vakare išgėrė taurę vyno, teismo posėdyje užsiminė po medžioklės valgęs kažkokių saldainių, tokie parodymai keliant vis naujas kraujyje ir iškvėptame ore užfiksuoto alkoholio buvimo paaiškinimo versijas, bandant įtikinti teismą tą dieną nevartojus alkoholio, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl E. M. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir vertintini pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktame 2016 m. gruodžio 27 d. – 2017 m. sausio 18 d. ekspertizės akte konstatuoti duomenys, jog 2016 m. birželio 5 d. 23 val. 38 min. E. M. organizme etilo alkoholio koncentracija pagal kraujo tyrimo duomenis galėjo būti tarp 0,35 prom. ir 0,61 prom., tik patvirtina įvykio vietoje panaudojant alkotesterį „Dräger Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016 užfiksuotus duomenis, jog transporto priemonę E. M. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 prom. girtumas.

Abejoti specialių žinių bei 43 metų ekspertinio darbo stažą turinčiu ekspertizę atlikusiu specialistu teismas neturi jokio pagrindo. Vienintelis byloje esantis įrodymas, pagrindžiantis E. M. nekaltumą yra jo pateikta Specialisto išvada, pagal kurią E. M. kraujyje po patikrinimo alkotesteriu praėjus 85 minutėms rasta 0,17 prom., etilo alkoholio, iškvėptame ore – 0,12 prom. Tačiau jis, kaip minėta nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gautų duomenų, kurie šioje byloje patvirtinti ir kitais įrodymais, todėl E. M. baustinas už šio pažeidimo padarymą.

Teismo posėdyje E. M. atstovo advokato Gintaro Griciaus nurodyta aplinkybė, jog E. M. neblaivumas įvykio vietoje buvo tikrinamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 nuostatas, įpareigojančias alkoholio patikrą atlikti ne anksčiau nei po 15 min., kai asmuo ką išgėrė ar suvalgė, vertintina kritiškai, kadangi duomenų apie tai, būdamas medžioklėje E. M. ką nors valgė ar gėrė, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad E. M. į savo automobilį atsigerti giros nuėjo tik po to, kai įkalbėtas policijos pareigūnų sutiko tikrintis neblaivumą, toks jo elgesys įvykio vietoje vertintinas kaip bandymas visomis įmanomomis priemonėmis pakeisti būsimus alkotesterio rodmenis.

Atkreiptinas dėmesys, kad duodamas parodymus teisme E. M. nė karto neužsiminė apie tai, kad iki buvo sustabdytas policijos pareigūnų valgė kokį nors maistą ar vartojo gėrimus, galėjusius kaip nors įtakoti alkotesterio rodmenis.

Tai kad nei vienas iš E. M. ir jo atstovo iniciatyva atsivestų liudytojo nepatvirtino matę, jog įvykio dieną E. M. vartojo alkoholį, nepaneigia rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų alkoholio rodmenų.

Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0016 tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2016 m. gruodžio 27 d. Šie duomenys rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog E. M. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

E. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo E. M. asmenybę – anksčiau baustas už tokios rūšies administracinius teisės pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis mažintinas nuo baudos dydžio straipsnio sankcijoje vidurkio iki minimumo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. M. pripažinti kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 361 € (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

E. M. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti E. M., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), o jo nesant – baudos paskyrimo do-kumento numerį (A2.6.-1-1008/2017) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.