Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2025 m. liepos 31 d., apie 07.33 val., Vilniuje, Vaduvos gatvėje ties pastatu Nr. 21, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.

A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. savo kaltę pripažino visiškai. <...> 2025 m. liepos 30 d., vakare iki 22.00 ar 23.00 val., jis pas draugą vartojo alkoholį - degtinę, išgėrė apie pusę litro ar litrą degtinės. 2025 m. liepos 31 d., maždaug apie 07.00 val., jis su automobiliu „Nissan Qashqai +2“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš draugo, jo tikslaus adreso nežino, jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link Savanorių prospekto. Jis važiavo tiesiai, su automobiliu „Nissan Qashqai +2“ į kelio atitvarą neatsitrenkė. Jis važiavo į Vaduvos gatvėje, Vilniuje, esančią automobilių stovėjimo aikštelę, norėjo pastatyti automobilį, jam sustojus, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, jis važiavo vienas. Kai prie jo priėjo pareigūnai, jis neatsimena, ar jie klausė jo, ar jis vartojo alkoholį, jie jo paprašė, kad jis išliptų iš automobilio, jam su alkotesteriu du kartus patikrino jo girtumą, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Pareigūnai jam įteikė šaukimą, o automobilį „Nissan Qashqai +2“ priverstinai išvežė į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Automobilis „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo marčiai V. G.. Maždaug prieš mėnesį, jo marti V. G. jam davė savo automobilį „Nissan Qashqai +2“, nes jis planavo jį pirkti, ji jam davė automobilį vienam mėnesiui, jis norėjo pažiūrėti, kaip jis važiuoja. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis marčiai V. pranešė, kad vairavo jos automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes vairavo jos automobilį. Jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir gali jį pateikti. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. <...> Jis sutinka, kad prokurorė jam pasiūlytų bausmę ir ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu.

Be A. G. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad 2025 m. liepos 31 d., apie 07.30 val., važiavo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), į darbą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant gatve, (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešais jį keliu važiuojantį baltos spalvos automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vairuotojas įtartinai manevravo, elgesys jo buvo neadekvatus, kadangi kelis kartus važiuojant leistinu greičiu jis staiga stipriai sumažino greitį, taip pat vinguriavo pro kelią, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Važiuojant paskui jį, jis jam sukėlė įtarimą, jog gali būti neblaivus. Nors iš pradžių dar manė, jog gal asmuo naudojasi telefonu. Tačiau vėliau važiuojant, jis vos nekliudė kelio kelkraštyje esančių atitvarų bei pašonėje važiuojančios dviratininkės. Tuo metu jis nusprendė pranešti apie jam įtartiną vairuotoją bendruoju pagalbos telefonu, iki kol nenutiko kokia nors nelaimė. Visą kelią, iki automobilio vairuotoją sustabdant policijos pareigūnams, jis nurodytą automobilį sekė ir tuo pačiu mobiliojo ryšio priemone bendravo ir pranešinėjo informaciją policijos pareigūnams, kur asmuo važiuoja. Policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jis buvo netoli ir priėjęs pateikė savo kontaktinius duomenis. Asmenį mato pirmą kartą, jo nepažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. G. parodė, kad automobilis „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai. Nuo 2025 m. liepos 5 d. ji buvusiam uošviui A. G. paskolino pasivažinėti savo automobilį „Nissan Qashqai +2“, su tikslu, kad galbūt jis jį iš jos nupirks. Jis mėnesiui laiko nupirko automobilio draudimą, jam sakė, kad per mėnesį laiko apsispręstų, ar pirks jos automobilį. 2025 m. liepos 31 d., apie 07.40 val., jai paskambino jos buvęs uošvis A. ir pasakė, kad jos automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis jai neaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis važiavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tik pasakė, kad jos automobilį priverstinai veža į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Ji su juo bendrauja retai, davė jam automobilį tik mėnesį vairuoti. Prašo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Qashqai +2“, kadangi jis jai reikalingas naudoti kasdieninėje buityje.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas skambučio garso įrašas. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

VšĮ „Emprekis“ 2025 m. rugpjūčio mėn. pažymos duomenimis, automobilio „Nissan Qashqai +2“, 2008 m., vertė 3 969 Eur su PVM.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nekoordinuoti judesiai. Atlikta neblaivumo patikra ir nustatyta pirmuoju pūtimu 07.48 val. 2,31 promilės, antruoju pūtimu 08.09 val. 2,13 promilės.

Pareigūnų kūno kamerų BODY vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo „BODY“ vaizdo įrašai. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Pridėti alkotesterio rodmenys, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. liepos 31 d., 07.48 val., A. G. nustatytas 2,31 promilių girtumas, 2025 m. liepos 31 d., 08.09 val., nustatytas 2,13 promilių girtumas.

AB ,,Regitra“ duomenimis automobilio „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. G..

Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G., 2025 m. liepos 31 d., apie 07.33 val., Vilniuje, Vaduvos gatvėje ties pastatu Nr. 21, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis dirba, anksčiau neteistas, 5 metų laikotarpiu baustas administracine tvarka keturis kartus, jam paskirtos baudos sumokėtos, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismo vertinimu, 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. G. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 prom. etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, darbo dienos rytą, kuomet yra intensyviausias ir judriausias eismas mieste. Be to, apie jo įtartiną vairavimą pranešė kitas asmuo, važiavęs paskui kaltinamojo automobilį. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti A. G. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Prokurorė prašo skirti 2 metų draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas, nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka keturis kartus už administracinio nusižengimo padarymą. Sodros duomenimis kaltinamasis šiuo metu dirba. Taip pat, nustatyta A. G. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, A. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 5 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju A. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nustatyta, kad automobilio „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. G..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. G. nurodė, kad davė kaltinamajam automobilį tik vairuoti mėnesiui, kad nuspręstų ar pirks. Tačiau 2025 m. liepos 31 d. kaltinamasis jai paskambino ir pasakė, kad jos automobilį vairavo būdamas neblaivus, o jos automobilis išvežamas į saugojimo aikštelę. Taigi iš liudytojos duotų parodymų akivaizdu, kad ji nežinojo apie tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo jai priklausantį automobilį. Įvertinus tai, kad automobilis „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Nissan Qashqai +2“, 2008 m., vertė 3 969 Eur su PVM, kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo pagrįstumo. A. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, prieš įvykį vartojo alkoholį, o automobilis priklauso ne jam, o jo marčiai, vadinasi suprato, kad jis, būdama neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Taigi A. G. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis, taigi teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 3 969 Eur.

Pažymėtina, kad A. G. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti A. G. 6 (šešių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems metams). Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 5 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Nissan Qashqai +2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 969 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) – valstybės naudai.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti AB „Regitra“.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3330-1217/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.