Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-06-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-2715-922/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
e2YT-2715-922/2022
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00273-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pareiškėjas
B. J.
Suinteresuotas asmuo
N. J., Ž. J.
Advokatai
Vytas Kantaravičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2715-922/2022Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00273-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant pareiškėjui B. J., jo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims – N. J. ir Ž. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. J. ir Ž. J. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. yra pareiškėjo motina bei, kad jis po savo motinos J. J. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. J., iki pat mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Motina mirė būdama našle, nes jos sutuoktinis ir jo tėvas-B. J. mirė (duomenys neskelbtini). Brolis A. J. miręs (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko jo du vaikai: N. ir Ž. J., kurie byloje įtraukiami suinteresuotais asmenimis. Po motinos J. J. mirties jos vardu liko nuosavybės teise registruotas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kitais kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, kaip įpėdiniai, pagal įstatymą niekas nesikreipė, tačiau mirus motinai, pareiškėjas rūpinosi jos laidotuvėmis, vėliau kapavietės įrengimu ir tvarkymu, iškart po jos mirties pradėjo valdyti jos asmeninius ir kilnojamuosius daiktus: namų apyvokos, buities, darbo įrankius, pasiėmė nuotraukas, religinius reikmenis ir tokiu būdu mano, kad įgyvendino savo, kaip įpėdinio teises. Kadangi po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas į notarų biurą nesikreipė, dabar to padaryti negali, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Taip pat prašoma nustatyti, jog mirusioji J. J. yra pareiškėjo motina, nes kaip matyti iš teismui pateikiamų dokumentų, pareiškėjo pavardė nurodyta asmens dokumentuose „J.“, o motinos mirties liudijime ir jos nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose pavardė nurodyta „J.“. Dėl esamų neatitikimų pareiškėjas negalės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teisių ir pareigų, todėl vienintelė galimybė įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises ir pareigas - įrodyti, jog jis B. J., yra J. J. sūnus. Šis giminystės fakto nustatymas yra svarbus siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į po motinos mirties likusį turtą. Nors dokumentuose pareiškėjo ir jo motinos pavardės skiriasi tik viena raide, tačiau giminystės ryšys tarp jų akivaizdus, t. y., jo gimimo liudijime motinos pavardė nurodyta – J., tokia pati pavardė (J.) nurodyta ir tėvų santuokos liudijime. Šie rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad J. J. yra B. J. motina.

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė tenkinti jį, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. Š. paaiškino, jog pareiškėjo šeimą pažįsta labai seniai, žino, jog mirusioji J. J. yra pareiškėjo B. J. motina. Taip pat patvirtino, jog po jos mirties sodybą prižiūri ir ją tvarko tik pareiškėjas. Namus prižiūrėjo ir tuomet, kai dar buvo J. J. gyva.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Č. paaiškino, jog pareiškėją ir jo motiną pažįsta, dažnai lankydavosi sodyboje, kai dar buvo gyva jo motina. Daugiau bendravo su pareiškėjo motina. Žino, jog mirusioji J. J. yra pareiškėjo B. J. motina. Taip pat patvirtino, jog po jos mirties pareiškėjas rūpinosi jos laidotuvėmis, prižiūrėjo ir tvarko sodybą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys N. J. ir Ž. J. atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė, jog pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pirmu pareiškimu reikalavimu pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. yra pareiškėjo motina, kadangi giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose yra neatitikimų ir jie kita, negu teismo tvarka, negali būti pašalinti.

Kaip ir yra nurodęs pareiškėjas, nustatyta, kad jo motina J. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos pavardė įvairiuose dokumentuose rašoma skirtingai: gimimo bei santuokos dokumentuose – J., mirties liudijime bei jos nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose – J.. Pagal VĮ Registrų centro pažymą matyti, kad J. J. mirė būdama našle, jos vaikai A. J., miręs (duomenys neskelbtini) ir B. J., gimęs (duomenys neskelbtini). J. J. sutuoktinis B. J. (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). B. J. gimimo liudijime nurodyti tėvai – B. J. ir J. J.. Taigi, teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad J. J., kurios pavardė dokumentuose yra J. arba J. (vardas dar nurodomas ir kaip J.), yra vienas ir tas pat asmuo skirtingais būdais užrašyti asmenvardžiai, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas B. J. yra mirusios J. J. sūnus. Pareiškėjo tėvas B. J. miręs (duomenys neskelbtini), motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina mirties liudijimai. Pareiškėjo brolis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš pateikto VĮ Registrų centro išrašo 2022-04-04 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. J., paveldėjimo byla nevesta, palikimo priėmimo faktas testamentų registre neregistruotas. Pareiškėjo pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusios motinos turtu (nekilnojamuoju turtu, asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, žemės sklypu ir kt.) pareiškėjas tvarkėsi kaip savininkas, priimdamas sprendimus kaip su jais tvarkytis, mokėjo mokesčius.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė