- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-520-185/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto K. U. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-08-28 nutarimu Nr. 7-113 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124⁵ str. numatyto pažeidimo padarymą A. J. nubaudė administracine nuobauda – 110 Lt bauda. A. J. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 15 d. 11 val. 19 min. buvo užfiksuota, jog jis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste tvarką, t. y. nesumokėjo už stovėjimą, nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų 12.2 ir 13 punktus.
Šalies argumentai
Dėl šio jo atžvilgiu priimto nutarimo A. J. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Skundžiamu 2014-10-23 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas A. J. skundą patenkino ir Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-08-28 nutarimą panaikino bei bylą jo atžvilgiu pagal ATPK 124⁵ str. nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 nutarimą ir priimti naują sprendimą – A. J. skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, teisiškai neargumentuotas, o paremtas teismo nuomone. Teismas konstatavo, kad A. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ str., sudėties. Tačiau tokią išvadą teismas priėmė remdamasis ne teisės aktų nuostatomis, o savo nuomone, kad 2013-02-28 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-30 patvirtintos Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatos tiesiogiai nurodo ne trumpesnį automobilio stovėjimo (pvz., išleidžiant keleivį), o ilgesnį, t. y. daugiau kaip 10 - 15 min. pasinaudojimą mokama stovėjimo vieta. Ši teismo išvada visiškai nepagrįsta, nes minėtuose nuostatų punktuose yra priešingas, nei teismo suformuota išvada, reglamentavimas, t. y. nuostatų 12.2 punkte yra įtvirtintas imperatyvas, kad transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo nedelsiant įsigyti stovėjimo bilietą. Vadinasi, už stovėjimą net vieną minutę mokamoje stovėjimo vietoje šio teisės akto leidėjas įtvirtino transporto priemonių valdytojų mokėjimo prievolę. Jokių išimčių dėl pasinaudojimo mokama stovėjimo vieta iki 10 ar 15 min. minėti nuostatai nenumato. Todėl teismo išvada yra neteisinga, pažeidžianti materialinės teisės normas. Be to, apylinkės teismas argumentavo ir atkreipė dėmesį į tai, kad nors atstumas nuo A. J. automobilio stovėjimo vietos iki bilietų automato nėra didelis, tereikia pereiti gatvę, tačiau automobilio vairuotojui gali prireikti kelių ar net keliasdešimt minučių, pavyzdžiui, pastarajam esant senyvo amžiaus, ligotam, tuo metu kelyje esant intensyviam eismui, prie parkomato esant daugiau žmonių, neteisingai įvedus reikalaujamus duomenis ar panašiai. Tačiau pažymi, kad automobilio savininkas A. J. yra sveikas žmogus. Automobilių, važiuojančių gatve, srautas prie pažeidimo vietos nėra didelis, todėl teismo surašyti pavyzdžiai yra neįtikinantys. Be to, kaip liudytojas apklaustas parkomato kontrolierius V. M. paaiškino, kad 2014-04-15 jis pirmiausia apvažiavo aikštelę, apžiūrėjo automobilius, atkreipė dėmesį, ar tuo metu prie parkomato nėra žmonių, ir tik po to užfiksavo minimą automobilį, prie kurio žmonių taip pat nebuvo. Parkomatas nuo automobilio puikiai yra matomas, jis yra už 20-30 žingsnių nuo automobilio. Nurodo, kad savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja vienodai visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams, o A. J. nepatenka į išimčių, įtvirtintų pirmiau paminėtų nuostatų 10 p. sąrašą. Vadinasi, nuostatos jo atžvilgiu turi būti taikytos be jokių išlygų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. J. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame ignoruojamos tos svarbios aplinkybės, kad Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – Administracinė komisija) visiškai neištyrė, ar buvo pažeidimo sudėtis, neišsprendė jo rašytinio prašymo išreikalauti į administracinę bylą papildomus įrodymus (jo prašymo nepriėmė), nutarimą priėmė pažeisdama ATPK nustatytą terminą nuo protokolo ir medžiagos gavimo. Skunde nutylimas ir tas faktas, kad į bylą buvo pateikti du skirtingi akto Nr. 700 variantai, kad liudytojas V. M. davė melagingus ir nepatikimus parodymus, kad protokolas ir nutarimas buvo surašyti netinkamai. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik vienu motyvu – kad, anot Institucijos, teismas išreiškė nuomonę, jog bilietui nusipirkti „nedelsiant“ kai kuriais atvejais gali prireikti ir daugiau minučių, pavyzdžiui, vairuotojui esant senyvo amžiaus, ligotam, prie parkomato esant daugiau žmonių ir pan. Pabrėžia, kad teismas nutarime ir pavardijo tik pavyzdines aplinkybes, dėl kurių bilieto nusipirkimas gali kurį laiką užtrukti, kurios atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei sąvoką „nedelsiant“. Pabrėžia, kad jis bilietą nusipirko ir jį įsigijo per maždaug vieną minutę (11 val. 20 min. ir 55 sek.) nuo to momento, kai mokamoje vietoje pastatė automobilį (11 val. 19 min.). Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jis yra visiškai sveikas žmogus. Į bylą yra pateikęs medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad nėra jaunas ir vikrus, taip pat kad serga daugybe ligų (reumatoidiniu artritu, hipertonija ir pan.). Todėl jis nepajėgtų dar greičiau nueiti iki parkomato, juolab kad toje vietoje tuo metu sustojo pirmą kartą, dėl ko ieškojo mokėjimo parkomato. Be to, Institucija savo apeliaciniame skunde neaptarė to, kad aktas Nr. 700 yra visiškai nepatikimas įrodymas, nes į bylą pateikti du jo variantai: viename variante, kurį pateikė Administracinė komisija, automobilio pastebėjimo laikas nurodytas 11 val. 09 min., o kitame akte, kurį teismas išreikalavo iš UAB „Panevėžio būstas“, automobilio pastebėjimo laikas nurodytas 11 val. 14 min. Iš to seka, kad akte automobilio pastebėjimo laikas nurodinėjamas bet koks. Mano, kad UAB „Panevėžio būstas“ darbuotojai jo tariamą pažeidimą galėjo užfiksuoti, nufotografuodami jo automobilio pastatymo laiką ir po to laiką, kiek jis mokamoje vietoje neva prastovėjo be bilieto, o fotonuotraukas padaryti tokias, ant kurių būtų matomas laikas. Tačiau, nors teismas tokios informacijos reikalavo iš UAB „Panevėžio būstas“, tokia informacija pateikta nebuvo, o kontrolierius V. M. teigė, kad jo mobiliojo ryšio telefone, kuriuo jis fotografavo jo automobilį, tokios informacijos jau nėra išlikę, taip pat jis neva nežino, ar tokia informacija iš viso yra, nors visi išmanieji mobiliojo ryšio telefonai turi tokią funkciją, rodančią nuotraukos padarymo laiką. Nurodo, kad Institucija nekreipė dėmesio į tai, kad kontrolieriaus V. M. parodymai teisme buvo visiškai nepatikimi, prieštaringi. Institucija taip pat niekaip neįvertino teisme apklaustų N. J., A. Č., R. R. parodymų. Mano, kad Administracinė komisija neteisingai nustatė šio atvejo faktines aplinkybes, jų detaliai net neišsiaiškino ir visiškai nepagrįstai jį nubaudė. Į jo nuoseklius paaiškinimus, kurie rodo, jog jis jokio teisės pažeidimo nepadarė, Institucija neatsižvelgė, o liudytojų apskritai nepasikvietė ir neapklausė, nesistengė išaiškinti tikrųjų faktinių aplinkybių. Dėl to Institucija pažeidė ATPK 284 str. reikalavimus. Taip pat buvo pažeisti ir ATPK 282 str. reikalavimai, reglamentuojantys administracinės bylos nagrinėjimo terminus. Administracinės bylos nagrinėjamos per 15 dienų nuo to momento, kai nagrinėjantis organas gauna administracinį protokolą ir kitą bylos medžiagą. Administracinė komisija medžiagą gavo 2014-07-18, tačiau per 15 dienų administracinės bylos neišnagrinėjo. Dėl šios priežasties nutarimas taip pat negalėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Administracinė komisija pažeidė ir ATPK 272, 280 ir 283 str. reikalavimus, nes nepriėmė jo 2014-08-28 rašytinio prašymo, o jį grąžino jam atgal. Taigi, jo nuomone, apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju niekaip nepaneigė teismo nutarime nurodytų motyvų.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, kuriuo jam skirta administracinė nuobauda – 110 Lt, buvo surašyti už tai, kad A. J., pastatęs automobilį mokamos paslaugos galiojimo zonoje, nesumokėjo už stovėjimą ir nepaliko automobilio stovėjimo bilietėlio matomoje vietoje ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio, tokiais savo veiksmais pažeidė vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste tvarką, t. y. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų 12.2 ir 13 p., ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ str.
A. J. apskundus šį nutarimą Panevėžio miesto apylinkės teismui, jis skundžiamu nutarimu buvo panaikintas ir byla jo atžvilgiu pagal ATPK 124⁵ str. nutraukta. Teismas nutarime konstatavo, kad A. J. pagal ATPK 124⁵ str. buvo nubaustas nepagrįstai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų negalima tiksliai nustatyti pažeidimo padarymo trukmės, t. y. laiko, kada A. J. pastatė automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje bei kiek laiko automobilis be mokėjimo kvito stovėjo toje vietoje iki buvo užfiksuotas pažeidimas 2014-04-15 11.19 val., nes byloje esantys duomenys yra gana prieštaringi. Teismas, įvertinęs liudytojų N. J., A. Č., R. R. parodymus padarė išvadą, kad A. J. į mokamą automobilių stovėjimo vietą atvyko ne anksčiau kaip 11.15 val. arba net vėliau. Kontrolierius V. M. parodė, kad automobilio pastebėjimo laikas fiksuojamas apytiksliai ir jis gali skirtis net minutėmis. Kad automobilio pastebėjimo laikas buvo netiksliai užfiksuotas, patvirtina ir byloje esantys du skirtingi vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo aktai Nr. 700, kurių viename nurodomas automobilio pastebėjimo laikas 11.09 val., o kitame – 11.14 val., dėl ko, apylinkės teismo nuomone, lieka nepaneigta A. J. nurodyta aplinkybė, kad automobilis mokamoje stovėjimo vietoje iki susimokėjimo faktiškai prastovėjo tik kelias, o ne dešimt ar daugiau minučių. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateiktos pažeidimo padarymą užfiksuotos fotonuotraukos nėra informatyvios, nes juose nėra jų darymo laiko, dėl ko, teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad būtent šios nuotraukos atspindi nagrinėjamą įvykį. Minėtose nuotraukose taip pat nesimato parkomato, todėl lieka nepaneigtas A. J. argumentas, kad jam dar kurį laiką teko laukti prie parkomato, nes ten buvusiam vyrui nesisekė greitai nusipirkti bilieto, juolab kad kontrolierius V. M. neprisiminė ginčo objektu tapusio įvykio, jis netgi neprisiminė, jog tuo metu vienas atliko kontrolieriaus pareigas, kad jo kolega sirgo, šis liudytojas taip pat nurodė, kad antrą kartą prieš fiksuojant pažeidimą, nebetikrina, ar prie parkomato yra žmonių, ketinančių susimokėti už automobilio stovėjimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors atstumas nuo A. J. automobilio pastatymo vietos iki parkomato nėra didelis, tereikia pereiti gatvę, tačiau automobilio vairuotojui tai padaryti gali prireikti kelių ar net keliasdešimt minučių, pvz., pastarajam esant senyvo amžiaus, ligotam, tuo metu kelyje esant intensyviam eismui, prie parkomato esant daug žmonių, neteisingai įvedus reikalaujamus duomenis ir pan., kaip ir buvo nagrinėjamu atveju. Teismas skundžiamame nutarime taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog A. J. piktybiškai vengtų susimokėti už stovėjimą, būtų nemokus. Priešingai, jis yra dirbantis, o mokėjimas už stovėjimą yra nebrangus, tik 1 Lt už valandą. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. J. vis tik susimokėjo už stovėjimo vietą, ką patvirtina jo pateiktas kvitas, kurio duomenimis, jo automobilis toje vietoje galėjo stovėti net iki vienos valandos.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino tik vienpusiškai, t. y. vertino tik A. J. parankius įrodymus, tačiau nevertino byloje esančių įrodymų visumos, taip pat nesiėmė priemonių visiems galimiems įrodymams surinkti bei byloje esančioms abejonėms pašalinti, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Iš byloje esančio A. J. pateikto apmokėjimo kvito matyti, kad jis įsigytas 2014-04-15 11.20.55 val. (b. l. 8). Teisme apklaustas A. J. parodė, kad 2014-04-15 apie 11.15 val. jis kartu su bendradarbe N. J. išvažiavo iš savo darbovietės UAB „A.“, esančios (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs iki Klaipėdos g., automobilį pastatė mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Automobilį pastatyti galėjo apie 11.20 val. Palikęs N. J. jo laukti gatvėje, nuėjo ieškoti apmokėjimo automato. Priešingoje gatvės pusėje esantį parkomatą jam parodė praeivis. Sulaukęs momento, kol automatas bus laisvas (prie automato buvo vyriškis, kuriam nesisekė greitai nusipirkti bilieto), už 1 Lt įsigijo bilietą ir grįžęs prie automobilio jį padėjo ant automobilio priekinės panelės gerai matomoje vietoje. Tada nuėjo pasiimti laikrodžio ir maždaug po 10 min. sugrįžęs prie automobilio, kartu su N. J. išvažiavo. Važiuodamas už priekinio stiklo pastebėjo užkištą lapą – pranešimą. N. J. taip pat parodė, kad matė, kaip A. J. nuėjo nusipirkti bilieto. Prie parkomato buvo senukas. Tuo metu ji kalbėjosi su drauge. Ji taip pat matė, kaip A. J. sugrįžo iki automobilio ir padėjo kvitą. Jis užtruko neilgai. Kai ketino išvažiuoti, pastebėjo geltoną lapelį (pranešimą). Taigi iš A. J. ir N. J. parodymų seka, kad jie nuo automobilio pasitraukė tik po to, kai A. J. įsigijo apmokėjimo už automobilio stovėjimą kvitą ir jį paliko automobilyje gerai matomoje vietoje. Tačiau iš apygardos teismui pateiktos UAB „Panevėžio būstas“ 2014-12-16 pažymos matyti, kad nuotraukos, kuriose užfiksuotas A. J. stovintis automobilis, buvo darytos vėliau nei A. J. pateiktame kvite nurodytas jo įsigijimo laikas (11.20.55 val.), t. y. pirma nuotrauka daryta 11.21.36 val. (matomas stovintis automobilis „Skoda Octavia“, valst. (duomenys neskelbtini) mokamoje vietoje); antra nuotrauka daryta 11.21.58 val. (matomas minėto automobilio priekinės panelės vaizdas); trečia nuotrauka daryta 11.22.24 val. (matomas automobilio vaizdas su už valytuvo užkištu parnešimu). Nė vienoje nuotraukoje nėra matyti, kad ant automobilio priekinės panelės matomoje vietoje būtų padėtas apmokėjimo už automobilio stovėjimą kvitas. Pažymėtina, kad į bylą buvo pateiktos tos pačios fotonuotraukos, tik be laiko (b. l. 44-45). Teisme apklaustas kontrolierius V. M. parodė, kad jis pirmiausia apvažiavo aikštelę, apžiūrėjo automobilius, atkreipė dėmesį į maždaug už 20-30 žingsnių esantį parkomatą, prie kurio jokių žmonių nebuvo, ir tik po to, t. y. 11.19 val. užfiksavo minimą automobilį, prie kurio taip pat jokių žmonių nebuvo. Pažeidimą užfiksavo telefone esančiu fotoaparatu, kurio duomenys automatiškai perduodami UAB „Panevėžio būstas“. Iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 22) matyti, kad parkomatas yra netoli tos vietos, kur buvo pastatytas A. J. automobilis (kitoje gatvės pusėje). Teisme apklaustas kitas kontrolierius R. K. taip pat parodė, kad patikrinimo metu jie pirmiausia apvažiuoja aikšteles, apžiūri automobilius, atkreipia dėmesį į parkomatus, ar prie jų nėra žmonių, o tik po to fiksuoja pažeidimą. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime paminėti V. M. ir R. K. parodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste visiškai nebuvo įvertinti, ir dėl jų apylinkės teismas nieko nepasisakė.
Taigi iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, kad A. J. į bylą pateiktas apmokėjimo kvitas buvo pirktas anksčiau nei kontrolieriaus mokamoje vietoje darytos automobilio fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad jose automobilis užfiksuotas stovintis be apmokėjimo kvito. Tačiau apylinkės teismas netyrė ir nesiaiškino, kodėl kontrolieriui užfiksuojant pažeidimą nuo 11.19 val. iki 11.22.24 val., A. J. automobilyje (jo matomoje vietoje) nebuvo padėto apmokėjimo kvito, įsigyto 11.20.55 val., nors, kaip minėta, tiek A. J., tiek ir N. J. tvirtino, kad jie nuo automobilio pasitraukė tik po to, kai A. J. įsigijo apmokėjimo už automobilio stovėjimą kvitą ir jį paliko automobilyje gerai matomoje vietoje, o V. M. tvirtino, kad jis pažeidimą užfiksavo prieš tai įsitikinęs, kad nei prie parkomato, nei prie automobilio jokių žmonių nebuvo. Šie prieštaravimai apylinkės teismui priimant skundžiamą nutarimą ir nutraukiant A. J. atžvilgiu administracinę teiseną buvo ir liko neišspręsti, nepašalinti ir neįvertinti (šios aplinkybės yra labai svarbios sprendžiant A. J. atsakomybės klausimą, nes jam administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne tik už tai, kad jis nesumokėjo už stovėjimą, bet ir už tai, kad nepaliko automobilio stovėjimo bilietėlio matomoje vietoje ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas turėtų imtis priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti – svarstyti galimybę apie pirmiau nurodytas aplinkybes papildomai apklausti A. J., N. J., V. Č. ir kt.
Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Esant byloje prieštaringiems duomenis teismas turi būti aktyvus ir imtis priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti. Tik tuomet, kai išnaudojus visas priemones galimoms abejonėms pašalinti ir galimiems įrodymams surinkti, kai nebelieka jokios objektyvios galimybės tų abejonių pašalinti, visas byloje esančias nepašalintas abejones galima vertinti pažeidėjo naudai.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nesurinkti, neištirti ir neįvertinti visi galimi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, nepašalintos byloje esančios abejonės, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo pradėta administracinė teisena A. J. atžvilgiu buvo nutraukta, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti Institucijos apeliacinio skundo dalį.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.