Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė depresiją, buvo kankinamas psichologiškai, patyrė orumo pažeminimą. Šiuos veiksnius vertino kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašė priteisti 17 000 Eur.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl ginčo laikotarpio.

Nors pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje kalėjo nuo 2019 m. sausio mėnesio, byloje nėra šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN buvo perkeltas 2020-01-10, šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašas (b. l. 22).

Pareiškėjas savo skunde kildina ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN Kybartų sektoriaus būriuose, o iš byloje pateiktų dokumentų (b. l. 22) matyti, jog į būrį pareiškėjas pirmą kartą buvo paskirtas 2020-01-14. Atsižvelgiant į tai, teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2020-01-14 iki 2021-09-16.

Dėl gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020-01-14 iki 2020-02-12 atliko bausmę 2 būrio patalpoje Nr. 205, kurios plotas - 36,78 kv. m, joje buvo įrengta 11 miegamųjų vietų; nuo 2020-02-13 iki 2021-09-16 pareiškėjas kalėjo 7 būrio patalpoje Nr. 1, kurios plotas – 17,46 k v. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos (b. l. 22, 54-55).

Nors pareiškėjas skunde nurodė gyvenęs 3 būryje, šio teiginio nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo pateikti kitų nuteistųjų raštiški paliudijimai (b. l. 40-44) nelaikytini objektyviais skundą pagrindžiančiais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad šiuos liudytojus ir pareiškėją sieja ta pati teisinė padėtis (nuteistieji), jie yra pareiškėjo pažįstami. Preziumuotina, kad šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai negalėtų būti laikomi patikimais bei objektyviais. Be to, pareiškėjo teiginį paneigia byloje pateiktas Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašas (b. l. 22), kuriame nurodytos pareiškėjo gyvenamosios patalpos. Pareiškėjo atsikirtimo į atsiliepimą argumentai, kad minėta knygelė yra suklastota, dėstomi abstrakčiai, pareiškėjas aiškiai ir suprantamai nenurodė, kuo šią aplinkybę grindžia, bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstus.

Byloje nesant jokių pareiškėjo teiginius dėl patalpų perpildymo pagrindžiančių duomenų, taip pat pareiškėjui tiksliai nenurodžius, su kiek asmenų jis buvo kalinamas 2 ir 7 būrių gyvenamosiose patalpose, teismas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą vertina padalindamas jo gyvenamųjų patalpų plotą iš maksimalaus joje galėjusių gyventi asmenų skaičiaus (pareiškėjas neteigė, kad patalpoje gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta miegamųjų vietų). Konstatuotina, kad pareiškėjui turėjo tekti nuo 3,3 kv. m iki 3,4 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jo nusiskundimai nepagrįsti.

Dėl sanitarinių mazgų.

Pareiškėjas nurodė, kad į dušą tekdavo eiti per lauką, kas sukėlė daug nepatogumų, be to, sanitarinių įrenginių neužtekdavo. Pareiškėjas teigė buvęs priverstas laukti eilėje, kad galėtų pasinaudoti tualetu ir nusiprausti, taip pat nurodė, kad dušuose neįrengtos privatumą užtikrinančios užuolaidėlės.

Teisės aktuose taip pat nėra reglamentuojama, kokiose pataisos įstaigos patalpose ir kokiu atstumu nuo miegamųjų patalpų turi būti įrengta dušinė, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl nepatogumų, kilusių einant į dušą per lauką, laikytini jo paties subjektyviu situacijos vertinimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta po 1 klozetą arba pisuarą penkiolikai asmenų (7.6 p.).

Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų ir patalpų schemų matyti, kad 2 būrio tualete buvo įrengtos 4 tualeto kabinos, 5 pisuarai (b. l .58, 54), o 7 būrio tualete – 1 unitazas (b. l. 60, 55). Marijampolės PN patalpų schemose matyti, kad 7 būryje buvo dvi gyvenamosios patalpos, jose gyveno po 5 asmenis (b. l. 51), o 2 būryje, pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių, maksimaliai galėjo gyventi 76 nuteistieji (b. l. 54). Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog tualetais naudojosi kartu su 70-80 nuteistųjų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2 ir 7 būrių sanitariniuose mazguose kietųjų įrenginių kiekis atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu įrenginiu naudojosi ne daugiau kaip 15 asmenų.

Dėl maitinimo.

Pareiškėjas teigė, jog pataisos namuose klesti subkultūros, todėl maistas jam buvo tiekiamas pažymėtuose induose, valgykloje tekdavo laukti eilėje.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, jog pataisos namuose nuteistieji nėra skirstomi į kastas, o bet kokios nuteistųjų subkultūros yra netoleruojamos. Iš bylos duomenų matyti, kad pataisos namuose nuteistieji maitinami pagal grafiką, kiekvienam būriui skiriama po 15-20 minučių (b. l .56-57).

Dėl kitų kalinimo sąlygų.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamųjų patalpų ventiliacija buvo nepakankama, apšvietimas per silpnas, neveikė dūmų detektoriai.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka minėtas Lietuvos higienos normos nuostatas, o kai kuriose patalpose veikia mechaninė ventiliacija. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 30, 62). Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl oro trūkumo jam nuolat skaudėjo galvą, byloje nustatyta, kad pareiškėjas į pataisos namų gydytojus dėl kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių sveikatai nesikreipė (b. l. 23), todėl šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.