- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- e2-12212-1119/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05799-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- BUAB „Verslo šaltinis“
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Verslo šaltinis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus Vytauto Glodenio, ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 133,69 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas. Ieškovė prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau jis per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nustatytu laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovei prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Verslo šaltinis“. Bankroto administratoriumi buvo paskirtas Vytautas Glodenis. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. taikė UAB „Verslo šaltinis“ supaprastintą bankroto procesą. Atsakovas V. Š. nuo 1997 m. spalio 30 d. iki 2019 m. birželio 17 d. ėjo UAB „Verslo šaltinis“ vadovo pareigas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas, kaip to reikalauja įmonių bankroto įstatymas ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis, finansinės atskaitomybės neparengė ir nepateikė administratoriui, jokio turto įmonė nuo įsisteigimo momento neturėjo. Pradelstos skolos 2004 m. spalio 1 d. sudarė 291,55 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtino 11 093,18 Eur VMI prie LR FM kreditorinį reikalavimą, bei 331,85 Eur VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinį reikalavimą. UAB „Verslo šaltinis“ vadovas, t. y., atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2004 m. spalio 2 d.
Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas (įmonės savininkas) privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui (įmonės savininkui) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi įmonės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsakovas nepateikė Šiaulių apygardos teismui įmonės finansinių dokumentų. Taigi atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai įmonės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Taipogi nustatyta, kad įmonės skolos pradėjo didėti nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d., įmonės kreditoriniai įsipareigojimai tik didėjo, įmonė neteikė finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui. Kreditoriniai įsipareigojimai dabar sudaro 11 133,69 Eur, kas pagrįstai laikytina žala kreditoriams, atsižvelgiant į atsakovo visišką nusišalinimą nuo įmonės vadovo pareigų vykdymo, nesidomėjimą įmonės bankroto procesu. Paminėtina, kad nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 11 133,69 Eur žalos atlyginimas.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 11 133,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 250,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą bei 38,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo V. Š. turtui, taikytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Verslo šaltinis“, į. k. 145376645, 11 133,69 Eur (vienuolikos tūkstančių vieno šimto trisdešimt trijų eurų, 69 ct) žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 11 133, 69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 288,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo už akių įvykdymo.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.