Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Z., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), operatoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. Z. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2022m. vasario 19d., apie 14⁵⁰ val., kaltinamasis M. Z., atvykęs aplankyti savo mažamečio sūnaus, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio šeimyninio konflikto su sutuoktine-pil. D. Z., su kuria kartu negyvena, metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia su rankomis suėmė nukentėjusiajai D. Z. už rankų žastų ir ją stūmė, ko pasekoje ši nugara ir pakaušiu atsitrenkė į sieną, po to du kartus pastarąją pastūmė kambaryje, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į vonios duris ir į sieną, o to po nukentėjusiąją D. Z. dar stūmė ir miegamojo kambaryje, o pastarajai suklupus prie lovos, suėmęs nukentėjusiąją D. Z. už plaukų, tempė pastarosios plaukus, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios D. Z. asmenį pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytos apie 5 cm kraujosruvos žastuose ir kraujosruva krūtinės ląstoje ties vidurine pažastine linija, kas pastarajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. Z. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, aiškinant esmines konflikto aplinkybes, prisipažino ir parodė, kad su sutuoktine D. santuokos dar nėra nutraukę, tačiau iki įvykio jau tris savaites gyveno atskirai, nes sutuoktinė su mažamečiu sūnumi buvo išsikėlusi gyventi į Ukmergę. Dabar tikslios datos neatsimena, galimai 2021m. vasario 19d., jis buvo atvykęs į Ukmergę, kad aplankyti savo mažametį sūnų. Apie jo apsilankymą sutuoktinei D. iš anksto buvo žinoma. Apsilankymo metu sutuoktinė iškėlė skyrybų klausimą, tačiau jis, norėdamas išsaugoti šeimą, išsiskirti nenorėjo. Jie tarpusavyje susiginčijo, kilo žodinis konfliktas. Įtardamas, kad sutuoktinė D. turi kitą vyrą, pastarosios mobilaus ryšio telefone norėjo patikrinti susirašinėjimą SMS žinutėmis. Kadangi sutuoktinė savo telefono duoti nenorėjo, jis telefoną iš jos atėmė, kuriame rado informaciją apie jos bendravimą su kitu vyru. Sutuoktinė D. iš jo bandė atimti savo telefoną, tačiau jis pastarąją nuo savęs atsistūmė, kad galėtų iki galo perskaityti susirašinėjimą SMS žinutėmis su kitu vyru. Įvyko susistumdymas. Jis specialiai telefono į sieną netrenkė, kurio stiklas galėjo įskilti, telefonui nukritus ant grindų įvykusių grumtynių metu. Kadangi buvo pykčio protrūkis, gal visko jis ir neatsimena, tačiau susistumdymo su sutuoktine D. metu jis galėjo pastarajai suimti už rankų žąstų ir ją stumdyti, ko pasekoje ši kelis kartus buvo atsitrenkusi į buto sienas ir duris. Įvykusio konflikto metu gal netyčia buvo suėmęs savo sutuoktinei už plaukų, tačiau pastarosios specialiai už plaukų netįsė. Visą konfliktą matė jo mažametis sūnus, kuris verkė. Jis labai pergyvena ir gailisi dėl tokio savo netinkamo elgesio, kuris daugiau nepasikartos. Su sutuoktine D. nori gražiai išsiskirti ir kartu rūpintis savo mažamečiu sūnumi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. Z. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiosios D. Z. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir duotais parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 1-6, 34-37), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 1-4) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-13), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022m. vasario 19d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l. 21-22), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. kovo 07d. tarnybiniu pranešimu dėl „ BODY “ kamerų vaizdo įrašų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-05881-22(b.l. 23-24) ir priedu prie minėto tarnybinio pranešimo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su vaizdo įrašų failais(prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtas baltas vokas Nr. 1), kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 25-27), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 43) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduota pil. D. Z. ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija(b.l. 44-45), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 50-53) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi kaltinamajam M. Z. inkriminuojamo nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis M. Z. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiosios D. Z. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir duotų parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad per trejus bendro gyvenimo metus sutuoktinis M. ją buvo sumušęs ne vieną kartą, t.y. mušė ne mažiau kaip dešimt kartų, tačiau nei sykio ji į policiją nesikreipė ir pareiškimo nerašė, todėl ikiteisminis tyrimas pradedamas nebuvo. Sutuoktinis M. po smurtavimo visada jos atsiprašydavo, o ji jam atleisdavo ir jie toliau bandydavo gyventi dėl bendro vaiko. Nežiūrint į tai, viskas ir vėl kartodavosi iš naujo. Dėl nuolatinio smurtavimo ji su mažamečiu vaiku persikėlė gyventi į Ukmergę. 2022m. vasario 19d. pas ją į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), jos dar esamas sutuoktinis M. atvyko aplankyti savo mažamečio sūnaus. Užėjęs į butą, sutuoktinis iš pradžių elgėsi normaliai, žaidė su sūnumi. Pradėjus kalbėtis dėl skyrybų, sutuoktinis pasikeitė, susinervino, sakydamas, kad jis su ja nesiskirs. Sutuoktinis M. vis ją kaltina, kad neva ji norinti skirtis dėl tos priežasties, jog susirado kitą vyrą, nes jis be pagrindo yra nenormaliai pavydus. Kilus tarpusavio ginčui dėl skyrybų, sutuoktinis M. paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo padėtas kambaryje ant stalo. Ji sutuoktiniui liepusi telefoną atiduoti, bet šis jos neklausė ir telefono neatidavė, todėl ji norėjo iš sutuoktinio rankų telefoną atimti, tačiau jai nepavyko. Būdamas susinervinęs, kad iš jo bandoma paimti telefoną, nes, jos manymu, sutuoktinis M. galvojo, kad savo telefone ji slepia kažkokius susirašinėjimus, pastarasis, rankoje laikydamas jos telefoną, telefoną trenkė(nepaleisdamas iš rankų) į virtuvės sienos kampą, ko pasekoje nuo smūgio telefono ekranas suskilo. Tada sutuoktinis M. abejomis rankomis sugriebė jai už pečių ir ją atbulą stūmė į virtuvės sieną. Kur tuo metu buvo telefonas, ji nebematė. Nuo pastūmimo ji atsitrenkė į sieną, taip užsigaudama nugarą ir pakaušį, dėl ko jai skaudėjo. Po to sutuoktinis dar kartą ją stūmė ir ji nugara atsitrenkė į vonios duris. Sutuoktinis ir toliau nesiliovė, ją stumdė ir tąsė. Ji rėkė, sakydama, kad jis ją paleistų, bet šis jos nepaleido. Kai sutuoktinis M. eilinį kartą vėl ją pastūmė, ji nugara atsitrankė į sieną, esančią prie miegamojo durų. Tada jie abu pateko į miegamojo kambarį, kur ji nuo sutuoktinio pastūmimo suklupo prie miegamojo lovos, po ko jai, suklupusiai prie lovos, sutuoktinis M. lyg tai viena ranka suėmė už plaukų, ją kilstelėjo ir sviedė ant miegamojo lovos. Kai krito veidu ant lovos, dešinę koją trenkė į lovos rėmą, ko pasekoje rėmas skilo, o ant dešinės kojos liko mėlynė, jautė fizinį skaumą. Nuo suėmimo už plaukų ir kilstelėjimo jai skaudėjo galvos odą. Kai ji gulėjo ant lovos, prie lovos buvo jų mažametis sūnus N., kuris verkė, todėl ji sūnų apsikabino, o sutuoktinis M. tuo metu išbėgo iš buto. Ji norėjo iškviesti policiją, bet niekur nerado telefono, supratusi, kad telefoną pasiėmė sutuoktinis M. Išėjusi į laiptinę, beldėsi į kaimynės duris, bet durų niekas neatidarė. Po 5-6 minučių grįžo sutuoktinis M., bet ji buto duris buvo užsirakinusi. Pravėrusi duris, ji sutuoktiniui pasakiusi, kad šis jai gražintų telefoną. Kai sutuoktinis M. jai telefoną gražino, ji jam pasakė, kad kaimynai iškvies policiją, dėl ko sutuoktinis išsigando ir pasišalino. Po įvykio sutuoktinis M. jai nupirko naują mobilaus ryšio telefoną, todėl ji dėl telefono pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje nereikš. Gali būti, kad iš karto po įvykio, kai policijos pareigūnas ją apklausinėjo, ji buvo labai susijaudinusi, todėl dėl šios priežasties galėjo ne viską tiksliai papasakoti. Dabar jau praėjus kuriam tai laikui po įvykio, ji yra nusiraminusi, viską apgalvojusi ir apklausos metu nurodė tokias įvykio aplinkybes, kaip viskas ir buvo. Mėlynės ant kojos, kuri atsirado nuo jos pastūmimo ir trenkimosi koja į miegamojo lovos rėmą, gydytojas, kuris ją apžiūrėjo ligoninės priėmimo skyriuje, nematė, nes ji kelnių nusimovusi nebuvo ir mėlynės nerodė, nes jai buvo gėda nusimauti kelnes prieš vyrą. Po panaudoto smurto ant jos abiejų rankų žąstų matosi kraujosruvos(b.l. 1-6, 34-37). Šias įvykusio šeimyninio konflikto aplinkybes nukentėjusioji D. Z. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su kaltinamuoju M. Z. metu(b.l. 90-93).

Iš teisme paskelbto byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame yra užfiksuota įvykio vieta, matyti, kad įvykio vieta yra dviejų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkame į koridorių. Toliau yra bendras svetainės ir virtuvės kambarys. Kambario kairėje yra durys, vedančios į miegamojo kambarį, toliau yra matomas staliukas, virš kurio kaba televizorius. Kambario viduryje yra matoma stovinti sofa, o prie jos, ant kilimo mėtosi vaiko žaislai. Toliau dešinėje stovi komoda. Prie dešinės sienos yra matomas virtuvinis stalas, sujungtas su virtuvės baldų komplektu. Ant stalo yra matomas padėtas liečiamas mobilaus ryšio telefonas, įdėtas į violetinės spalvos silikoninį dėklą, kurio ekranas yra sudaužytas. Miegamojo kambaryje, viduryje yra matoma stovinti dvigulė lova, ant kurios yra paklota patalynė. Bute yra tvarkinga, nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta ir nepaimta(b.l. 1-13).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2022m. vasario 19d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad minėtą dieną, apie 15⁰⁶ val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad bute adresu: (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras konfliktuoja, elgiasi agresyviai, stumdo pranešėją, o namuose yra vienas mažametis. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pil. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (mob. ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis-pil. M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su pranešėja, buvo išsiaiškinta, kad namuose pil. M. Z. savo mažamečio sūnaus-pil N. Z., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje suėmė rankomis pranešėjai-D. Z. už jos rankų žąstų ir pastarąją stūmė į sieną, tai kartodamas ne mažiau kaip keturis kartus, po ko ranka buvo suėmęs už pranešėjos plaukų ir tempė, po ko ši buvo nukritusi ant lovos. Tokiais veiksmais galimas smurtautojas savo sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą. Iki atvykus policijos pareigūnams galimas smurtautojas M. Z. iš buto pasišalino. Dėl smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl smurtautojo paieškos Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas išsiuntė patrulių ekipažą Jonavos mieste patikrinti pil. M. Z. gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas asmuo namuose rastas nebuvo. Įvykis buvo filmuotas kameromis „ BODY 7006 “ ir „ BODY 7007 “, kurių vaizdo įrašų failuose yra užfiksuotas pranešjos-D. Z. paaiškinimas(b.l. 21-22).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. kovo 07d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl „ BODY “ kamerų vaizdo įrašų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-05881-22, matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-05881-22 pagal LR BK 140 str. 2d., peržiūrėjus BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, buvo nustatyta, jog į įvykį reaguojantys policijos pareigūnai įvykio metu naudojosi „ BODY “ kameromis 7006 ir 7007, todėl, siekiant gauti tyrimui reikšmingos informacijos, iš minėtų kamerų buvo iškelti vaizdo įrašai, kurie buvo įrašyti į kompaktinę laikmeną ir pridėti prie tyrimo bylos(b.l. 23-24, prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas baltas vokas Nr. 1, kuriame yra CD-R kompaktinis diskas(laikmena) su vaizdo įrašų failais)).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2022m. kovo 08d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, naudojant programą „ MPC-HP “, buvo peržiūrėti 2022m. vasario 19d. į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuotas galimo smurtavimo artimoje aplinkoje faktas. Paleidžiamas pirmas failas 2022_0219_15557_06. Vaizdo įrašo trukmė yra penkios minutės ir viena sekundė. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kaip policijos pareigūnai dienos metu atvyksta prie daugiabučio gyvenamojo namo, po to įeina į daugiabučio laiptinę, lipa laiptais ir beldžiasi į buto duris. Buto duris atidaro, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, nukentėjusioji-pil. D. Z.. Pareigūnai užeina į butą, kambaryje yra matomas mažas vaikas. Nukentėjusioji D. Z. verkia, kuri pareigūnams paaiškina, kad į namus įsileido sutuoktinį, su kuriuo kartu nebegyvena. Pasak nukentėjusiosios, sutuoktinis yra toks neprognozuojamas žmogus, kuris stvėrė jos mobilaus ryšio telefoną, ieškojo gal kokių susirašinėjimų. Toliau stebima, kaip nukentėjusioji D. Z. policijos pareigūnams pasakoja, kad ją sutuoktinis stvėrė, pradėjo tampyti, daužyti į sienas, tas vaikas rėkia, o jetau... . Policijos pareigūnui pasiteiravus dėl kokios priežasties jos sutuoktinis taip elgėsi, ar šiaip, nukentėjusioji D. Z. atsako: „ taip šovė, va telefoną, sakau neimk čia mano daiktas “. Nukentėjusioji aiškina, kad su sutuoktiniu gyveno trejus metus, o dabar jie kartu nebegyvena, nes skiriasi. Kada policijos pareigūnas nukentėjusiosios D. Z. pasiteirauja, kokie jai buvo padaryti sužalojimai, pastaroji atsako: „ nu nieko, nu ką aš parodysiu, visur patampė už plaukų ir ranka rodo į kambarį, ten(rodo į kitą patalpą)... . Nukentėjusioji D. Z. sako: „ aš prašau, duris užrakino, nei išeit, kaip man jus išsikviesti?... aš bijau, man ten tragedija buvo gyventi(Jonavoje), čia gyvenu pusę mėnesio “. Kalbėdama su policijos pareigūnais, nukentėjusioji D. Z. visą laiką verkia. Paleidus kitą failą 2022_0219_152058_017, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė yra keturios minutės ir dvidešimt keturios sekundės. Vaizdo įrašo pradžioje matomas kambario vaizdas. Nukentėjusiajai D. Z. policijos pareigūnas paaiškina, kad yra reikalinga medikų pažyma. Nukentėjusioji D. Z., bendraudama su policijos pareigūnais, verkia, sakydamas: „ aš bijau, kad jis neateitų, jis duris laužo “. Toliu nukentėjusioji D. Z. policijos pareigūnams pasako, kad jos sutuoktinis raktų nuo buto neturi. Policijos pareigūnas nukentėjusiajai paaiškina, kad reikia važiuoti į priimamąjį, kur ji gali važiuoti ir su vaiku, o ją apžiūrėjus, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas(b.l. 25-27).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2022m. vasario 19d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. Z. kreipimosi į policiją su pareiškimu metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ savo ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame fiksuojama, jog 2022m. vasario 19d., 16⁵⁰ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi pil. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad prieš tris valandas ją sužalojo artimasis, kuris skausmingai sugriebė už abiejų rankų žąstų, krūtinės, pacientę pastūmė į sieną, ko pasekoje ji susitrenkė pakaušį. Labiausiai jaučia rankų ir krūtinės maudimą. Pacientės apžiūros metu ant abiejų rankų žąatų buvo nustatytos apie 5 cm hematomos, čiuopiant šonkaulius palei l. axiliaris med., abipus palpacija skauminga, yra hematoma kairės šlaunies hematoma, o čiuopiant pakaušį, jaučia nedidelį maudimą, kuri po apžiūros 17¹² val. buvo išleista į namus(b.l. 43-45).

Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad 2022m. vasario 28d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios D. Z. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajai D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuoti sužalojimai, t.y. 5 cm kraujosruvos žastuose ir kraujosruva krūtinės ląstoje ties vidurine pažastine linija(nenurodyta dešinėje ar kairėje), buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2022m. vasario 19d. Nukentėjusiajai D. Z. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 47-53).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2022m. vasario 19d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d.), todėl, teisminio bylos proceso metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajai-pil. D. Z. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 47-52), laikytina, kad kaltinamasis M. Z., dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją D. Z., ko pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ji buvo ir nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuoti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 21,32 Eur.(dvidešimt vieno euro ir 32 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios D. Z. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 59-61).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo M. Z. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios D. Z. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 62)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo M. Z. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios D. Z. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarosios gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis M. Z., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiosios D. Z. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusioji D. Z. pareiškė, kad ji savo sutuoktiniui-kaltinamajam M. Z. dovanoja, su kuriuo jau susitaikė ir jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto pastarajam nereiškia, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo M. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Savo ruožtu pats kaltinamasis M. Z., kaip praeityje neteistas asmuo(b.l. 110), teismo posėdyje viešai atsiprašė savo sutuoktinės-nukentėjusiosios D. Z. už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo M. Z. atžvilgiu byloje nėra, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), o nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto kaltinamajam neturi, nes baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškusi nebuvo, pasak kurios, ji tik norinti, kad jos sutuoktinis-kaltinamasis M. Z. daugiau prie jos nesiartintų, su kuriuo norinti nutraukti santuoką, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos tarp atskirai jau kuris laikas gyvenusių sutuoktinių kilusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes ir į paties kaltinamojo M. Z. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis M. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o neatlygintos ligonių kasos išlaidos yra nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo M. Z. padaryta baudžiamąja veika, todėl neatlyginti nuostoliai nekliudo teismui taikyti LR BK 38 str. nuostatas, kaltinamasis M. Z. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Esant tokioms aplinkybėms, tam, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.) bei įvertinus dabartinę kaltinamojo M. Z., kaip dirbančio asmens, turtinę padėtį(b.l. 113), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. Z. yra tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pagal inkriminuojamos veikos, numatytos LR BK XVIII skyriuje, pobūdį paskiriant sumokėti didesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumas įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų, kartu nustačius ilgesnį įmokos susimokėjimo terminą(LR BK 71 str.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, tarp galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p., 72² str.). Kadangi įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(LR BK 41 str.), o nukentėjusiosios D. Z. aiškinimu, tai buvo jau nebe pirmas sutuoktinio smurtavimo prieš jos asmenį atvejis, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo M. Z. padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, laiko, kad kaltinamajam M. Z., kaip artimoje aplinkoje, t.y. prieš savo šeimos narį, smurtavusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti ir kitą įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį M. Z. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajam M. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 15 MGL 750,- Eur.(septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią AB „ Luminor bankas “.

LR BK 67 str. 2d. 9p. ir 72² str. pagrindu kaltinamajam M. Z. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo M. Z. 21,32 Eur.(dvidešimt vieno euro ir 32 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios D. Z. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Daiktinį įrodymą-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su „ BODY “ kameromis užfiksuotais vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.