Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-417/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
1A-84-417/2015
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00148-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
D. J.
Nukentėjusysis
S. L.
Civilinis ieškovas
S. L.
Advokatai
Saulius Tamošaitis, Irma Grikšelienė

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-417/2015

Teisėjas Vaclovas Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00148-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

kolegijos teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorams Ritai Ušinskienei, Juozui Sykui,nuteistajai D. J.,gynėjui advokatui Sauliui Tamošaičiui,nukentėjusiosios S. L. atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. L. ieškinys ir S. L. iš ERGO Insurance SE (duomenys neskelbtini) filialo priteista 2 701,33 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš D. J. S. L. 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė KET 28 p., nurodantį, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, 34 p., nurodantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, tai yra 2013 m. vasario 22 d., apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, D. J., vairuodama automobilį ,,Mercedes-Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido sankryžoje per (duomenys neskelbtini) gatvę lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei pagal (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio liniją einančios pėsčiosios S. L. ir pastarąją partrenkė, padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistoji D. J. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba nenustačius pakankamai įrodymų dėl išteisinimo, perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Nurodo, kad KET 28 p. ir 34 p. pažeidimai inkriminuoti nepagrįstai, nes nėra objektyvių įrodymų ir jais nėra nustatyta, kad prieš pajudant automobiliui į (duomenys neskelbtini) gatvę pėsčioji jau buvo išėjusi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nukentėjusioji gatvėje atsirado staiga, t. y. išbėgo į ją neadekvačiai ir nerūpestingai įvertinusi savo galimybes pereiti gatvę, kurioje buvo transporto priemonių. Pažymi, kad nors įtarimas buvo pareikštas tik dėl šių dviejų KET pažeidimų, tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad neva buvo padarytas dar ir KET 106 p. numatytas pažeidimas, kuris nebuvo nurodytas nei įtarime, nei kaltinime. KET 106 p. numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Todėl mano, kad teismas priimdamas nuosprendį išplėtė kaltinimo ribas. Todėl laikytina, kad teismas pažeidė BPK 7 str. 2 d., 22 str. 3 d. nuostatas, kad teisiamasis bylų nagrinėjimo teisme metu turi teisę žinoti, kuo yra kaltinimas, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui.

Apeliantė taip pat nurodo, jog 2014 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio metu ji gynėsi, jog eismo įvykio vietos planas neatitinka faktinių aplinkybių ir kad ant plano pasirašęs D. M., būdamas įvykio vietos schemos sudarymo liudininku, mano, jog neteisėtai išgavo bei neteisingai surašė apeliantės parodymus. 2014 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio metu prašė iškviesti apklausai į teismą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusį ekspertą D. J., tačiau teismas atsisakė šį prašymą patenkinti. Be to, 2014 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta kviesti ant schemos pasirašiusį ir apeliantės parodymus neteisingai surašiusį D. M., tačiau jam į kitą posėdį neatvykus, teismas šio asmens nebekvietė, nors 2014 m. balandžio 29 d. teisiamajame posėdyje prašė šį asmenį iškviesti. Tad nuteistoji mano, kad atsisakius iškviesti ekspertą ir D. M. jai buvo užkirstas kelias gintis nuo kaltinimo įrodymų, juos tiesiogiai teisme ištirti, jiems prieštarauti ir kt. Pažymi, kad jos kaltė iš esmės nustatyta šių asmenų surinktais ir net neteisingais, t. y. faktinių aplinkybių neatitinkančiais, duomenimis, todėl neapklausus šių asmenų teismo posėdyje, kai yra nustatyti esminiai įrodymų ydingumai, iš esmės buvo suvaržytos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Apeliantės D. J. teigimu, teismas neįvertino to, kad byloje yra pateiktos net trys to paties įvykio schemos: 1) 2013 m. vasario 22 d. R. Š. sudaryta schema; 2) 2013 m. lapkričio 14 d. specialisto D. J. sudaryta schema; 3) tyrėjos I. J. sudaryta schema. Teismas neįvertino tai, kad visos schemos skiriasi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas neįvertino tai, kad schemą sudaręs R. Š. 2014 m. balandžio 29 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad schema parengta netiksliai ir neteisingai, kad jis nesuprato, kodėl vasarą jam reikėjo perbraižyti brėžinį. Teismas net neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje esančioje schemoje, kurią paruošė R. Š., nėra apeliantės parašo. Be to, teismas neįvertino to, kad specialistas D. J. savo išvadoje nurodė, kad R. Š. parengta schema neatitinka byloje esančių įvykio vietos fotonuotraukomis užfiksuotų faktinių įvykio aplinkybių, t. y. kad policijos pareigūnų parengta schema neatitinka faktinės situacijos ir kitų įvykio įrodymų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino to, kad specialistas savo išvadoje schemas braižė vadovaudamasis paties pripažinta, kaip neteisinga, R. Š. parengta schema ir jo surinktais neteisingais įvykio duomenimis. Teismas turėjo įvertinti tai, kad specialisto išvada yra parengta neteisingų ir faktinių aplinkybių neatitinkančių įrodymų pagrindu, o nuosprendis būtent ir grindžiamas neteisingų duomenų pagrindu parengta specialisto išvada. Nors specialistą buvo prašoma iškviesti į teisiamąjį posėdį, tačiau toks prašymas buvo atmestas.

Teismas neįvertino to, kad tyrėjos parengta schema absoliučiai neinformatyvi, t. y. ji neatitinka kitų to paties įvykio schemų, faktinių aplinkybių ir joje nėra užfiksuotos visos esminės įvykio detalės.

Teismas turėjo kritiškai vertinti pirminę įvykio vietos schemą, kurios pagrindu buvo duodama specialisto išvada, nes ji sukritikuota tiek paties specialisto, tiek tyrėjos 2013 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu, tiek paties schemos rengėjo R. Š. parodymais bei neatitinka įvykio fotofiksacijos. Iš fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė neturi jokio kelkraščio, tačiau schemose nuo (duomenys neskelbtini) gatvės krašto į gatvės vidų yra nubrėžtas 1,20 m pločio neegzistuojantis kelkraštis, nuo kurio net specialistas skaičiavo atstumą nuo automobilio priekinių ratų iki (duomenys neskelbtini) gatvės krašto, įskaitant neegzistuojančio kelkraščio plotą. Teismas turėjo įvertinti specialisto išvados ydingumą, jog joje pavaizduota automobilio vieta įvykio vietoje neatitinka automobilio fiksacijos fotonuotraukose, o tai yra esminės įvykio mechanizmo ir priežastinio ryšio nustatymui būtinos detalės.

Teismas neįvertino ir to, kad nepaisant neteisingos R. Š. schemos, specialisto išvadoje parengtose schemose suklysta dėl atstumų net per visą automobilio ilgį. Nors specialistas išvados 3 lape nurodo, kad automobilis yra neva neprivažiavęs tolimesnio menamo šaligatvio krašto ir yra priekinių ratų ašimi tik įvažiavęs į menamą šaligatvio tęsinį, tačiau iš fotonuotraukų Nr. 3 ir Nr. 6 akivaizdžiai matyti, jog automobilis yra net pravažiavęs menamą šaligatvio tęsinį. Ši klaida turi ypatingą reikšmę byloje sprendžiant apie įvykio mechanizmą ir apie priežastinio ryšio nustatymą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo ir jų prieštaringumo kaltinamosios naudai, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų nepašalino, o tik savo iniciatyva skundžiamame nuosprendyje nusprendė, kad neva reikia byloje remtis ne teisme, o iki teismo duotais nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji iš esmės keitė savo parodymus, jie visiškai neatitinka įvykio aplinkybių ir įvykio vietos fotofiksacijos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti nukentėjusiosios parodymus kritiškai ir kaltinamosios naudai, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi.

Teismas neįvertino dar ir to, kad kaltinamajame akte yra nurodyta, jog nukentėjusioji įvykio metu pasibaigus šaligatviui toliau ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendyje ši itin svarbi aplinkybė apskritai nutylima ir net iškraipoma, o ji juk reiškia, kad nukentėjusioji kirto sankryžą neleistinoje vietoje, dėl to ir įvyko autoįvykis.

Taip pat teismas neįvertino ir to, kad schemose šaligatvis ir atstumas tarp menamos jo tąsos linijų yra nurodomas 2,40 m, tačiau iš 2013 m. vasario 22 d. fotonuotraukos Nr. 2 prie įvykio vietos apžiūros protokolo yra matyti, kad atstumas yra vos 1 metras, t. y. tik toks, kiek nuo šaligatvio buvo nuvalyta sniego. Pėsčiasis vertina šaligatvio menamą tąsą vizualiai, t. y. vertina tik tai, ką mato, o iš fotonuotraukų matyti, kad automobilis šią menamą šaligatvio tąsą iki įvykio jau buvo pravažiavęs.

Šalies argumentai

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktose specialisto išvadose aprašytu nukentėjusiosios sužalojimų reikšmės ir jais įrodinėjamų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jeigu nors iš dalies ir galima būtų tikėti nukentėjusios parodymais, kad ji įėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ties automobilio vairuotojo puse, tai jeigu nukentėjusioji būtų gavusi smūgį automobilio priekio kairiąja puse, tai, be abejonės, nukentėjusioji būtų parblokšta prieš automobilio priekinę dalį ant kairiojo šono (priešingai nei nurodo nukentėjusioji ir priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte) ir būtų patyrusi dešinės kojos sužalojimus, tačiau medicininiuose dokumentuose tokie sužalojimai nėra fiksuoti. Teismas turėjo kritiškai įvertinti 2013 m. kovo 25 d. specialisto išvadą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta faktinių įvykio aplinkybių net neatitinkanti specialisto išvada, kad nukentėjusiosios kairės pėdos čiurnos lūžimas buvo padarytas automobilio ratu.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad nukentėjusiajai yra nustatytas kaulų tankio retėjimas. O teismas neįvertino to, kad trauma galbūt gali nebūti susijusi priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios kontaktu su automobiliu, nes jokių dešinės pusės kojos sužalojimų nebuvo fiksuota.

Pasak apeliantės, iš skundžiamo nuosprendžio yra akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio pats nenustatinėjo, o tik formaliai atkartojo pagal neteisingus pirminius įvykio duomenis parengtą specialisto išvadą. Tačiau priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji S. L. pateiktame atsikirtime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš apeliantės D. J. visas turėtas išlaidas už teisinę pagalbą.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiosios atstovė ir prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai D. J. pripažino kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantės kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, skundžiamame nuosprendyje grindžiama baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Nuteistosios D. J. parodymai apie tai, kad ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių, o būtent nukentėjusioji padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra paneigti nukentėjusiosios S. L. parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, transporto priemonės apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu teismo nuosprendžiu D. J. nuteista už tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido sankryžoje per (duomenys neskelbtini) gatvę lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei pagal (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio liniją einančios pėsčiosios S. L. ir ją partrenkė, padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistoji D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad privažiavusi (duomenys neskelbtini) sankryžą, įsitikinusi, jog automobilių (duomenys neskelbtini) g. nėra, pradėjo važiuoti, pamatė kairėje pusėje moterį ir staigiai sustabdė automobilį. Moteris atsitrenkė į jos automobilio kairę priekinę dalį (t. 1, b. l. 165–166). Nukentėjusioji S. L. pirmosios apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės viduryje pamatė stovintį automobilį, pagalvojo, jog vairuotoja ją praleidžia, todėl ėjo pro automobilio priekį. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nematė gatvėje stovinčio automobilio, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, padarė išvadą, jog S. L. teisingas aplinkybes nurodė pirmos apklausos metu. Teisėjų kolegija nukentėjusiosios S. L. pirmos apklausos metu duotais parodymais neturi pagrindo netikėti, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti bei nuosprendyje aptarti duomenys.

Nuteistoji D. J. parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kad pėsčioji atėjo tiesiai nuo pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) g., eidama (duomenys neskelbtini) gatvės pakraščiu (t. 1, b. l. 125–127). Nukentėjusioji S. L. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatve ėjo šaligatviu, einančiu lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatve (t. 1, b. l. 32–35). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad nors įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti pėsčiosios S. L. ėjimo per (duomenys neskelbtini) gatvę vietą bei jos patrenkimo vietą, tačiau tikėtina, kad S. L. automobiliu buvo partrenkta per (duomenys neskelbtini) gatvę judėdama menamu palei (duomenys neskelbtini) gatvę vedančio šaligatvio tęsiniu. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad automobilis po įvykio stovėjo 2,30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nebuvo pravažiavęs šaligatvio ir nebuvo privažiavęs kelkraščio. Tačiau jeigu, pasak nuteistosios, S. L. būtų ėjusi (duomenys neskelbtini) gatvės pakraščiu, tai automobilis po įvykio stovėtų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Todėl pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusioji S. L. ėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei pagal (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio liniją.

Kaip matyti, nuteistoji neneigia, jog pėsčioji atsitrenkė į jos automobilio kairę priekinę dalį ir parkrito. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. L. dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 73–74; 85–87). Apeliacinio skundo argumentas, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, yra atmestinas, nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius, atlikęs papildomą S. L. medicininės dokumentacijos tyrimą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė tokius pat S. L. autoįvykio metu padarytus sužalojimus ir padarė išvadą, jog S. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali. Todėl byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti buvo susiję automobilio vairuotojos D. J. veiksmai. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad pėsčiosios S. L. veiksmai turėjo įtakos nagrinėjamo įvykio kilimui (t. 1, b. l. 21–27). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent D. J. padaryti Kelių eismo taisyklių 28 p. ir 34 p. reikalavimų pažeidimai, t. y. nepraleido sankryžoje einančios pėsčiosios, dėl to nukentėjusioji buvo partrenkta, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t. y. nukentėjusiajai S. L. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliacinio skundo argumentas, kad D. J. nuteista už Kelių eismo taisyklių 106 p. reikalavimų pažeidimus, yra nepagrįstas, nes šis pažeidimas nebuvo pareikštas nei įtarime, nei kaltinime. Kadangi akivaizdu, jog jei D. J. nebūtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių 28 p. ir 34 p. reikalavimų ir nebūtų partrenkusi pagal (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio liniją einančios pėsčiosios S. L., tai nebūtų kilusios tokios pasekmės. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatyta, jog pėsčioji padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi susidariusioje eismo situacijoje, jeigu D. J. būtų laikiusis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ji nebūtų kliudžiusi S. L.. Iš to išeina, kad D. J. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis. Taigi vertindamas visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. J. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalį.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, jog specialisto išvada parengta neteisingų ir faktinių aplinkybių neatitinkančių įrodymų pagrindu. Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimas buvo atliktas ir specialisto išvada pateikta baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pagrindu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuotraukose matoma automobilio padėtis po įvykio neatitinka automobilio padėties nurodytos mastelinėje schemoje. Ekspertas D. J. apygardos teisme patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad nubraižyta schema buvo žymiai išsamesnė ir detalesnė nei įvykio vietos apžiūros protokolas. Prieštaravimų tarp schemoje užfiksuotų duomenų ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nebuvo. Nors nuotraukose matoma automobilio padėtis po įvykio neatitinka automobilio padėties, nurodytos mastelinėje schemoje, tačiau išvada dėl to nesikeičia, nes kalbama apie automobilio padėtį po įvykio. Todėl net ir atlikus naują tyrimą, išvada iš esmės nesikeistų. Tyrimas atliktas pagal įvykio vietos apžiūros metu fiksuotus matmenis, o ne pagal nuotraukose matomą vaizdą. Iš nuotraukų nustatinėti atstumus yra rizikinga, nes fotoobjektyvų lęšiai iškraipo vaizdą. Išvada yra daroma remiantis byloje esančių duomenų visuma.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog byloje yra pateiktos trys to paties įvykio schemos, kurios, pasak apeliantės, skiriasi ir neatitinka faktinių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas eismo įvykio vietos planas yra labai išsamus ir detalus. Eismo įvykio vietos planą sudarė patrulis R. Š.. Įvykio vietos apžiūros metu fiksuotų duomenų pagrindu ekspertas D. J. sudarė mastelinę schemą. Eismo įvykio vietos plane ir mastelinėje schemoje užfiksuota automobilio padėtis po įvykio, gatvės plotis, atstumas nuo automobilio iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir kt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tyrėja I. J. 2013 m. balandžio 15 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje sudarė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos schemą (t. 1, b. l. 37). Tyrėjos I. J. nubraižytoje schemoje pažymėti tik gatvės, šaligatvių ir kelkraščių atstumai, nėra pažymėta po įvykio buvusi automobilio padėtis. Nors byloje esančios schemos yra šiek tiek skirtingos, tačiau tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad D. J. nepadarė jai inkriminuoto nusikaltimo.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti pirminę įvykio vietos schemą. Liudytojas R. Š. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apygardos teisme patvirtino, kad nubraižė eismo įvykio vietos planą. Vasarą turėjo perbraižyti schemą, nes eismo įvykio metu buvo sniego, o nutirpus sniegui pasikeitė atstumai. Apygardos teisme liudytojas R. Š. parodė, kad eismo įvykio vietoje braižo pirminę schemą ant balto lapo, nurodo visus matavimų rezultatus, tačiau tokio juodraščio prie eismo įvykio apžiūros protokolo neprideda. Byloje esanti vasario 22 d. schema turėtų būti pirminė schema, nes nurodyti asmenys, dalyvavę tą dieną sudarant schemą. Liudytojas D. M. apygardos teisme parodė, kad dalyvavo eismo įvykio vietos apžiūroje. Tačiau nedalyvavo vasarą perbraižant schemą. Liudytoja I. J. apygardos teisme parodė, kad schemą braižė, nes žinojo, jog bus atliekama autotechninė ekspertizė. Eismo įvykio metu įvykio vietoje buvo sniego, todėl matavimai apžiūrint eismo įvykio vietą buvo padaryti netikslūs. Įvykio vietos planas buvo vienintelis byloje, negalėjo būti sudarytas vėliau, nei nurodyta plano data. Įvykio schema nebuvo perbraižyta ir R. Š. jokios schemos nebraižė. Teisėjų kolegijos nuomone, eismo įvykio vietos planas yra išsamus ir detalus, jame nurodyta automobilio padėtis po įvykio, nustatyti atstumai, todėl nėra pagrindo laikyti ją klaidinga.

Apeliacinio skundo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) g. neturi kelkraščio, yra nepagrįstas. Eismo įvykio vietos plane ir mastelinėje schemoje pažymėta, kad kelkraštis yra 1,20 m, be to, fotonuotraukose kelkraštis taip pat matosi. Nuteistosios D. J. argumentas, kad kaltinime pavartota frazė – „įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) gatvę“, iškreipia eismo įvykio esmę, nes turėjo būti vartojamas žodis „sukdama“, nepagrįstas, nes iš įvykio aplinkybių matyti, kad D. J. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą norėjo įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Nuteistoji D. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja. Apeliantė teigia, kad apklausos protokole jos parodymai surašyti neteisingai. Liudytojas D. M. apygardos teisme parodė, kad protokole buvo surašyta tai, ką pasakojo nuteistoji. Nuteistoji protokolą perskaitė, pasirašė, papildymų neturėjo. Jai buvo išaiškinta, kad gali daryti pastabas. Iš liudytojos apklausos protokolo matyti, kad D. J. buvo pasirašytinai supažindinta su savo teisėmis, pasirašė, kad parodymai surašyti teisingai (t. 1, b. l. 107). Pirmosios instancijos teismas nesirėmė šios apklausos metu duotais parodymais.

Įvertinus visas aplinkybes, nuteistosios D. J. kaltė visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus duomenis, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistosios kaltę padarius nusikaltimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Išteisinti nuteistąją dėl minėto nusikaltimo padarymo nėra teisinio pagrindo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios D. J. apeliacinį skundą. Nukentėjusiosios atstovė rengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo 2014 m. rugsėjo 4 d., 2014 m. gruodžio 3 d., 2014 m. gruodžio 18 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Nukentėjusiosios S. L. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistosios D. J. 2500 Lt (724,05 Eur) nukentėjusiajai S. L. tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistosios D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios D. J. nukentėjusiajai S. L. priteisti 724,05 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Aurelija SadauskaitėSavinijus Katauskas