- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- eI-2998-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00374-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2019 m. sausio 22 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-15/1“ (toliau – Nutarimas).
Taip pat prašo iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ekonominė sankcija paskirta už pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 63 straipsnio 4 dalyje, o būtent už neva neteisėtą nuotekų išleidimą į Neries upę. Ekonominė sankcija yra viena iš atsakomybės rūšių, todėl atsakomybę galima taikyti tik tam subjektui, kuris yra pažeidęs įstatymo reikalavimus ir yra kaltas dėl padaryto pažeidimo.
Pareiškėjai taikant ekonominę sankciją, privalėjo būti įvertinti jos veiksmai, turėjo būti nustatyta, ar buvo kokie nors pareiškėjos neteisėti ar nerūpestingi, neatsargūs veiksmai, dėl kurių buvo pažeistos AAĮ nuostatos. Atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, kuri yra laikoma prevencine ir nubaudimo priemone, visiškai neatsižvelgė į tai, dėl kokių priežasčių į Neries upę pareiškėja išleido nuotekas, netyrė pareiškėjos neva padaryto pažeidimo fakto ir ar už pažeidimo padarymą yra atsakinga pareiškėja. Vien ta aplinkybė, kad nuotekos buvo leidžiamos iš avarinio išleistuvo, suponuoja tai, kad nuotekos į Neries upę buvo leidžiamos ne dėl siekio išvengti savo pareigos valyti nuotekas, o dėl įvykusios avarijos, jos likvidavimo priežasčių.
Paaiškina, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjos spaudiminėje buitinių nuotekų linijoje ties (duomenys neskelbtini), įvyko avarija. Pareiškėja buvo priversta nuotekas išleisti per avarinį išleistuvą, nes kitu atveju nebūtų galėjusi sustabdyti avarijos, dėl kurios į aplinką būtų patekęs dar didesnis nuotekų kiekis. Tik tokiu būdu pareiškėja galėjo išvengti sunkesnių padarinių aplinkai. Taigi, pareiškėja veikė, padarė atsakovo minimą pažeidimą būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, likvidavusi avarijos padarinius, 2018 m. rugsėjo 6 d. informavo atsakovą el. paštu, kad 17:00 val. išleistuvas į Nerį užsuktas ir teršimas nuotekomis nutrauktas, tačiau atsakovas užuot išsamiai ištyręs visas įvykio aplinkybes, konstatavo faktą, kad pareiškėja neva sąmoningai išleido nuotekas į Neries upę. Atsakovas turėjo pripažinti pareiškėjos veiksmus kaip veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji nutraukta.
Atsakovas ekonominę sankciją pareiškėjai paskyrė ir už įvykusią avariją, dėl kurios į Neries upę taip pat išsiliejo nevalytos nuotekos, o būtent, tą pačią dieną, 2019 m. sausio 22 d., pareiškėjai atsakovas surašė net tik skundžiamą Nutarimą, bet ir dar vieną nutarimą už analogišką AAĮ pažeidimą. Pareiškėjos manymu, tai turėjo būti laikoma vienu tęstiniu pažeidimu, nes avarija įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 8 val., buvo likviduota 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val., kai nuotekų išleidimas iš avarinio išleistuvo vyko 2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 10.00 val. iki 17.00 val. Taigi, iš pareiškėjai priklausančių įrenginių nuotekos buvo leidžiamos, tarša Neries upei buvo daroma, tačiau iš skirtingų vietų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 8 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val. Abu šie analogiški neva pažeidimai, už kuriuos pareiškėjai buvo paskirtos dvi ekonominės sankcijos, buvo padaryti iš esmės vienu metu.
Atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad pareiškėja pati nutraukė neva daromą pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo labai operatyviai, bendradarbiavo su atsakovu, teikė jam reikiamą informaciją. Negana to, atsakovas dėl pareiškėjos veiksmų, už kuriuos jai skyrė ekonominę sankciją, yra pareiškęs pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurios dydis siekia net 35 905,01 Eur, o bendrai už abu neva padarytus pažeidimus - 132 940,19 Eur. Taigi, pareiškėja jau yra nubausta - turės atlyginti aplinkai savo veiksmais padarytą žalą, o tai sukels jai nemažai finansinių nepatogumų, todėl ekonominės sankcijos paskyrimas yra visiškai perteklinis. Tuo labiau ekonominės sankcijos paskyrimu nebus pasiekti AAĮ numatyti tikslai: nubausti pažeidėja, prevenciškai paveikti pažeidėją, jog nedarytų naujų pažeidimų.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos steigėja yra Kauno miesto savivaldybės taryba ir pareiškėja yra vienintelė geriamojo vandens tiekėja Kauno mieste. Bet kokios pareiškėjos patiriamos papildomos (biudžete nenumatytos) išlaidos pakenktų itin reikšmingų projektų įgyvendinimui bei turėtų neigiamos įtakos teikiamų paslaugų kokybei bei kainoms. Įmonė susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, o tai ypač pakenktų įmonės vykdomai veiklai bei plėtrai, taip pat gali nukentėti viešasis interesas. Pareiškėjai bauda iš viso neturėjo būti skiriama arba jos dydis turėjo būti sumažintas, nes paskirta bauda yra per didelė, neatitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, proporcingumo kriterijų.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad bendrovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, nes išleido į gamtinę aplinką nevalytas nuotekas. UAB „Kauno vandenys“ turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis. UAB „Kauno vandenys“ yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jos veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, nagrinėjamu atveju su pavojumi aplinkai ir gamtai, taigi jai nustatytas fizinės saugos tikslas, todėl bendrovė yra absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Įvykęs avarijos faktas tik patvirtina, kad bendrovė netinkamai vykdė pareigą užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą.
Pareiškėjos argumentai, kad trūkusio vamzdyno negalėjo kitaip pakeisti, tik išleidžiant nuotekas per avarinį nuotekų išleistuvą ties (duomenys neskelbtini), neatitinka UAB „Kauno vandenys“ išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau - TIPK leidimas) sąlygų. Pagal UAB „Kauno vandenys“ TIPK leidimo 28 lentelės „Duomenys apie nuotekų šaltinius ir/arba išleistuvus“ sąrašą, avarinis išleistuvas ties (duomenys neskelbtini), buitinių- pramoninių nuotekų avarinių išleistuvių sąraše nėra nurodytas. Pagal UAB „Kauno vandenys“ Avarijų likvidavimo pranešimo plano nuostatas, įvykus avarijai UAB „Kauno vandenys“ turi pranešti Departamentui, o avarinis išleistuvas atidaromas tik gavus aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Įmonė prieš nuotekų išleidimą per avarinį išleistuvą nepranešė Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai ir leidimo išleisti nevalytas nuotekas per avarinį išleistuvą negavo, todėl pagrįstai nubausta pagal AAĮ 63 straipsnio 3 dalį.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad abu įvykiai turėjo būti laikomi kaip vienas tęstinis pažeidimas. Iš pareiškėjai priklausančių įrenginių (savavališkai atidaryto avarinio išleistuvo ir dėl avarijos iš spaudiminės buitinių nuotekų linijos) nuotekos buvo leidžiamos, tarša Neries upei buvo daroma iš skirtingų vietų, skirtingu laiku, išleistas skirtingas nuotekų kiekis, todėl pažeidimai nelaikytini vienu metu padaryta tęstine veika, o ekonominės sankcijos turi būti skiriamos už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 125 Eur ekonominė sankcija už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2018 m. rugsėjo 6 d. pagal iš Bendrojo pagalbos centro gautą pranešimą atliko neplaninį UAB „Kauno vandenys“ priklausančio buitinių nuotekų išleistuvo ties (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. K-44, kuriame nurodė, kad Neries krantinėje iš minėto išleistuvo į Neries upę teka nuotekos, paimti mėginiai.
UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. rugsėjo 6 d. 16:48 val. elektroniniu paštu Departamento Kauno valdybą informavo, kad vykdant magistralinės spaudiminės linijos (duomenys neskelbtini) g. susidariusios avarijos likvidavimo darbus, buvo prasuktas išleistuvas į Nerį spaudimui nuo remontuojamos zonos nuimti. Darbų pradžia apie 10:00 val., planuota iki 17:00 val. pašalinti gedimą ir paleisti liniją.
UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (37-09.31)8-2838 Departamento Kauno valdybai Departamento Kauno valdybos prašymu pateikė informaciją, kad iš UAB „Kauno vandenys“ priklausančio avarinio išleistuvo (ties (duomenys neskelbtini)) 2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 10:00 val. iki 17:00 val. į Neries upę išleista 3 400 m³ buitinių nuotekų.
Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2018 m. gruodžio 20 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JA-KA-15, kuriame užfiksavo UAB „Kauno vandenys“ pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes, nurodė teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimą bei straipsnį (punktą), duomenis apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo data ir laikas. Protokole UAB „Kauno vandenys“ pasiūlyta, vadovaujantis AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 8 punktu, iki ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo bei įrodymus.
Departamentas, įvertinęs minėtame 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo akte Nr. K-44, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Kauno analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. Tyrimų rezultatų protokole Nr. P-007-2018-46/1, fotonuotraukose bei žalos aplinkai apskaičiavimo duomenis, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad UAB „Kauno vandenys“ iš jai priklausančio avarinio nuotekų išleistuvo ties (duomenys neskelbtini), į gamtinę aplinką – Neries upę, 2018 m. rugsėjo 6 d. 10:00–17:00 val. neteisėtai išmetė (išleido, išleistų nuotekų keikis – 3 400 m³) 1 588,242 kg V teršalų grupės teršalų: BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas) 6 punkto reikalavimus. Departamentas nenustatęs atsakomybių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, už minėtą pažeidimą pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją 1 125 Eur.
AAĮ 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 500 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 2 500 kilogramų V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Nuotekų tvarkymo reglamentas (redakcija, galiojusi 2018 m. liepos 1 d.–2019 m. gegužės 2 d.) nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Pagal šio reglamento 6 punktą, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 10:00 val. iki 17:00 val. į Neries upę ties (duomenys neskelbtini) išleido 3 400 m³ buitinių nuotekų (1 588,242 kg V teršalų grupės teršalų: BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto) ir tarša Neries upei buvo padaryta. Pareiškėja nesutinka su faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, mano, kad atsakovas šiuo atveju neįvertino to, kad nuotėkos per avarinį išleistuvą išleistos dėl įvykusios avarijos, kad pareiškėja veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, taip pat atsakovas nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors pareiškėja pati nutraukė neva daromą pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo operatyviai, bendradarbiavo su atsakovu, teikė reikiamą informaciją. Pareiškėjos įsitikinimu, už įvykusią avariją ji nubausta du kartus, nors tai turėjo būti laikoma vienu tęstiniu pažeidimu, paskirta bauda yra per didelė, neatitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, proporcingumo kriterijų.
Aplinkybės, kai bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, nurodytos AAĮ 49 straipsnyje. Viena iš tokių aplinkybių yra, kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) (49 straipsnio 5 dalis).
Teismo posėdyje pareiškėjos prašymu kaip liudytojas apklaustas UAB „Kauno vandenys“ technikos direktorius D. G., kuris paaiškino, kad tuo metu nuotekos į Neries upę išleistos, kilus avarijai, o atsižvelgiant į avarijos pobūdį, kito sprendimo kaip nuotekas išleisti per avarinį išleistuvą nebuvo, šis išleistuvas buvo vienintelis išleistuvas, galintis sustabdyti tekėjimą avarijos vietoje. Darbuotojai pirmiausia ėmėsi veiksmų kuo greičiau sustabdyti taršą, o apie avarinio išleistuvo atsukimą informavo po veiksmų atlikimo, bet tą pačią dieną.
Pažymėtina, kad pareiškėja aplinkybes, kad tuo metu veikė būtinojo reikalingumo atveju, grindžia tik paaiškinimais ir liudytojo parodymais, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad pavojus aplinkai negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, nepateikė.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punktą, veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šių taisyklių 1 priede nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo.
Nuotekų tvarkymo reglamento 9 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas ir turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu. 10 punkte nustatyta, kad nuotekų išleidimo į aplinką vietos turi būti parenkamos taip, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis (pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą (prioriteto tvarka: upės, kanalai, infiltracija į gruntą, tvenkiniai, dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai, ežerai), nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų ir t. t.).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 „Dėl avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos 5 punktą, avarijų likvidavimo planai sudaromi objektuose, kuriuose tvarkomos pavojingos medžiagos ar pavojingos atliekos.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Aplinkos apsaugos agentūra pareiškėjai išdavė taršos leidimą Nr. 1/89/TL-K.4-50/2016, kuris pakeistas 2016 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjai 2006 m. rugpjūčio 1 d. išdavė TIPK leidimą Nr. 1/89 (koreguotas 2008 m. gegužės 6 d.). Byloje taip pat pateiktas UAB „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus avarijos likvidavimo planas Nr. 5 avarinei situacijai – nuotekų vamzdžių trūkimas, kanalizacinio vandens išsiliejimas. Tai patvirtina, kad pareiškėjos veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkai ir gamtai, todėl bendrovė yra atsakinga už įrenginių būklę bei privalo sudaryti sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad UAB „Kauno vandenys“ turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis, todėl minėtos nuostatos dėl būtinojo reikalingumo nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, argumentus, kad bendrovė, šalindama avarijos padarinius, veikė būtinojo reikalingumo atveju, pareiškėja nurodė tik skunde teismui, paaiškinimų raštu dėl pažeidimo Departamentui neteikė, ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo metu bendrovės atstovas nedalyvavo, todėl argumentų dėl būtinojo reikalingumo pateikimas tik teismui vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti ekonominės sankcijos.
Pareiškėja teigia, kad buvo priversta nuotekas išleisti per avarinį išleistuvą, esantį ties (duomenys neskelbtini), tačiau šis išleistuvas minėto TIPK leidimo Nr. 1/89 28 lentelėje „Duomenys apie nuotekų šaltinius ir/arba išleistuvus“ nėra nurodytas, tą patvirtinto ir pareiškėjos atstovė teismo posėdyje. Be to, UAB „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus avarijos likvidavimo plane Nr. 5 nurodyta, kad avarinis išleistuvas atidaromas, tik gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, tačiau duomenų, kad pareiškėja tokį leidimą būtų gavusi, byloje nėra.
Taigi, Departamentas, nustatęs, jog UAB „Kauno vandenys“ neleistinu būdu, neleistinoje vietoje į Neries upę Kaune išleido 1 588,242 kg V teršalų grupės teršalų, BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto, pagrįstai konstatavo, kad bendrovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą ir už šį pažeidimą skyrė AAĮ 63 straipsnio 3 dalyje nurodytą ekonominę sankciją.
AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą skirti ekonominę sankciją. 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Departamentas, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai paskyrė AAĮ 63 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį – 1 125 Eur.
Pareiškėjos manymu, Departamentas turėjo įvertinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad pareiškėja pati nutraukė pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo labai operatyviai, bendradarbiavo su atsakovu, teikė jam reikiamą informaciją.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (51 straipsnio 2 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (51 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Pagal 54 straipsnį, valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Taigi, žmonių teisė į saugią ir švarią aplinką garantuojama Konstitucijoje.
Byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 30 d. Aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „Kauno vandenys“, išleidusi 3 400 m³ nuotekų draudžiamu būdu draudžiamoje vietoje į gamtinę aplinką – Neries upę, Kaune, padarė žalą aplinkai už 35 905 Eur. Departamento Kauno valdyba 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-10462 UAB „Kauno vandenys“ informavo apie apskaičiuotą žalos aplinkai dydį bei tai, kad bendrovė turi teisę žalą sumokėti nedelsiant į Departamento Kauno valdybos sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja apskaičiuotą žalą aplinkai būtų sumokėjusi. Tai, kad pareiškėja pati nutraukė pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo operatyviai, nesudaro pagrindo vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą buvo jos pareiga. UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (37-09.31)8-2838 Departamento Kauno valdybai teikė papildomą informaciją, susijusią su ginčo įvykiu, tačiau šią informaciją teikė, atsakydama į Departamento Kauno valdybos 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-6397 pateiktus klausimus, todėl nelaikytina, kad pareiškėja savo iniciatyva padėjo tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Departamento paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama. Atsižvelgiant į tai, kad padaryto pažeidimo mastas yra gana didelis (žala aplinkai padaryta už 35 905 Eur), todėl darytina išvada, kad paskirta ekonominė sankcija (1 125 Eur) bauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad už įvykusią avariją ji nubausta du kartus, nors tai turėjo būti laikoma vienu tęstiniu pažeidimu.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2988-809/2019 pagal pareiškėjos skundą dėl Departamento 2019 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. JA-KA-17/2 panaikinimo. Šiuo nutarimu pareiškėjai paskirta 1 850 Eur bauda, konstatavus, kad ji pažeidė atitinkamas teisės aktų nuostatas, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. 8:00 val.–2018 m. rugsėjo 6 d. 17:00 val. iš jai priklausančios spaudiminės buitinių nuotekų linijos ties (duomenys neskelbtini) į Neries upę neteisėtai išmetė 5 256,236 kg teršalų. Ginčijamu Nutarimu konstatuota, kad pareiškėja pažeidė atitinkamas teisės aktų nuostatas, nes iš jai priklausančio avarinio nuotekų išleistuvo ties (duomenys neskelbtini) į gamtinę aplinką – į Neries upę 2018 m. rugsėjo 6 d. 10:00 val.–17:00 val. neteisėtai išmetė 1 588,242 kg teršalų. Nors nuotekų išmetimo laikas iš dalies sutampa, tačiau nuotekos buvo išmestos ir tarša gamtai padaryta iš skirtingų vietų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), išmestas skirtingas nuotekų kiekis (1 588,242 kg ir 5 256,236 kg), todėl pažeidimas nelaikytinas tęstiniu. Atsižvelgiant į tai, Departamentas pagrįstai sprendė, kad ekonominės sankcijos pareiškėjai turi būti skiriamos už kiekvieną pažeidimą atskirai.
Pareiškėja skunde nurodo argumentus, kad ekonominės sankcijos paskyrimas nagrinėjamu atveju yra perteklinis ir tai sukels pareiškėjai finansinių nepatogumų, tačiau žalos atlyginimo ir ekonominės sankcijos institutai nėra susiję, todėl šie argumentai nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą. Teismas nenustatė Nutarimo panaikinimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą Nutarimu paskirtą baudą mažinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjos skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.