- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2-3975-650/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02933-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- H. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, Neįgalumo
- Advokatai
- Virginija Kazlauskienė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, Daivai Girdenienei, dalyvaujant pareiškėjui H. S., pariškėjo atstovei advokatei Virginijai Kazlauskienei, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei Vilchelminai Pipinienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal H. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareikštą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, į procesą įtrauktam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas H. S. teismo posėdžio metu palaikė savo pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, pareiškėjas, gimęs 1941 m. yra neįgalus nuo gimimo (vaikystės). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas nuo gimimo (1941) yra ypač silpno regėjimo, tačiau jo tėvai nepasirūpino, kad jam, būnant vaiku, būtų nustatytas invalidumas. Mirus jo tėvams A. S. (1993) ir O. S. (2005) jis įgijo teisę į našlaičio pensiją, nes faktiškai esantis neįgalus nuo gimimo (vaikystės) ir nedarbingas, ar iš dalies darbingas yra pripažįstamas nuolat. Kreipusis į SODRA dėl našlaičio pensijos skyrimo, gautas atsakymas, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų neįgalus nuo vaikystės. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą peržiūrėti invalidumo priežastį ir laiką, nurodė, neturinti teisinio pagrindo nustatyti kitokią priežastį, negu nustatyta paskutinį kartą, t.y. bendrosios ligos, atsiradusios iki 24 metų amžiaus (1-2 b.l.). Pareiškėjas H. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dar būdamas vaikas, labai blogai matė. Mokykloje jam nesisekė, dėl blogo regėjimo buvo paliekamas kelis metus kartoti kurso. Būdamas paaugliu kreipėsi, kad dėl blogo regėjimo būtų įdarbintas aklųjų kombinate. Pradėjo dirbti mėsos kombinate mokiniu, tapęs pilnamečiu, buvo gavęs antrą invalidumo grupę, kurią paskui pakeitė į trečią grupę. Į tą gydytojų komisiją jis eidavo kasmet. 1988 metais išėjo į pensiją iš aklųjų kombinato. Specialiųjų poreikių lygis jam nėra nustatytas. Nurodo, kad pirmą kartą dirbti pradėjo balandžio 30 d., kai sukako 16 metų. Tuo metu jis buvo baigęs 4 ar 5 klases. 1960 metų gydytojų komisijos sprendimo dėl to, kad nebuvo suteikta grupė, neskundė. Vilniuje jam nustatė 3 invalidumo grupę dėl bendrų susirgimų. Dėl neįgalumo priežasties patikslinimo niekur nesikreipė, nes buvo jauno amžiaus, neturėjo nei įgūdžių, nei patirties tvarkant medicininius dokumentus. Šiuo metu gauna apie 1000,00 Lt neįgalumo pensiją. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jam reikalingas našlaičio pensijai gauti.
Atsiliepimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovė posėdžio metu palaikė teiktą atsiliepimą į pareiškimą (21-22 b.l.), kuriame prieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo, nurodė aplinkybes, kad CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu negali būti teisme nustatomas toks faktas, nes pareiškėjas pasinaudojo įstatymų nustatyta tvarka dėl neįgalumo nustatymo, kreipdamasis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl invalidumo (neįgalumo) priežasties peržiūrėjimo, ir pareiškėjo prašymas buvo atmestas.
Suinteresuotas asmens - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą (35-36 b.l.) teigiama, kad tokio juridinio fakto nustatymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesuteiks, nes jis vis tiek neturės teisės gauti našlaičio pensijos už mirusius tėvus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas H. S. gimė 1941 (12 b.l.). Pareiškėjo tėvai A. S. mirė 1933, O. S. mirė 2005 (14-15 b.l.). 2006-05-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimu atsisakyta skirti H. S. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją už mirusįjį tėvą A. S., nes neįgaliuoju (invalidu) pareiškėjas tapo būdamas vyresnis nei 18 metų ( bylos Nr. 2-303-79/2010 - 6 b.l.). 2012-09-12 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba atsakydama į H. S. prašymą dėl invalidumo priežasties peržiūrėjimo konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti kitokią priežastį, nei paskutinį kartą nustatytoji VMSEK ( „bendrosios ligos, atsiradusios iki 24 metų“) (4-5 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašte nurodyta, kad H. S. invalidumo/netekto darbingumo pensija paskirta ir mokama nuo 1961-05-15. Pirmą kartą III grupės invalidumas jam nustatytas 1960-09-27. H. S. tėvų archyvinėse senatvės pensijos bylose nėra duomenų, kad jiems dėl neįgalaus vaiko auginimo, buvo mokamos kokios nors išmokos (8 b.l.; 43-47 b.l.). 2012-09-19 Šiaulių P. A. regos centro rašte nurodyta, kad H. S. 1962-1965 metais mokėsi Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Šiaulių skyriuje (14 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 str. įtvirtintos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, o būtent, kad teismas, nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašomas nustatyti faktas privalo turėti juridinę reikšmę, t.y. nuo jo turi priklausyti asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, nustačius faktą, kad jis yra neįgalus nuo gimimo (vaikystės), jis įgis teisę į našlaičio pensiją.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 36 str. 1 d., teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01- invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 d. nutarimo Nr. 1156, LR Vyriausybės 2005-07-01 nutarimo Nr.754 nauja redakcija nuo 2009-07-01, Žin., 2005, Nr. 83-3066, toliau - Nuostatai) 58.9 p. prie prašymo skirti našlaičių pensiją turi būti pridėta Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -NDNT) išduota darbingumo lygio pažyma (Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005m. liepos 1 d. išduota invalidumo pažyma), jeigu teisė gauti šią pensiją priklauso nuo asmens neįgalumo (invalidumo).
Darbingumo lygio nustatymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau - Tvarkos aprašas), jo 1 priedas ir Darbingumo lygio kriterijų aprašas bei jo 1 ir 2 priedai (Žin., 2005, Nr. 38-1253; 2013, Nr. 4-141). Tvarkos aprašo 27.15. papunktyje įtvirtinta, kad asmeniui darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės" nustatoma tuo atveju, kai asmenims buvusi Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustačiusi invalidumo priežastį „nuo vaikystės". NDNT disponuoja Valstybinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos pildytais dokumentais nuo 1960 m., kuriuose duomenų apie pareiškėjai nustatytą invalidumo grupę dėl invalidumo priežasties „invalidumas nuo vaikystės" NDNT neturi. Iš 2012-11-12 VSDFV Šiaulių skyriaus pateikto atsakymo Nr. (10.2)S-47205 matyti, kad invalidumo/netekto darbingumo pensija H. S. paskirta ir mokama nuo 1961-05-15, o pirmą kartą III grupės invalidumas jam nustatytas 1960-09-27, t. y. kai pareiškėjui buvo sukakę 19 metų. Tame pačiame dokumente nurodyta, kad pareiškėjo tėvų archyvinėse senatvės pensijos bylose nėra duomenų, kad jiems dėl neįgalaus vaiko auginimo buvo mokamos kokios nors išmokos. Taigi būtent darbingumo lygio pažyma (Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005m. liepos 1 d. išduotos invalidumo pažyma) yra laikytina pagrindu neįgalumo įrodinėjimui, tačiau pareiškėjas tokios pažymos negali pateikti. Neįgalumą nustatančios komisijos sprendimas dėl invalidumo nuo vaikystės fakto turėjo būti priimtas iki asmeniui sukako 18 metų (Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 38 str. 1 d.), tačiau iš bylos teiktų medicininių duomenų ir faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nei pareiškėjas, nei jo įstatyminiai atstovai dėl tokio fakto vaikui iki 18 metų nustatymo nesikreipė; be to ir būdamas pilnamečiu pagal medicininius duomenis pareiškėjas nebuvo pripažintas invalidu nuo vaikystės, jo turimą regėjimo negalią sąlygojo nustatyti bendri susirgimai; ir tokių medikų diagnozių bei neįgalumą nustačiusių institucijų išvadų pareiškėjas nustatyta tvarka nenuginčijo. Dėl nurodytų aplinkybių H. S. pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jo prašomas faktas neįeina į CPK 444 str. 9 punkte nustatytinų kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, sąrašą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263 str., 269 str., 270 str., 533 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo H. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.