Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, susipažinusi su gauta baudžiamąja byla Nr. 1-333-576/2019 (teisminio proceso Nr. 1-02-5-00087-2019-5),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje K. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytam asmeniui pristačius į jam priklausantį garažą Nr. 3, esantį adresu (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamas prekes – 1 960 pakelių cigarečių „Minsk Capital", 2 503 pakelius cigarečių „NZ Gold", 700 pakelių cigarečių „Fest", 497 pakelius cigarečių „Minsk Super Slims" ir 500 pakelių cigarečių „Korona Super Slims" su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 20 280 Eur, jas neteisėtai laikė minėtame garaže iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., 13.00 val., kuomet jas surado Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, jog baudžiamoji byla nėra teisminga Vilniaus apygardos teismui, todėl ji turi būti perduodama tam teismui, kuriam ji teisminga pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 226, 228 straipsniųtaisykles.

Prokuroras priimdamas sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir perduodamas bylą nagrinėti Vilniuas apygardos teismui vadovavosi BPK 418-419 straipsniais reglamentuojančiais proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir pareikšto K. F. kaltinimo, jis yra kaltinamas neteisėtu laikymu akcizais apmokestinamų perkių, kurių vertė viršija 250 MGL, 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Taigi iš pareikšto kaltinimo visiškai akivaizdu, kad kaltinamasis K. F. jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog ši baudžiamoji byla su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija susijusi tik tiek, kad Vilniuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko VSAT prie LR VRM pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyrius. BPK 226 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra teismingumo taisyklė, jog baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Visos kitos taisyklės yra taikytinos tais atvejais, kai iš esmės kyla neaiškumų dėl nusikaltamos veikos padarymo vietos, pvz. padarytos vietos nustatyti tiksliai negalima, ji pradėta vienoje teritorijoje, pabaigta kitoje ir pan. Tačiau ir šiais atvejais įstatymų leidėjas, nustatydamas teritorinio teismingumo taisykles, prioritetą teikė ne ikiteisminio tyrimo užbaigimo vietai, o pirmiausia kaltinamojo gyvenamajai vietai. BPK 226 straipsnio 3 dalies nuostatose aiškiai nurodyta, kad, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo užbaigimo vieta pagal BPK 226 straipsnio 3 dalį gali lemti bylos teismingumą tik tuo atveju, kai kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Šiuo konkrečiu atveju nusikalstama veika padaryta Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, todėl baudžiamoji byla teisminiam nagrinėjimui perduotina Kauno apygardos teismui. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo baigtas Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, nekeičia bylos teismingumo, nes aptariamu atveju kaltinamojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir yra aiški nusikaltimo padarymo vieta.

Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla neteisminga Vilniaus apygardos teismui, teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą (BPK 228 straipsnio 1 dalis) Kauno apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-3333-576/2019 (teisminio proceso Nr. 1-02-5-00087-2019-5), kurioje K. F. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymu, pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.