- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- A20.-891-759/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00148-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Resbublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
dalyvaujant skundą padavusiai užsienietei M. F. H. H., jos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamento) atstovei Dangei Gilienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal užsienietės Irako Respublikos pilietės M. F. H. H., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 22S21762 dalies, susijusios su užsieniečio apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 22S21762 dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.
2. Skunde taip pat nurodyta, kad Departamento priimtame Sprendime nurodoma, kad „prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (UTPį 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas)“. Toliau Sprendime nurodoma, kad: „Tyrimo metu nustatyta, kad užsienietė į Lietuvos respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietė nebendradarbiavo, įvertinus asmens pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t.y., neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo j kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Asmens pasakojimas, apie jazidams kylančias grėsmes, kuriuo jie grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį yra nedetalus, bendro pobūdžio. Į patikslinančius klausimus kokias asmenines grėsmes, pavojus ar persekiojimą patyrė asmuo, atsakė, kad asmeniškai jokių grėsmių ar grasinimų nesulaukė ir neturėjo, pasakojo apie bendrą situaciją jo šalyje. įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, užsieniečio deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Akivaizdus siekis nuvykti pas artimuosius Vokietijoje bei įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti j kitą Europos Sąjungos šalį. “ (žr. Sprendimo 2 L). Departamento nurodyti argumentai, neva pagrindžiantys Pareiškėjos nebendradarbiavimą, laikytini nepagrįstais dėl žemiau nurodomų priežasčių. Pirma, Pareiškėja, atvykusi į Lietuvos Respubliką, kompetentingoms institucijoms pateikė savo pasą (originalą), t.y., neslėpė, nesunaikino tapatybės dokumentų, - juos pateikė pareigūnams, tikslu padėti ją identifikuoti. Asmens dokumento (originalo) pateikimas pareigūnams patvirtina Pareiškėjos bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Antra, UTPĮ 140-8 straipsnio 6 d. numato, kad sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimamas tik esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Neteisėtas atvykimas į Lietuvą, priešingai nei interpretuoja Departamentas, nėra numatytas kaip aplinkybė, vertintina priimant sprendimą apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Analogiški argumentai ir dėl Departamento nurodomos aplinkybės dėl prieglobsčio prašymo pateikimo laiko - UTPĮ nenumato tokios aplinkybės vertinimo priimant sprendimą apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Trečia, bendradarbiavimo stoka su kompetentingomis institucijomis vertina kontekste, ar asmuo, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, dalyvauja apklausose, atsakinėja į klausimus, pateikia dokumentus, pagrindžiančius jo prieglobsčio prašymą, t.y., ar bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nustatant jos teisinę padėtį, o ne vertinami prieglobsčio prašymo tenkinimo motyvais. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Pareiškėja, atvykusi į Lietuvos Respubliką, savo valia pateikėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Taip pat, kaip pažymi ir Migracijos departamentas, dalyvavo apklausose, nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą, atsakinėjo į klausimus, paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus. Nurodyti argumentai paneigia Departamento motyvus apie Pareiškėjos bendradarbiavimo stoką. Nagrinėjamu atveju pateikti duomenys įrodo, kad Pareiškėja savo veiksmais parodė aiškų siekį tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procese, o Departamento pateikiami argumentai, neva pagrindžiantys Pareiškėjos nebendradarbiavimą - laikomi nepagristais. Departamentui nepateikiant jokių kitų argumentų, pagrindžiančių Pareiškėjos pasislėpimo riziką, neegzistuojant UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 p. nurodytai aplinkybei, laikoma, kad nėra nustatyta Pareiškėjos pasislėpimą pagrindžiančių aplinkybių, t. y., neįrodyta, kad Pareiškėja gali pasislėpti.
Šalies argumentai
3. Taip pat skunde nurodo, kad Pareiškėjas į Lietuvą atvyko prieš daugiau nei pusė metų. Nuo atvykimo į Lietuvą asmuo apgyvendinta laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 8 mėnesius ribojant jos judėjimo laisvę. 2021-10-27 LVAT nutartimi nurodyta, kad „laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde išdėstytas faktines aplinkybes, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei - apgyvendinimui Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.“ (žr. 2021-10-27 LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-747-442/2021). Europos Sąjungos teisės aktų kontekste pažymėtina, kad sulaikymo sąvoka yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, todėl apgyvendinimo vietų kvalifikavimas pagal valstybės narės teisę neturi jokios įtakos jos vertinimui. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (2020 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo FMS irkt., C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU, EU:C:2020:367, 216, 223, 225 p.). 2020-12-17 ESTT sprendime, priimtame byloje C-808/18 (dėl 2018 m. gruodžio 21 d. pagal SESV 258 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo) (toliau - ESTT sprendimas) išaiškinta, kad tai, kad tarptautinės apsaugos prašytojai, kurių buvimo vieta yra Roznės arba Tompos tranzito zona, privalo nuolat gyventi atitinkamoje tranzito zonoje, aptvertoje aukšta siena su spygliuota viela, kurioje negali susitikti su šioje zonoje negyvenančiais asmenimis, išskyrus jų teisinius atstovus, o jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jos prieigose budinčių tvarkos pareigūnų, kol yra nagrinėjamas jų prašymas, taip pat prireikus - kol vyksta teismo procesas dėl skundo, kuriuo ginčijamas galimas sprendimas atmesti tarptautinės apsaugos prašymą, turi būti laikoma sulaikymu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 str. h punktą (žr. Sprendimo 160, 162 p.). Nagrinėjamoje situacijoje yra identiškos aplinkybės - Pareiškėjas yra apgyvendintas Medininkų URC, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendinta uždarame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje teritorijoje, t.y., jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Medininkų URC teritorija yra aptverta tvora, teritorija minimali, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais Medininkų URC, judėjimas ribojamas ir kontroliuojamas.
Atsiliepimas
4. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Migracijos departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatomis. Migracijos departamentas nurodo, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau - VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti toki prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
5. Taip pat atsiliepime nurodo, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančia informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingu Lietuvos Respublikos institucijų ar ištaigu valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Informuoja, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021-10-25 priėmė sprendimą Nr. 21M35258, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimas apskųstas, todėl nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021-09-20, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo. Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikyta pareigūnų. Apklausos metu pareiškėja teigė, kad nėra taip, kad važiavo būtent į Lietuvą, važiavo apskritai į kokią nors šalį, kur galėtų gyventi normalų gyvenimą. Pareiškėjos tėvai gyvena Vokietijoje, todėl mano, kad pareiškėjos tikslas nėra Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
6. Atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.
7. Užsienietė teismo posėdyje prašo jos skundą tenkinti ir išleisti į laisvę.
8. Užsienietės atstovė advokatė Asta Astrauskienė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti, palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Advokatės teigimu, užsienietė keliavo į Vokietiją, nes ieškojo saugumo.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovė prašė skundo netenkinti, palaikė pateiktą atsiliepimą. Nurodė, kad užsienietės tikslas nėra Lietuva, ji pati nurodė, kad turi giminių Vokietijoje, todėl manytina, kad turėdama judėjimo laisvę, ji keliaus į Vokietiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
10. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
11. Byloje nustatyta, kad užsienietė M. F. H. H., gimusi (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsienietė buvo užregistruota 2021 m. rugsėjo 20 d.
12. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikos, jo prašymas priimtas, nuspręsta prašymą nagrinėti iš esmės (skubos tvarka). Migracijos departamentas 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos). Sprendimas neįsiteisėjęs, todėl daroma išvada, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, ji yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
13. Migracijos departamentas 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą įleisti M. F. H. H., į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Skundas teisme gautas 2022 m. balandžio 7 d., daroma išvada, kad skundas paduotas nepažeidžiant Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalyje numatyto termino.
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, išaiškinta, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (minėtos nutarties 28 punktas).
15. Įvertinus susidariusią situaciją, kad užsienietė yra apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centre, ji turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, teismas neturi pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto sulaikymą. Jai taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjai paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams.
16. Atsižvelgtina į tai, kad užsienietei taikoma priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti taikoma aiškiai apibrėžtą laiko tarpą, t. y. Įstatymo 5 straipsnio 8 punkte numatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, o paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šis terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad užsieniečio tikslas nėra Lietuva, jos tėvai gyvena Vokietijoje, užsienietės prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, nėra pagrindo keisti jai taikomą priemonę, todėl skundas netenkintas.
17. Teismas, išnagrinėjęs užsienietės skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsienietės situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 1408 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Atmesti Irako Respublikos pilietės M. F. H. H., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 22S21762 panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.