Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo R. Š. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. prašo pradėti privataus kaltinimo procesą E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir 155 str. 2 d. dėl E. L. SMS žinučių pareiškėjui siuntimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas, kadangi privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis. Šiuo dokumentu ne tik pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, išreiškiama asmens valia, kad kaltinamasis atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes byla į teisiamąjį posėdį perduodama pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Dėl to nukentėjusiojo skundui yra keliami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatyti reikalavimai. Pareiškėjas R. Š. skunde teismui nurodo, kad E. L. veiksmai jį įžeidė, pažemino jo orumą, kad E. L. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

BPK 412 str. 2 d. įsakmiai nurodoma, kad skunde, paduodamame privataus kaltinimo tvarka, turi būti nurodyta, be kita ko, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, esminės aplinkybės. Skunde aprašyti keli SMS žinučių gavimo atvejai, tačiau neaišku, ar dėl visų jų pareiškėjas nori pateikti kaltinimus E. L.. Nors R. Š. prašo patraukti į baudžiamąją atsakomybę E. L. pagal LR BK 154 str. 1d., tačiau šis prašymas skunde visiškai nepagrįstas ir neaprašytas, nes už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., padarymą atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o skunde nėra jokio tokios veikos aprašymo. Skundo rezoliucinėje dalyje turi būti suformuluotas konkretus kaltinimas, kuris būtų suprantamas ne tik teisininkui, bet ir specialaus teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimui 10 000 litų, tačiau skunde nenurodo, kokia neturtinė žala jam padaryta ir kodėl jis reikalauja priteisti būtent tokią pinigų sumą. Be to, jis prašo priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas reglamentuoja ne bylinėjimosi išlaidas, o proceso išlaidas. BPK VIII skyrius numato patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo tvarką. Tam, kad pareiškėjo patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, skunde turi būti konkrečiai apibrėžta, kas sudaro tas išlaidas, turi būti pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai ir turi būti nurodyta konkreti šių išlaidų suma. Asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę žinoti, kokie turtiniai reikalavimai jam keliami, o nenurodžius nusikalstamos veikos neturtinių pasekmių, šis principas bus pažeistas.

Įstatymas gina ne tik asmenų, galimai nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, interesus, bet ir interesus tų asmenų, kurie kaltinami galimai nusikalstamos veikos padarymu. Vadinasi, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kuo konkrečiai jis kaltinimas, kaltinimas jam turi būti pateiktas aiškus, nurodant ne tik BK straipsnius, bet ir išsamiai aprašant kiekvieno kaltinimo epizodo aplinkybes ir galimai nusikalstamos veikos padarinius.

Aukščiau paminėti R. Š. privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo neišbaigtumą ir neapibrėžtumą. Esant tokioms aplinkybėms, R. Š. skundas atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2 d., 3 d.,

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo tvarka paduoto R. Š. skundo ir grąžinti jį kartu su priedais skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.