Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. E., M. E., G. E., V. E., J. K., A. R., I. T., D. M. Z., nukentėjusiųjų atstovams advokatams A. K., R. U., R. B., civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant,

teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnyje, 281 straipsnio 6 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. L. kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio trys žmonės žuvo, vienas žmogus buvo sunkiai sužalotas ir vienas žmogus buvo nesunkiai sužalotas, o būtent: 2019 m. sausio 1 d., apie 03.00 val., Šermukšnių g., Marijampolėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,71 promilės etilo alkoholio), neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 14, 99, 119, 127 ir 129 punktų reikalavimus – privalėdamas važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės techninę būklę, blogą matomumą nakties metu, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikydamas reikalavimo, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, Marijampolės mieste, važiuodamas ne mažesniu kaip 101 km/h greičiu, kelio posūkyje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. E., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalota automobiliu „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiavusi S. S., sunkiai sužalotas E. E. bei žuvo minėto automobilio vairuotojas R. E. ir keleiviai L. E. bei V. Z..

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 03.00 val., Šermukšnių g., Marijampolėje, įvykus eismo įvykiui, kurio metu vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) taip sukeldamas pavojų automobiliu „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) važiavusiems asmenims ir turėdamas pareigas, numatytas 219.4, 219.5 punktų reikalavimuose – įvykus eismo įvykiui, nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje, palikęs transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino, sukėlęs pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiais, kai grėsė realus pavojus V. Z., R. E., L. E., E. E. ir S. S. gyvybei, jiems nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jiems pagalbą.

Po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios S. S. atstovas advokatas A. K. pateikė prašymą pakeisti kaltinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio tvarka. Prašyme nurodyta, jog kaltinime neatsižvelgta į tikrąsias faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo psichinį santykį tiek su pavojinga veika (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu), tiek su padariniais (trijų žmonių žūtimi, vieno žmogaus nesunkiu ir vieno žmogaus sunkiu sužalojimu), nepakankamai įvertintas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, kaltinamojo elgesys padarant nusikalstamą veiką ir po jos padarymo, dėl ko neteisingai nustatyta A. L. kaltės forma ir kvalifikuota veika.

Anot advokato, pagal įstatymo prasmę ir teismų praktiką, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – automobilio vairavimas esant vidutiniam girtumo laipsniui (ne mažiau kaip 1,71 promilės etilo alkoholio), kas jau savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę už tyčinį nusikaltimą, žiemos metu, esant slidžiai ir šlapiai kelio dangai, mieste viršijant leistiną maksimalų greitį ne mažiau kaip du kartus, važiuojant priešpriešine eismo juosta, pasišalinant iš paties sukelto eismo įvykio vietos teikia pagrindo išvadai, kad A. L. suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę ir sveikatą, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir sužaloti kitą žmogų, ir, nors ir nenorėjo šių padarinių kilimo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti – buvo abejingas kito žmogaus gyvybės atėmimui ir kūno sužalojimui. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, mano, jog kaltinamojo veika turi būti vertinama kaip padaryta veikiant netiesiogine tyčia ir, atsižvelgiant į kilusius padarinius, turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, BK 135 straipsnio 1 punktą, BK 138 straipsnio 1 dalį.

Apie pateiktą nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato A. K. prašymą proceso dalyviai buvo informuoti įžanginėje teisiamojo posėdžio dalyje.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos Marijampolės apylinkės teismo kompetencijai tokio pobūdžio prašymo sprendimas nepriskiriamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 224 straipsnyje, 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas dalykinio teismingumo taisykles bylos dėl veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 138 straipsnio 1 dalyje, yra teismingos apylinkių teismams, o dėl veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apygardų teismams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1/2008 išaiškino, jog tokioje situacijoje, kai kaltinamajame akte kaltinama nusikalstamos veikos, dėl kurios byla pagal dalykinio teismingumo taisykles nagrinėtina apylinkės teisme, padarymu, tačiau iki pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio pradžios ar jam prasidėjus prokuroras ar nukentėjusysis pateikia prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir byla pagal naujai siūlomą kaltinimą teisminga apygardos teismui, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui. Tokiu būdu, teismų praktikoje šiuo klausimu suformuota imperatyvi nuostata.

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjantis apylinkės teismas negali išspręsti nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato A. K. prašymo pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnio tvarka, o privalo BPK 232 straipsnio 2 dalies pagrindu priimti nutartį perduoti šią bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 224 straipsniu, 225 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 228 straipsnio 3 dalimi, 232 straipsnio 1dalies 2 punktu, 253 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-907-416/2019, kurioje kaltinamuoju yra A. L., perduoti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.