Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-145-185/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-25
Bylos Nr.
1S-145-185/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
1 S-145-185-2013

Teisėjas Česlovas Kulikauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , nevedusio, teisto, besimokančio M. Rimkevičaitės technologijų mokyklos 1 kurse, teisto įtariamo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., teisto, gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m sausio 11 d. nutarties, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, bei susipažinęs su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. I. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Ž. 2012 m. lapkričio 18 d. apie 1.00 val. pagrobė svetimą R. M. priklausantį turtą-automobilį „Rover 220" v.n. (duomenys neskelbtini) 1000 litų vertės, kuris stovėjo šalia Statybininkų g. 3 namo, Panevėžio mieste.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis D. I. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. sausio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m sausio 11 d. nutartimi D. I. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2013 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir įtariamąjį D. I. iš suėmimo paleisti. Gynėjas kelia abejones dėl byloje esančių duomenų pakankamumo pagrįstam manymui, kad D. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri grindžiama tik kito įtariamojo parodymais. Pats D. I. neigia padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios įtariamas.

Skunde pažymima, kad būtina atsižvelgti į įtariamojo asmenybę ne vien tik jo kriminalinės praeities prasme. Prie bylos pridėta daug medicininių dokumentų, kurie patvirtina, kad įtariamasis šiuo metu yra ligonis, jam būtini medicininiai tyrimai ir tikėtinai būtinas stacionarus gydymas dėl neseniai patirtos sunkios galvos traumos liekamųjų reiškinių. Įtariamasis yra vaikas, kurio sveikatos būklė yra itin reikšminga aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti svarstant ar tokį įtariamąjį būtina suimti.

Atsižvelgiant į inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, padarinius (pagrobtas nevažiuojantis menkavertis automobilis), į tai, kad nusikalstama veika nėra smurtinė, o taip pat į tai, kad nuo inkriminuojamos veikos padarymo laiko iki įtariamojo sulaikymo ir suėmimo praėjo pakankamai ilgas laikotarpis (apie du mėnesiai) ir per šį laikotarpį įtariamasis nedarė naujų nusikalstamų veikų, bet buvo sumuštas, reanimuojamas ir šiuo metu gydomas, gynėjo manymu, jo suimti jį tikrai nebuvo būtina, todėl nutartis naikintina.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas bei jos tęsimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas D. I. buvo paskirta pagrįstai.

Įtariamojo gynėjas skundu abejoja bylos medžiagoje esančių duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumu. Jo ginamasis tvirtina, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Tačiau teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar įtariamas asmuo yra kaltas. Peržiūrėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių D. I. įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu - tai duomenys, esantys: įtariamojo E. Ž., liudytojų M. K., E. K., asmens pažinti pagal jo nuotrauką protokole, tarnybiniuose pranešimuose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje minėtų duomenų kardomosios priemonės skyrimui pakanka (BPK 121 str. 2 d.).

Patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra visos būtinos suėmimo sąlygos bei pagrindai. D. I. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymo, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta griežta – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnis 8 dalis). Kaltinimo sunkumas ir BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė šioje proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis gali (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas), juolab, kad neišnykęs teistumas suponuoja teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino esant byloje BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas.

BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad teismo manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šį pagrindą pirmosios instancijos teismas motyvavo asmenų apklausose esančiais duomenimis, kurie rodo, kad D. I. bendrininkų tarpe laikomas autoritetu, su juo bendraujantys asmenys, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, jo bijo ir paklūsta bet kokiam neteisėtam D. I. reikalavimui. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog įtariamasis gali trukdyti procesui, yra pagrįsta bylos duomenimis (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. Nusikalstama veika, kurios padarymu D. I. yra įtariamas, savo pobūdžiu yra savanaudiška, ji įtraukta į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. I. 2012 m. sausio 22 d. yra pareikštas įtarimas dėl dar vienos analogiškos veikos – automobilio vagystės. Yra teistas už smurtinį savanaudišką nusikaltimą. Akivaizdu, kad įtariamasis yra linkęs savo materialinį poreikį tenkinti nusikalstamu būdu, todėl teismas pagrįstai suėmimą skyrė ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.

Taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau be analizuojamos teisės suvaržymo šioje byloje nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Įtariamojo gynėjas skundu prašo atsižvelgti į jo ginamojo sveikatos būklę, nes D. I. yra būtini medicininiai tyrimai ir tikėtinai būtinas stacionarus gydymas dėl neseniai patirtos sunkios galvos traumos liekamųjų reiškinių. Tačiau, šiuo skundo argumentu naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį nėra pagrindo, nes suimtiesiems užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Lietuvos respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis).

Taigi, naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m sausio 11 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Įtariamojo D. I. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus