Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja M. K. A. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S17 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo; 2) taikyti pareiškėjai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendini netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nepilnametės M. K. A. įstatyminis atstovas su Sprendimu supažindintas 2022 m. vasario 25 d. Pareiškėjos įstatyminis atstovas prašė Migracijos departamento suteikti teisines paslaugas, tačiau advokatas tik 2022 m. kovo 25 d. gavo užsakymą parengti skundą. Pažymėjo, kad šiuo atveju užsakymas buvo gautas pasibaigus apskundimo terminui, todėl skundo padavimo terminas praleistas ne dėl pareiškėjos ar jos atstovo kaltės. Pareiškėjos įstatyminis atstovas nėra atsakingas už tai, kad jo valia gauti advokatą, teikiantį nemokamas teisines paslaugas, nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Tenkančiomis teisėmis ir pareigomis pareiškėjos įstatyminis atstovas naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti sudėtingų teisinių pasekmių. Paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo visas pastangas, kad pareiškėjai paslauga būtų suteikta kuo greičiau.

II.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos M. K. A. įstatyminis atstovas su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 25 d., taigi, teismas nurodė, kad Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. kovo 11 d. Prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo advokatui P. V. pateiktas 2022 m. kovo 25 d., o skundas teismui paduotas 2022 m. balandžio 2 d., praleidus apskundimo terminą, tokį praleidimą iš esmės motyvuojant, jog pats užsakymas teisinėms paslaugoms pateiktas jau praleidus apskundimo terminą, pareiškėjos atstovo dideliu darbo krūviu, kartu nurodant ir tai, kad pareiškėja neturėtų būti atsakinga už tai, kad jos valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių (dėl termino atnaujinimo) nelaikė svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana identiškas kitiems advokato pateiktiems skundams, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), taip pat į sutartį, sudarytą su Migracijos departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateikus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Be to, teismas pažymėjo, kad advokatas matydamas, jog nebespėja parengti procesinių dokumentų dėl jų gausos, apie tai, vadovaudamasis prieš tai paminėta sutartimi, turėjo pareigą pranešti Migracijos departamentui, tačiau to nepadarė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad iš išrašo iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. su Migracijos departamento bei šios sutarties techninės specifikacijos priedo 5.8 papunkčio, matyti, jog advokatas gali teikti teisines paslaugas nepilnamečiui užsieniečiui tik tuomet, kuomet jis yra nelydimas užsienietis. Iš byloje pateikto Sprendimo nuorašo teismas nustatė, kad su Migracijos departamento Sprendimo nuorašu susipažino M. K. A. tėvas (pasirašęs sprendime „Father“), taip pat ir atstovas advokatas skunde prašo teismą užtikrinti įstatyminio atstovo S. G. M. dalyvavimą. Taigi atsižvelgiant į sutarties nuostatas bei į tai, kad nėra patvirtinančių duomenų, kad advokatas P. V. paskirtas atstovauti M. K. A., teismas laikė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo.

III.

Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga, nurodydama, jog kiekvienam asmeniui atskirai rengiamas skundas. Pareiškėjos teigimu, procesinius dokumentus reikia surašyti, sukomplektuoti jų priedus, todėl skundo paruošimas reikalauja laiko ir intelektinių pastangų. Pareiškėjos atstovas advokatas dirba pagal sutartį su Migracijos departamentu, rengia ne tik procesinius dokumentus, bet ir dalyvauja teismo posėdžiuose, apklausose.

Sprendime yra pareiškėjos atstovo pagal įstatymą parašas, kuris įrodo, kad valia skųsti ir naudotis advokato teisine pagalba išreikšta tinkamai. Teismui taip pat pateikta advokato sutartis (išrašas) su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, jog advokatas šiuo metu teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėja priklauso šiai asmenų grupei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti jos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). ABTĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos nustato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl ji negali būti savarankišku proceso dalyviu, o jos interesams teisme turi atstovauti jos atstovai pagal įstatymą. Pažymėtina, kad M. K. A. į Lietuvos Respubliką atvyko su tėvais, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktualios Migracijos departamento ir advokato 2021 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašo bei sutarties priedo – techninės specifikacijos 5.8. punkto nuostatos, pagal kurias advokatas gali teikti paslaugas nepilnamečiui užsieniečiui tik tuomet, kai jis yra nelydimas nepilnametis.

Atsižvelgus į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti pareiškėjos atstovai pagal įstatymą, turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, o ne skundą iš karto atsisakoma priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Šiuo atveju teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti nurodyti pareiškėjos atstovus pagal įstatymą bei įtraukti juos į bylos nagrinėjimą. Dėl skundžiamos teismo nutarties susidariusioje situacijoje M. K. A., siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, iš esmės turėtų inicijuoti naują procesą dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, kuris vėlesniu atveju apimtų ir klausimą dėl praleisto termino skundui dėl ginčijamo akto dalies panaikinimo paduoti. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-322-822/2022).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašantys prieglobsčio asmenys gali susidurti su specifinėmis administracinėmis ir praktinėmis kliūtimis, dėl kurių jiems sunkiau įgyvendinti savo teises, ypač susijusias su procesinėmis taisyklėmis, taikomomis kreipiantis į nacionalinį teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. ABTĮ 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog nepilnamečiams asmenims atstovauja jų atstovai pagal įstatymą, neatleidžia teismo nuo pareigos būti aktyviam ir ex officio (pagal pareigas) šio pobūdžio bylose išspręsti procesinius klausimus tokiu būdu, kuris užtikrintų vaiko teisių teisminį gynimą. Atsižvelgiant į tinkamo proceso vaiko teisių apsaugos srityje teismui kylančią pareigą būti aktyviam, yra pagrindas įpareigoti pirmosios instancijos teismą skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir perduodamas skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. K. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.

Perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.