- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 1K-269-312-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. K., gim. 1973 m. birželio 7 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 284 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis 2010 m. birželio 29 d., laikotarpiu nuo 02.30 val. iki 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įlenkė automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galines dureles 500,00 Lt vertės ir automobilio stogo bei kairės pusės priekinių durų konstrukcijas 1000,00 Lt vertės, padarydamas D. S. 1500,00 Lt turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kelio ženklinimo ženklu išdaužė A. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambario lango stiklą 148,76 Lt vertės, padarydamas A. R. 148,76 Lt turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akmeniu išdaužė automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durų stiklą 200,00 Lt vertės, padarydamas A. R. 200,00 Lt turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdaužė automobilio „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį stiklą 280,00 Lt vertės bei apgadino automobilio bagažinės dangtį 600,00 Lt vertės, padarydamas I. S. 880,00 Lt turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šaligatvio plytelės dalimi išdaužė A. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango stiklą, padarydamas A. P. 189,99 Lt turtinę žalą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdaužė automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį stiklą 500,00 Lt vertės ir įlenkė automobilio stogą 100,00 Lt vertės, padarydamas D. L. 600,00 Lt turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais G. K.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistas į suėmimą ir paskelbta jo paieška. 2012 m. spalio 26 d. G. K. buvo surastas ir patalpintas į Vilniaus miesto areštinę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 27 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam buvo panaikinta ir paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas trims mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - namų areštą pakeitė į suėmimą bei paskelbė kaltinamojo paiešką. 2011 m. gruodžio 27 d. kaltinamasis buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi kaltinamajam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas trims mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam buvo pratęstas dviem mėnesiams. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad yra pagrįstas manymas, jog kaltinamasis bėgs nuo teismo, o Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai bus pasiekti ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme bus užtikrintas tik pritaikius kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę
Šalies argumentai
Kaltinamojo gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuria kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė konkretaus suėmimo termino pratęsimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 122 str., kas laikytina šiurkščiu pažeidimu.
Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas yra laikytinas nesunkiu nusikaltimu, o dvejų metų maksimali laisvės atėmimo bausmė nėra laikytina itin griežta, juolab, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. sankcija yra alternatyvi, numatanti ne tik vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis neturi jokio pagrindo bėgti ar slėptis, kadangi jam galimai gresianti bausmė nėra neišvengiamai susijusi tik su laisvės atėmimu, dėl šios priežasties pagrindo bėgti kaltinamojo veiksmuose nėra ir niekada nebuvo, suėmimo termino pratęsimas Lietuvos Respublikos bpk 122 str. 1 d. 1 p. yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl nutartis naikintina. Nors kaltinamasis buvo išvykęs į užsienį jo išvykimo tikslas bei ketinimas nebuvo slapstymasis nuo baudžiamojo persekiojimo. Gynėjo įsitikinimu, kaltinamojo dalyvavimas baudžiamajame procese neabejotinai gali būti užtikrinamas švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į kaltinamajam pareikštus kaltinimus bei į tai, jog teismas nenurodė kokiu ar kokiais pagrindais G. K. pratęstas suėmimo terminas, jokių kitų Lietuvos Respublikos BPK 122 str. numatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų, kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, nėra.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Minėti duomenys yra liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas, daiktų apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo G. K. kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas G. K. gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Esant šioms įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. pagrįstam manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, bei gresiančiai didesnei nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmei, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas galėjo pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam, jeigu būtų nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pratęsė įtariamajam kardomąją priemonę - suėmimą dėl to, kad yra pagrįstas manymas, jog kaltinamasis bėgs nuo teismo, o tai yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas vienas iš suėmimo termino pratęsimo pagrindų. Pažymėtina, kad advokato nurodoma argumentacija, neva teismas nutartyje nenurodė suėmimo pratęsimo kaltinamajam pagrindų, šiuo atveju yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta, kokiu faktiniu pagrindu ir kokiais Lietuvos Respublikos BPK straipsniais remiantis buvo priimtas procesinis sprendimas. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta, jog kaltinamajam suėmimo terminas yra pratęsiamas dėl to, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1p. 3 d.), ar trukdyti procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1p. 2 d.), todėl dėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytų argumentų, liečiančių minėtus suėmimo termino pratęsimo pagrindus, skundą nagrinėjantis teismas nepasisako.
G. K. yra kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jis slapstėsi ne tik nuo ikiteisminio tyrimo, bet ir nuo teismo, piktybiškai neatvykdavo į teismo posėdžius, nors apie juos buvo informuotas tinkamai, du kartus buvo paskelbta jo paieška, jis buvo išvykęs į užsienio valstybę, jo teigimu, prašyti politinio prieglobsčio (t. 1, b. l. 149-157, t. 2., b. l. 33, 44-47, 56, 63-65, 78, 81-84, 96, 99-104). Pažymėtina, kad kaltinamasis net du kartus ignoravo teismo jam parodytą pasitikėjimą, nepaisant to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas elgėsi su kaltinamuoju geranoriškai ir buvo paskyręs jam švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamasis savo veiksmais teismo parodytą pasitikėjimą pažeidė (nesilaikė) jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir namų arešto sąlygų, kas rodo, jog G. K. nėra linkęs laikytis įstatymų ir valstybės institucijų nustatytų reikalavimų bei savo veiksmais yra linkęs sąmoningai trukdyti bylos nagrinėjimui teisme. Viena iš kardomųjų priemonių paskirčių yra tikslas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (Lietuvos Respublikos BPK 119 str. 1 d.). Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas privalo imtis priemonių tinkamam bylos nagrinėjimo procesui užtikrinti, o baudžiamojo proceso įstatymas atitinkamai numato procesines priemones, kuriomis naudodamasis teismas gali tai padaryti. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra viena iš tokių priemonių ir teismas turi teisę ja pasinaudoti, kai tinkamo bylos nagrinėjimo proceso negalima užtikrinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Esant įstatymo numatytam suėmimo taikymo pagrindui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.), o taip pat sąlygoms, t. y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (LR BPK 122 str. 6 d., 7 d.), kaltinamojo gynėjo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,
nutarė:
kaltinamojo G. K. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.