Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams A. T. ir P. T. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi CK 3.3. straipsnio 2 dalimi, 3.150 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, jo teisę žinoti savo kilmę, turėti su giminyste susijusias teises ir pareigas, prieštarauti ieškinio reikalavimui iš esmės neturi pagrindo. Pažymėjo, kad socialinei darbuotojai pabendravus su atsakovu P. T. šis nurodė, kad jis nėra A. T. tėvas, pasak vyro, kai atsakovas gyveno santuokoje su atsakove A. T., jis sužinojo, kad atsakovė bendrauja su kitu vyru ir laukiasi vaiko. Prašė bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas N. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Pripažino, kad jis yra A. T., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė A. T. su ieškinio reikalavimu sutiko. Pažymėjo, kad atsakovas nėra atsakovei gimusio sūnaus A. T. biologinis tėvas.

7. Atsakovas P. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, prašymų iš jo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

8. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

Dėl tėvystės nuginčijimo

9. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

10. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų A. T. ir P. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini)yra susilaukę sūnaus L. T.. Atsakovų santuoka nėra nutraukta. Nagrinėjamu atveju šalys nurodė, kad ieškovas ir atsakovė faktiškai pradėjo kartu gyventi nuo 2018 m. pabaigos, kuomet atsakovė nebevedė bendro ūkio su savo sutuoktiniu P. T.. Minėtų aplinkybių atsakovas P. T. nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovei A. T. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. T., kurio gimimas įregistruotas Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2020 m. sausio 2 d. gimimo įrašu Nr. 3, vaiko tėvu įrašytas P. T.. Taigi, atsakovės sūnus gimė atsakovams esant santuokoje, nors kartu ir negyvenant, tačiau vadovaujantis įstatyme nustatyta prezumpcija, 2020 m. sausio 2 d. A. T. gimimo įraše Nr. 3 grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas atsakovas P. T. (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovas N. S. tvirtino, kad 2019 m. gruodžio 27 d. gimęs vyriško lyties kūdikis yra jo sūnus, su kuriuo ji sieja glaudus ryšys, kadangi ieškovas gyvena kartu su atsakove ir sūnumi nuo jo gimimo. Tuo tarpu atsakovas minėtų aplinkybių neginčijo, prieštaravimų neteikė, 2021 m. gegužės 20 d. pokalbio su socialiniu darbuotoju metu pripažino, kad A. T. nėra jo sūnus, o jis nėra biologinis vaiko tėvas.

12. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; ir kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko bei tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko bei tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes ir išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas P. T. nėra nepilnamečio A. T. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo P. T. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo N. S., atsakovės A. T. ir Tarnybos išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad P. T. nėra biologinis A. T. tėvas, taigi teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovas įrodė, o atsakovai sutiko, kad atsakovas P. T. nėra berniuko A. T. tėvas, todėl ieškovo reikalavimas dėl atsakovės vaiko A. T. tėvystės P. T. nuginčijimo tenkinamas, atitinkamai naikintini 2020 m. sausio 2 d. vaiko gimimo įraše Nr. 3 nurodyti duomenys apie tėvą (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovas paduodama ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovų priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

17. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.