- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- ATP-470-185/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- J. Ž.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. (J. Ž.) įgaliotos atstovės D. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Utenos rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimu J. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. galutine subendrinta 95 Eur bauda už tai, kad 2015-11-22 apie 3.35 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., Utenos m., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pasirodė neblaivus (nustatytas 2,42 promilės girtumas, įskaitant alkotesterio paklaidą), svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, taip įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Be to, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, nevykdė teisėtų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio G. N., tuo metu ėjusio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, reikalavimų išlipti iš tarnybinio automobilio ir eiti kartu į policijos komisariato patalpas.
Skundžiamu nutarimu J. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 187 str. 1 d. nutraukta ir medžiaga dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui organizuoti. G. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. Ž. įgaliota atstovė D. G. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą ir administracinę bylą J. Ž. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant J. Ž. procesines teises, šališkai vertinant ištirtas aplinkybes, todėl turi būti panaikintas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė J. Ž. procesines teises teikti prašymus, remtis įrodymais, kurie patvirtina J. Ž. tariamo teisės pažeidimo nebuvimo faktą. Teigia, jog teismas atmetė prašymą apklausti J. Ž. draugus M. V., A. Ž., A. G., A. B. ir V. M., kurie būtų patvirtinę, kad J. Ž. būsena, nežiūrint į jam nustatytą girtumo laipsnį, nebuvo viešai įžeistina ar nepriimtina moralės normų požiūriu. Be to, šie asmenys būtų patvirtinę dar vieną, jos nuomone, svarbią aplinkybę, t. y. kad J. Ž. su draugais bare buvo likę paskutiniai, jos ginamojo draugai išėję iš baro iškart po J. Ž. sulaikymo jokių žmonių prie baro nematė. Tai reiškia, kad vieta tokiu paros metu negali būti pripažinta vieša. Nurodo, kad J. Ž. draugai matė, jog jis buvo orientuotas, elgėsi adekvačiai, jo judesiai buvo koordinuoti. Kaip parodė J. Ž., jam iš baro išėjus į kiemą, nebuvo jokių praeivių ar žmonių. Tuo metu prie jo priėjo du civiliais rūbais apsivilkę vyriškiai ir pasakę „imam šitą“, užlaužė jam rankas ir nuvedė jį į policijos automobilį, kuriame buvo du uniformuoti policijos pareigūnai. J. Ž. pareikalavus paaiškinti, kodėl jis yra sulaikomas, bei pradėjus mobiliojo ryšio telefonu fotografuoti ir filmuoti policijos automobilio viduje vykstantį veiksmą, policijos pareigūnas pareikalavo išjungti mobiliojo ryšio telefoną ir pareiškė, jog veš jį į policijos komisariatą. Privažiavus prie policijos komisariato, vyr. patrulis G. N. išvilko J. Ž. iš automobilio, pervertė jį ant žemės ir ėmė mušti, reikšdamas pyktį, jog jis drįso fotografuoti ir filmuoti. Prie jų iš policijos komisariato pastato atbėgę dar du uniformuoti pareigūnai taip pat pradėjo J. Ž. mušti. J. Ž. mušė rankomis ir kojomis į visas kūno vietas, ką patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad vien dešimt sužalojimų J. Ž. buvo konstatuota galvos-veido srityje. Pareigūnai, atvedę J. Ž. į komisariatą, liepė jam pūsti į alkotesterį, o jam nustatę 2,42 promilės girtumą, įskaitant alkotesterio paklaidą, jį komisariate laikė iki 10 val. ryto. Ryte pareigūnai J. Ž. vertė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, priešingu atveju jam grasino, jog toliau laikys komisariato ankštoje patalpoje, kol alkotesteris parodys 0,00 promiles jo blaivumą. J. Ž. buvo smarkiai sumuštas, jam skaudėjo galvą, negalėjo ilgai sėdėti toje kameroje, nes buvo pažeistas uodegikaulis, kuris kėlė siaubingą skausmą, todėl protokolą pasirašė. Neapsikentęs skausmo J. Ž. kreipėsi į medicinos darbuotojus ir jam buvo nustatytas 4-o uodegikaulio lūžimas. Dar keturi sužalojimai buvo padaryti dešinėje rankoje. Taigi akivaizdu, kad specialisto išvada patvirtina neteisėtai prieš J. Ž. pavartotą fizinį smurtą, nebūdingą naudojimui, siekiant palaužti pasipriešinimą, juolab kad pareigūnai J. Ž. tariamam pasipriešinimui nuslopinti nenaudojo spec. priemonių – elektrošoko, antrankių. Tai, kad J. Ž. buvo sulaikytas nepagrįstai, tuo labiau melagingai apkaltintas pasipriešinimu policijos pareigūnams, patvirtina ir kiti faktai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. Ž. viešoje vietoje buvo girtas – svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, jo judesiai buvo nekoordinuoti, tačiau, būdamas toks girtas, tariamai sugebėjo pasipriešinti policijos pareigūnams. Akivaizdu, jog policijos pareigūnai, sužinoję, jog J. Ž. kreipėsi į medicinos darbuotojus, suprato jam pareikšto kaltinimo absurdiškumą, todėl 2015-11-26 kitas policijos pareigūnas, atvykęs pas J. Ž. į namus, vertė jį pasirašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2015-11-26 administracinio teisės pažeidimo protokole J. Ž. inkriminuotas tariamas pasipriešinimas policijos pareigūnams jau yra įvardytas kitaip, t. y. tariamai jis muistėsi, mosikavo rankomis, bandė ištrūkti ir išvengti sulaikymo, protokole papildomai yra įrašyta ATPK 187 str. 1 d. teisės norma. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas protokolas, nors ir surašytas kita data, tačiau jo numeris toks pat, kaip ir ankstesnio protokolo, o turinys akivaizdžiai skiriasi. Taigi akivaizdu, kad toks protokolo klastojimas, bandymas perrašyti J. Ž. tariamai įvykdytus veiksmus buvo daromas tam, jog būtų pateisintas policijos pareigūnų vartotas smurtas prieš J. Ž.. J. Ž. naują protokolą pasirašyti atsisakė, tačiau pokalbį su pareigūnu įrašė. Nurodo, kad apylinkės teismui buvo pateiktas prašymas išreikalauti iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus medžiagą, kurioje tarp J. Ž. ir policijos pareigūnų yra atliktos akistatos, kurių metu pareigūnai davė visai kitokius nei nagrinėjamoje byloje parodymus, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Tokiu būdu teismas apribojo J. Ž. teisę gintis, pateikti įrodymus. Nurodo, kad apylinkės teismas savaip interpretuoja ir garso įrašo turinį, priimdamas išvadas, prieštaraujančias nustatytoms objektyvioms bylos aplinkybėms. Teismas taip pat sąmoningai nutyli apie svarbų teismo posėdžio metu ištirtą įrodymą – vaizdo įrašą, kuris patvirtina J. Ž. nekaltumą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nebuvo jokių J. Ž. pasipriešinimo ar reikalavimo nevykdymo veiksmų, nebuvo jokių grumtynių, muistymosi, stumdymosi. J. Ž. tik išlipo iš automobilio ir po sekundės jau gulėjo ant grindinio. Įvertinus visus įrodymus darytina išvada, kad J. Ž. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., nepasitvirtino. Skundžiamu nutarimu teismas nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 187 str. 1 d. nutraukti ir medžiagą dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pagal BK 286 str. perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui organizuoti. Teismas, vertindamas, kad policijos pareigūnui G. N. konstatuotos traumos atsirado J. Ž. sulaikymo metu, padarė išvadą, jog jos atsirado dėl J. Ž. kaltės. Tačiau pats policijos pareigūnas G. N. teismui pateikė oficialų dokumentą – nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą, iš kurios matyti, kad trauma gauta nelaimingo atsitikimo metu, t. y. ne dėl J. Ž. tariamo pasipriešinimo policijos pareigūnui. Akivaizdu, kad šią bylą nagrinėjusiai teisėjai turėjo būti žinoma, jog trauma, padaryta aktyviais kito asmens pasipriešinimo veiksmais, nebūtų pripažinta nelaimingu atsitikimu. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinta tai, kad policijos pareigūnas dėl tam tikrų aplinkybių netinkamai atliko užlaužimo veiksmą, kas jam sukėlė kairės pusės krūtinės raumens ir sausgyslės plyšimus. Tačiau tai, kad teisėja net nelaimingą atsitikimą bando kriminalizuoti, taip sunkindama J. Ž. padėtį, jau vertinama kaip teismo šališkumo įrodymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkė D. S. prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš įgaliotos atstovės apeliacinio skundo, ji iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl J. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotus ATPK 178 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytus teisės pažeidimus, nurodydama, jog J. Ž. veiksmuose nėra šių teisės pažeidimų sudėčių.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Teismas kiekvienu atveju visapusiškai įvertina visus byloje surinktus įrodymus ir nusprendžia, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ar ne. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, priešingai nei apylinkės teismas, konstatuoja, kad J. Ž. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d., sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas J. Ž. kaltu pagal ATPK 178 str. 1 d. pripažino už tai, kad jis viešoje vietoje – naktinio klubo prieigose pasirodė neblaivus (nustatytas 2,42 promilės girtumas, įskaitant alkotesterio paklaidą), svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, taip įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Nors nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad J. Ž. pasirodė viešoje vietoje – naktinio klubo prieigose neblaivus, vien asmens neblaivumas negali būti laikomas aplinkybe, įžeidžiančia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Pažymėtina, kad vien girto asmens pasirodymas viešoje vietoje nelemia pasekmių, numatytų ATPK 178 str. 1 d., t. y. žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimo, atsiradimo, kadangi, remiantis tokia logika, aptariamo pažeidimo padarymu būtų galima apkaltinti daugumą neblaivių asmenų, esančių viešuose renginiuose ar išeinančių iš viešojo maitinimo įstaigų. Dėl to įstatymų leidėjas neatsitiktinai numatė šį pažeidimą individualizuojantį požymį – girto asmens pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011).
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo J. Ž. elgesį vertinti kaip įžeidžiantį žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog iš naktinio klubo išėjęs neblaivus J. Ž., būtų griuvinėjęs, šlitinėjęs, triukšmavęs, šūkavęs, vartojęs necenzūrinius žodžius, rodęs kokius nors nepadorius ar įžeidžiančius gestus, demonstravęs kokį nors kitokį amoralų elgesį, kabinėjęsis prie kitų žmonių, būtų atrodęs netvarkingos išvaizdos. Tokių aplinkybių nepatvirtino nei neblaivų J. Ž. prie naktinio klubo pastebėję policijos pareigūnai A. S. ir T. J., nei po to prie naktinio klubo atvažiavę ir J. Ž. į policijos komisariatą pristatę policijos pareigūnai G. N. ir A. G.. Policijos pareigūnų A. S. ir T. J. teiginiai, kad J. Ž. nesiorientavo aplinkoje, kuriais remiantis J. Ž. buvo grindžiamas kaltinimas, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes prieštarauja ne tik jų pačių parodymams, bet ir kitiems faktiniams bylos duomenims. Kaip apylinkės teisme parodė pats pareigūnas A. S., prie naktinio klubo jie J. Ž. siūlė eiti namo, bet jis nesutiko. Tada iškvietė policijos ekipažą, atvažiavo G. N. ir J. Ž. išsivežė. Iš to akivaizdu, jog J. Ž. nebuvo toks girtas, kad nesiorientuotų aplinkoje, nes priešingu atveju, policijos pareigūnai jam nebūtų siūlę eiti namo. Be to, priešingai nei A. S. ir T. J., G. N. ir A. G. nenurodė, jog tuo metu J. Ž. būtų nesiorientavęs aplinkoje. Kaip tik iš G. N. bei A. G. parodymų ir kitų rašytinių bylos įrodymų matyti, kad vežamas į policijos komisariatą J. Ž. bendravo su policijos pareigūnais, prašė jų prisistatyti, išsitraukęs mobiliojo ryšio telefoną fotografavo ir filmavo, kas taip pat rodo, jog J. Ž. nebuvo toks girtas, jog nesiorientuotų aplinkoje. Kiti J. Ž. kaltinime nurodyti požymiai – neblaivus viešoje vietoje svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis nerišliai kalbėjo, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas negali būti vertinami kaip įžeidžiantys žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šie požymiai rodo tik tai, jog asmuo buvo vartojęs alkoholį. Alkoholio vartojimo fakto neneigia ir pats J. Ž., tai patvirtina ir jo blaivumo patikrinimo duomenys, iš kurių matyti, jog J. Ž. buvo nustatytas 2,47 promilės neblaivumas, įskaitant alkotesterio paklaidą. Tačiau, kaip minėta, vien asmens pasirodymo neblaiviam viešoje vietoje fakto nepakanka ATPK 178 str. 1 d. numatytam pažeidimui konstatuoti, būtina nustatyti, kad asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kurios patvirtintų neblaivaus J. Ž. elgesį viešoje vietoje buvus kaip įžeidžiantį žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas neblaivaus administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. pasirodymą viešojoje vietoje nepagrįstai įvertino kaip žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimą. Nesant J. Ž. veiksmuose visų būtinų ATPK 178 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių, administracinė teisena dėl šio pažeidimo padarymo J. Ž. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d.).
Tačiau apygardos teismas konstatuoja, jog J. Ž. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. už teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą. Šis pažeidimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodytas ne tik policijos pareigūnų G. N. ir A. G. tarnybiniais pranešimais bei jų teisme duotais parodymas, garso įrašu, bet iš dalies ir paties J. Ž. paaiškinimais.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 187 str. 2 d. nuostatas, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str., policijos pareigūnai, įgyvendindami policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atžvilgiu pavartoti prievartą. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad policijos pareigūno G. N. reikalavimas J. Ž. išlipti iš tarnybinio automobilio ir eiti kartu į policijos komisariatą, buvo neteisėtas ar nepagrįstas. Policijos pareigūnas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, turi teisę galimai administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį jo blaivumui patikrinti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti pristatyti į policijos komisariatą (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p.), kas nagrinėjamu atveju ir buvo daroma. Kaip parodė G. N., jis atvykęs prie policijos komisariato pareikalavo J. Ž. išlipti iš tarnybinio automobilio, tačiau šio reikalavimo J. Ž. nevykdė, liepė policijos pareigūnui prisistatyti, nors pareigūnas buvo uniformuotas ir jau prisistatęs. Netikėti šiais G. N. parodymais nėra pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, bet to, juos patvirtina policijos pareigūnės A. G. taip pat nuoseklūs parodymai. Duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai siektų J. Ž. apkalbėti ar apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu, byloje nėra, tokių duomenų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Be to, policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir prie bylos medžiagos pateiktas tarnybiniame automobilyje darytas garso įrašas, apie kurio darymą J. Ž. nuo pat pradžių buvo informuotas, iš kurio matyti, kad G. N. pirmą kartą pareikalavus J. Ž. išlipti, jis sako „Prisistatom, prisistatom“, po ko G. N. dar kartą J. Ž. pareikalauja išlipti iš tarnybinio automobilio bei jį įspėja, kad nevykdant šio reikalavimo, prieš jį gali būti panaudotos spec. priemonės. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šiuo atveju ir pats J. Ž. pripažino, jog policijos pareigūnui jo pareikalavus išlipti iš automobilio, jis paprašė prisistatyti. Skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta ir tai, jog prie bylos pateiktas garso įrašas taip pat parodo, jog J. Ž., dar važiuojant į policijos komisariatą, nebuvo linkęs klausyti policijos pareigūnų reikalavimų, telefonu filmavo ir blykste akino policijos pareigūną, taip trukdydamas jam vairuoti, į reikalavimus išjungti mobiliojo ryšio telefoną, nereagavo, o atvykus į policijos komisariatą, vengė išlipti iš tarnybinio automobilio. Taigi aptarti įrodymai neginčijamai rodo, jog J. Ž. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui išlipti iš tarnybinio automobilio ir eiti kartu į policijos komisariatą, o tokie jo veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis pagrįstai už šio pažeidimo padarymą patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su J. Ž. pasipriešinimu policijos pareigūnui bei policijos pareigūnų fizinio smurto prieš J. Ž. pavartojimu, nenagrinėjami, nes nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Dėl jo atžvilgiu galimų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų J. Ž. turi teisę kreiptis į prokuratūrą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 6 p. teismas
nutaria:
Tenkinti dalį J. Ž. įgaliotos atstovės D. G. apeliacinio skundo.
Utenos rajono apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą pakeisti:
Nutraukti prieš J. Ž. pradėtą administracinę teiseną pagal ATPK 178 str. 1 d., nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Panaikinti nutarimo dalį dėl J. Ž. galutinės subendrintos nuobaudos paskyrimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.