Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-04-07 · Administracinė byla Nr. I2-702-644/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
I2-702-644/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02856-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Audrius Grauželis (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. I2-702-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02856-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 36.;55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui N. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021-10-18 sprendimą Nr. 21-IL-20-02789-e.

Pareiškėjas skunde (b. l. 18,19) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, t. y. atsakovas laiko, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokią išvadą atsakovas daro iš to, kad N. S. nuo 2000 metų yra 5 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, bei 2018-07-03 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 7 d.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šiuo metu N. S. laikomas neteistu, kadangi teistumas yra išnykęs, todėl atsakovas neturėjo pagrindo laikyti jį nesančiu nepriekaištingos reputacijos. Teigia, kad faktas, jog žmogus kažkada padarė klaidą ir buvo nuteistas, negali būti suabsoliutinamas ir visą likusį jo gyvenimą vertinamas, kaip charakterizuojantis ir lemiantis faktorius. Įstatymas tam ir nustato teistumo termino (laiko) kategoriją, kad leistų žmogui pasitaisyti ir teistumui išnykus toliau gyventi pilnavertį gyvenimą, naudotis visomis žmogaus ir piliečio teisėmis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad jis jau 39 metus yra medžiotojų būrelio narys ir iki jo nuteisimo turėjo ir naudojosi medžiokliniais ginklais. Jam niekada nekilo jokių problemų su ginklų saugojimu ir naudojimu, jis visada besąlygiškai laikėsi visų elgesio su ginklais taisyklių ir niekada niekam jokio pavojaus nesukėlė. Po teismo pareiškėjas neteko teisės turėti laikyti (nešiotis) ginklus, todėl medžiotojų būrelio veikloje dalyvauja tiktai kaip varovas. Dabar, išnykus teistumui, jis nori vėl pilnavertiškai dalyvauti medžioklėse kaip medžiotojas, o ne vien tiktai kaip varovas. Pareiškėjas daugelį metų yra medžiotojų būrelio „Lokenėliai“ valdybos narys. Būrelio valdyba ir kiti jo nariai, kurie visi pareiškėją gerai pažįsta daugelį metų, visada pasitikėjo juo ir pasitiki dabar, charakterizuoja tik iš teigiamos pusės, kas matyti iš pridedamos charakteristikos. Nemano, kad medžiotojai, patys turintys ir naudojantys šaunamuosius ginklus, puikiai žinantys visus ginkluotam asmeniui taikomus reikalavimus, tarpininkautų dėl teisės laikyti (nešiotis) ginklus asmeniui, kuris tokių reikalavimų neatitinka. Taip pat teigiamai apie pareiškėją atsiliepia ir jo darbovietėje.

Pareiškėjui nesuprantama, kaip Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos pareigūnai įžvelgė jo pavojingumą visuomenei, kokie faktai patvirtina, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, jis baustas ne už kažkokius sunkius nusikaltimus, o padaryti teisės pažeidimai niekaip nesusiję su smurtu ar ginklo panaudojimu. Mano, kad skundžiamame sprendime padaryta išvada yra grynai vieno pareigūno subjektyvi nuomonė, kuri neatitinka faktinėms aplinkybėms ir prieštarauja įstatymo reikalavimams.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime (b. l. 23-25) nurodė, kad 2021-09-20 buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Siekiant nustatyti ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui gali būti neišduodamas, buvo atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018-07-03 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 7 d. (pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilės etilo alkoholio) ir jam skirta 30 parų areštas. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti.

2020-09-29 pareiškėjas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2000-07-27 pareiškėjas baustas 5 kartus už administracinius teisės pažeidimus, iš jų: 2000 m. ir 2018 m. už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, 2002 m. už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, 2004 m. už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės jų vairuoti, 2016 m. už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (nustatytas 5,68 promilių girtumas).

Pagal Įstatymo nuostatas, įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatų (Įstatymo 17, 18, 30 straipsniai) turinys rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Iš surinktų rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjas nesilaiko teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai yra nepateisinami. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Policijos registrų duomenys patvirtina, jog pareiškėjas linkęs vartoti alkoholį, kas įtakoja jį elgtis neadekvačiai. Akcentavo, kad transporto priemonių vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Taip pat pažymėjo, jog Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų apyvartos teisės aktų pažeidimais. Atmestini ir pareiškėjo skundo argumentai, jog policija turėjo vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu, kad asmens teisės negali būti apribotos visam laikui. Pareiškėjas savo elgesiu turi įrodyti, kad grėsmės visuomenei dėl jo elgesio nebėra, o tai, be abejo, liudytų tam tikras laikotarpis, per kurį pareiškėjas nenusižengtų teisės aktų reikalavimams, jų nebekartotų. Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis teigiamai charakterizuojamas medžiotojų būrelio valdyboje ir darbovietėje, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2021-09-20 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 26). Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2021-10-18 sprendimu Nr. 21-IL-20-02789-e nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu - ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2021-10-18 sprendimo Nr. 21-IL-20-02789-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta N. S. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, jo paaiškinimų, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, N. S. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018-07-03 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir jam skirta 30 parų areštas. Pareiškėjas nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilės etilo alkoholio). 2020-09-29 pareiškėjas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (b. l. 30,31).

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2000 metų iki 2018 metų baustas 5 kartus už administracinius teisės pažeidimus, iš jų: 2000 m. ir 2018 m. už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2002 m. už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą; 2004 m. už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės jų vairuoti; 2016 m. už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (b. l. 32-37).

Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Policijos registrų duomenys patvirtina, jog pareiškėjas linkęs vartoti alkoholį, kas įtakoja jį elgtis neadekvačiai (2018-07-01 vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jos vairuoti, 2016-01-02 pasirodė girtas viešoje vietoje, 2004-02-01 vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jos vairuoti). Teismas akcentuoja, kad transporto priemonių vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Kaip matyti pareiškėjas 2016-01-02 pasirodė girtas viešoje vietoje, nusikaltimą (BK 281 str. 7 d.) padarė 2018-07-01, o iš probuojamųjų asmens duomenų registro pareiškėjas išregistruotas tik 2020-09-29, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismo vertinimu, praėjo per mažai laiko po paskutinių teisės pažeidimų padarymo, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas savo elgesiu jau nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog šaunamasis ginklas jam reikalingas medžioklei, kad jis yra charakterizuojamas tik teigiamai, nėra svarbūs bylos nagrinėjimui, nes Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį ir pareiškėjo nurodytos šios aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų.

Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas – atsisakyti pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkinti jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Daina Kukalienė Janina Vitunskienė