Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-133/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-12
Bylos Nr.
2-133/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. J., F. Z.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-133/2009Procesinio sprendimo kategorijos 94.2.1.; 94.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, civilinėje byloje Nr. 2-2791-450/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. J. , F. Z. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarei J. G. , dėl apskrities viršininko sprendimų ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimų bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešą interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. J. , F. Z. dėl apskrities viršininko sprendimų ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimų bei restitucijos taikymo ir prašė: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2.4.-01-2406 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei G. J. ; panaikinti 2004 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.4.-01-2407 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui F. Z. ; panaikinti 2004 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto 25 notarų biuro notarės J. G. patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. JG-1547; taikyti restituciją natūra - įpareigoti F. Z. ir V. J. grąžinti valstybei bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0284-7083, kadastrinis Nr. 0101/0115:75, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, Krakiškių kaime.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi šią civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju kelia klausimą dėl viešojo administravimo subjekto atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo, teigdamas, kad priimant šiuos administracinius aktus buvo pažeistos atitinkamos Miškų įstatymo, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos. Teismo nuomone, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareikšti reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2008 m. balandžio 1 d. nutartis byloje A.D. v Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė; 2003 m. balandžio 28 d. nutartis byloje V.B. v Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis byloje M.B. v T.P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt.). Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas reiškia ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimus (panaikinti po G. J. mirties jos įpėdiniui V. J. išduotą 2004 m. gegužės 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo žemės sklypo dalį, o taip pat taikyti restituciją, grąžinant žemės sklypą valstybei), tačiau atsižvelgiant į tai, jog šios bylos kontekste ieškovo reikalavimai, susiję su viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų ginčijimu, yra pagrindiniai, ir tik išsprendus šių aktų teisėtumo klausimą, teismas galės vertini išvestinio ieškovo civilinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas darė išvadą, kad šioje byloje taikyti absorbcijos principą netikslinga, todėl ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, kad išvestiniai reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir restitucijos taikymo negali ir neturi būti išskiriami, ir siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi garantuotą žmogaus teisę į operatyvų teismo procesą, turi būti nagrinėjami kartu su pagrindiniais reikalavimais vienoje byloje administraciniame teisme. Kadangi nagrinėjamu atveju bylos nutraukimas CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neleistinai prailgintų ginčo išsprendimą ir pažeistų greito bylos nagrinėjimo, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teismas sprendė, kad yra tikslinga perduoti visą bylą nagrinėti administraciniam teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį dėl bylos išskyrimo ir sustabdymo. Motyvuodamas atskirąjį skundą apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 15 straipsnio, CPK 25 straipsnio, 26 straipsnio 2 dalies ir 36 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti praktikos, pagal kurią ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją, nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teismuose. Apeliantas pažymi, kad teismas, manydamas, kad byla teisminga administraciniam teismui, turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti, o ne pats perduoti bylą administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo pareikšto ieškinio priskirtinumo.

Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), o administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 str., 3 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 23 d. sprendimus Nr. 2.4.-01-2406 ir 2004 m. kovo 23 d., kuriais nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste atkurtos F. Z. ir G. J. , taip pat prašo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą ir taikyti restituciją.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ieškovo reikalavimai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo yra pagrindiniai ir turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme, skundžiama nutartimi nurodė, jog nagrinėjamu atveju taikyti absorbcijos principą netikslinga.

Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl priskirtinumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurios praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjama byla, yra suformuota, aiški ir vieninga. Ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai ir prašoma pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius nuosavybės teisių atkūrimo srityje bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006 Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. bei 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. Atsižvelgiant į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad turto perleidimo sandorių nuosavybės teisių atkūrimo srityje pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, šie reikalavimai nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys yra priskirtinas administraciniam teismui, neatitinka teisės normų ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo perduoti bylos administraciniam teismui. Tais atvejais, kai bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme paaiškėja, kad ji yra teisminga kitam bendrosios kompetencijos teismui, teismas, remdamasis CPK 34 straipsnio nuostatomis, turi jam neteismingą civilinę bylą perduoti pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles kitam bendrosios kompetencijos teismui, tačiau CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą, bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Paaiškėjus, kad iškelta byla nepriskirtina bendrosios instancijos teismo kompetencijai, teismas negali pagal analogiją taikyti CPK 34 straipsnio ir šią bylą perduoti administraciniam teismui, nes pagal minėtą normą yra pašalinami teismingumo, o ne priskirtinumo taisyklių pažeidimai. Tokią teisminę praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris išaiškino, kad kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę bylą užbaigti be teismo sprendimo. Toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant ABTĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tokia civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė