- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-352-315-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Pareiškėjas
- R. M., J. M., M. B.
- Kategorijos
teismo posedyje išnagrinejes pareiškeju M. B., R. M., J. M. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-03-31 nutarties, kuria atmestas pareiškeju skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-02-21 nutarimo ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008-12-29 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
2008-02-12 Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariate pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-475-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., pagal J. M. pareiškima del to, kad 2008-01-20 kavineje „Viltis”, esancioje H.Manto g. 6, Vilniuje, pastaraja, jos sunu M. B. ir vyra R. M. sumuše kavines apsaugos darbuotojas.
2008-05-30 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores L.Masiulionytes nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustacius nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 138 str. 1d., 140 str. 1d., požymiu. Taciau, pareiškejams apskundus ši nutarima, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyr. prokuroro pavaduotojo J.Reksnio 2008-07-11 nutarimu ju skundas buvo patenkintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nurodant, jog yra butina išreikalauti duomenis iš saugos bendroves „G4S Lietuva” apie apsaugos darbuotoja A. R. ir jam priskirtu saugos funkciju vykdyma kavineje „Viltis” bei atlikti akistatas tarp A. R. ir J. M., M. B. ir R. M.. Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores L.Masiulionytes 2008-12-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas pakartotinai buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimu, numatytu LR BK 138 str. 1d., 140 str. 1d. požymiu. Pareiškejai mineta nutarima istatymo nustatyta tvarka apskunde aukštesniajam prokurorui. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyr. prokuroro pavaduotojas J.Reksnys 2009-02-21 nutarimu atmete pareiškeju skunda kaip nepagrista. Pareiškejai pastaraji vyr. prokuroro pavaduotojo nutarima apskunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.
2009-03-31 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja pareiškeju skunda atmete. Teismas, susipažines su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 12-1-475-08, priejo išvados, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagristai.
Šalies argumentai
Skunde pareiškejai prašo Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarti, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. vasario 21 d. nutarima ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008 m. gruodžio 29 d. nutarima panaikinti.
Pareiškejai pažymi, kad 2008-12-29 nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima buvo motyvuotas tuo, jog apsaugos darbuotojas fizine prievarta ju atžvilgiu panaudojo teisetai. Nutarime konstatuota, kad jie nesilaike nustatytu taisykliu ir nevykde teisetu apsaugos darbuotojo reikalavimu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ivykio metu M. B. ir R. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o J. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nutarime nutraukti ikiteismini tyrima ir teismo nutartyje, kuria nebuvo patenkintas ju skundas, nurodyta, kad nesurinkta objektyviu duomenu, irodanciu, kad konflikto dalyvis A. R. minetus sužalojimus padare tyciniais veiksmais.
Pasak pareiškeju, bylos irodymais nustatyta, kad A. R. konflikto metu nepagristai panaudojo prieš juos fizini smurta, kurio metu grubiais tyciniais veiksmais, neatitinkanciais susidariusios situacijos, padare jiems minetus sužalojimus. Šiuos teiginius pareiškejai grindžia ikiteisminio tyrimo metu surinktais irodymais: A. R. veiksmai visiškai nepagristai ir neteisetai prilyginami teisetiems apsaugos darbuotojo veiksmams pagal LR asmens ir turto saugos istatyma. Kad A. R. atliko saugos funkcijas, jie turejo spresti iš to, kad taip nurode pats A. R., ir iš to, kad jis vilkejo liemene su užrašu „Apsauga“. Pareiškejai kategoriškai nesutinka, kad A. R. vienokias ar kitokias teises elgtis kaip apsaugos darbuotojui ir pan., sukelia jo paties nuomone. Mano, kad visiškai nesvarbu, kaip jie suprato A. R. teises, o svarbu, kaip jo teises ir veiksmai yra traktuojami pagal istatyma. Mineto istatymo 16 str. numato, kad apsaugos darbuotojas turi teise fizine prievarta ir spec. priemones panaudoti pašalindamas iš saugomu objektu, masiniu ar kitu renginiu asmenis, nesilaikancius nustatytu taisykliu, jeigu šie asmenys nevykdo teisetu apsaugos darbuotoju reikalavimu. Taciau minetos teises normos yra taikomos tik saugos tarnybos darbuotojui, gavusiam licenzija teikti asmens ir turto saugos paslaugas, bei sudariusiam rašytine sutarti su klientu, darbuotojo atžvilgiu (LR asmens ir turto saugos ist. 2 str. 10, 13, 14., 5 str., 13 str.). Pasak pareiškeju, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos su A. R. del apsaugos darbuotojo funkciju atskiro atlikimo kavineje „Viltis“, niekas nesitare (be to 2008-01-19 A. R. buvo išeigine diena). Apklausta UAB „Laimos smukle“ savininke L. S. parode, kad kavine „Viltis“ saugo UAB „G4s“ ekipažas tik pagal iškvietima (rašytine sutartis), o kavines vidaus patalpu niekas papildomai neturi saugoti, ka veike A. R. ji negali netgi paaiškinti. Be to A. R. devejo liemene, panašia i apsaugos darbuotojo, kuri, pareiškeju nuomone, neatitiko LR asmens ir turto saugos ist. 8 str. 7 p. reikalavimu – jo apranga neturejo jokiu saugos tarnybos skiriamuju ženklu ir pavadinimo, taigi A. R. negalejo tureti jokiu specialiuju teisiu pagal mineto ist.7 str., 16 str., o jo veiksmai turejo buti vertinami kaip eilinio gyventojo ar kavines lankytojo. Pareiškeju isitikinimu, UAB „Laimos smukle“ kavineje „Viltis“ A. R. apsaugos darbuotojo funkciju nevykde ir teises pavartoti fizine prievarta, tuo labiau specialiasias apsaugos priemones, jis neturejo. (taciau jis yra apsaugos darbuotojas ir nors nebudamas darbo vietoje ir nedarbo metu jaute pareiga palaikyti tvarka, kaip ir pvz. policijos pareigunas??). Pažymi, kad teismas, nutartyje nepasisake ir šiu ju skundo motyvu neivertino, nenurode kokiu pagrindu juos atmete.
Pareiškeju teigimu, A. R. neturejo teises J. M. ir R. M. versti pasišalinti iš kavines netgi savanoriškai (kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera jokiu duomenu, kad jie iki A. R. isikišimo butu pažeidineje viešaja tvarka ar kokias nors kitas vidaus tvarkos taisykles), ir juo labiau – vartoti fizine prievarta – nes jokiu nustatytu taisykliu jie nepažeidinejo, o A. R. negalejo reikšti jokiu teisetu ar neva teisetu reikalavimu. Pareiškeju nuomone, J. M. elgesys nepagristai ivertintas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ar tariamai teisetu A. R. reikalavimu nevykdymas. V. N. ir T. V. parodymais nustatyta, jog prieš A. R. ji jokiu neteisetu veiksmu neatliko. Kaip matyti iš paties A. R. parodymu, ji tik bande išsiaiškinti, kas atsitiko jos sunui. Toks jos elgesys negali buti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ar nepaklusimas teisetam ar neteisetam apsaugos darbuotojo reikalavimui. Pabrežia, kad surinktais irodymais nustatyta, kad J. M. sužalota A. R. veiksmais.
Pasak pareiškeju, A. R. neturejo teises M. B. versti pasišalinti netgi savanoriškai, nes jis viešosios tvarkos ar kavines lankymo taisykliu nepažeidinejo. Kaip matyti iš A. R. parodymu, jis tvirtina, kad norejo M. B. išvesti iš kavines patalpu del to, kad atseit jis spyre i duris, i kurias jis stovejo nugara, ir vos jo neužgavo, taciau iš paties A. R. parodymu matyti, kad jis nemate, kas spyre i duris, kadangi stovejo i jas nugara. Byloje nera surinkta jokiu negincijamu irodymu, kad jis kokiu nors budu pažeide viešaja tvarka kavineje. A. R. taip pat patvirtino, jog jis iš karto pakluso jo teisetam ar neteisetam reikalavimui palikti kavines patalpas ir kartu su juo nuejo prie staliuko pasiimti savo rubu. Tokiu budu pats apsaugos darbuotojas savo parodymais paneige nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima motyva, kad M. B. kokiu nors budu buvo pažeides viešaja tvarka, nevykde teiseto ar tai neva teiseto, reikalavimo. Todel prievartos veiksmai prieš M. B. buvo panaudoti be jokio pagrindo (sumuše kavines tualete) (tai kad iš ekspertizes akto nera jokio sumušimo, tik...). Ši fizini smurta A. R. panaudojo ne tam, kad nutrauktu kokius nors neteisetus veiksmus, taciau smoge tik tam, kaip jis tvirtina, jog atkeršytu už jo bandyma trenkti jam durimis i nugara, nors jam smogta ir nebuvo ir iš viso tokio fakto nebuvo.
Taip pat, pareiškeju isitikinimu, nepagristas teismo nutartyje pateiktas ivertinimas, kad A. R. veiksmuose nenustatyta tycia, o nesunkus J. M. sveikatos sutrikdymas bei nežymus M. B. ir R. M. nežymus sveikatos sutrikdymai padaryti del neatsargumo. Nustacius, kad prieš R. M. ir M. B. buvo atlikti grubus smurto veiksmai, kuriu metu panaudota neadekvati situacijai fizine jega, o prieš J. M. tuo metu, kai jai buvo dalinai nutraukta rankos raumens sausgysle pripažinti, kad mineti ju kuno sužalojimai padaryti ne tyciniais, o neatsargiais veiksmais nera pagrindo. Toks mineto fizinio smurto ir jo metu padarytu sužalojimu, t.y. pasekmiu atskyrimas prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems irodymams. Pažymi, kad liudytoju V. N., T. V., N.T. parodymais nustatyta, jog R. M. ir J. M. jokiu neteisetu veiksmu neatliko. A. R. J. M. ranka sužalojo tuo metu, kai patalpoje jau buvo nevienas apsaugos darbuotojas. R. M. ir J. M. viešosios tvarkos nepažeidinejo, todel bet koks smurto prieš juos panaudojimas, tuo labiau susijes su kuno sužalojimu, yra neteisetas veiksmas. Pareiškeju isitikinimu, panaudodamas smurta A. R. suvoke savo veiksmu nusikalstama pobudi, numate, kad del grubaus fizines jegos panaudojimo, tuo labiau prieš moteri, gali buti padaryti kuno sužalojimai ir nors ju nenorejo, bet samoningai leido jiems atsirasti. Tycinis veiksmu metu padarytas kuno sužalojimu kvalifikavimas kaip padarytu del neatsargumo prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems irodymams.
Pareiškeju M. B., R. M., J. M. skundas atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti butini tyrimo veiksmai, gauta daug ikiteisminio tyrimo duomenu. Prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teiseja, ivertine byloje surinktus duomenis (liudytoju parodymus, dokumentus, kita bylos medžiaga), priejo pagristos išvados, jog nera padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir del to išsamiai pasisake skundžiamuose dokumentuose – 2008-12-29, 2009-02-21 nutarimuose ir 2009-03-31 nutartyje.
Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktu duomenu (liudytoju apklausu protokolu, kitos rašytines medžiagos) matyti, kad kavineje konfliktas kilo tarp apsaugos darbuotojo A. R. ir kavines lankytoju M. B., R. M. ir J. M.. A. R. tuo metu buvo „UAB G4S Lietuva“ greitojo reagavimo grupes apsaugos darbuotojas. Kavine „Viltis“, kurioje ivyko incidentas, pagal technines apsaugos sutarti tuo metu saugojo „G4S Lietuva“ apsaugos tarnyba, t.y. ta pati istaiga, kurioje dirbo A. R.. Apsaugos darbuotojai nuolat kavineje nebudejo, t.y. atvykdavo tik pagal apsaugos sistemos suveikimus.
Tyrimo duomenimis nustatyta, kad prasidejus incidentui – dviems kavines lankytojoms atbegus prie baro pranešti, kad vyriškis šlapinasi tualetu prieškambaryje, už baro dirbusi liudytoja N.T. paspaude pavojaus mygtuka. Kavineje tuo metu buvo minetos apsaugos tarnybos darbuotojas A. R., kuris reagavo i susiklosciusia situacija: kavines tualetu patalpoje viešaja tvarka pažeidinejusius neblaivius jaunuolius (M. B. ir V. N.) papraše palikti kavines patalpas ir palydejo iki ju staliuko, kad jie pasiimtu savo daiktus. Šiu aplinkybiu, t.y. kad buvo paprašyti palikti kavine, M. B. ir V. N. neneige. M. B. iškelta versija, kad ji A. R. sužalojo tualetu patalpose, bylos duomenimis nepasitvirtino. Tiek liudytojas, V. N., buves kartu su M. B. tualetu patalpose, tiek liudytojas T. V. bei liudytojas C. J. patvirtino A. R. parodymus, kad pastarasis M. B. i veido sriti sudave jiems bunant prie staliuko, kur ir kilo pagrindinis konfliktas tarp apsaugos darbuotojo ir kavines lankytoju M. B., R. M. ir J. M.. Kad pastarieji nesutiko geranoriškai išeiti iš kavines ir pradejo aiškintis su apsaugos darbuotoju A. R., matyti ir iš ju paciu parodymu. Tai, jog M. B., R. M. ir J. M. A. R. atžvilgiu elgesi agresyviai, vartojo necenzurinius žodžius ir nesutiko su jo prašymu palikti kavines patalpas, parode ir liudytojas C. J.. Pažymetina ir tai, kad M. B. buvo nustatytas 2,32 promiliu girtumas. Gindamasis nuo M. B. smugio, ka patvirtino ir liudytojas C. J., A. R. sudave M. B. i veido sriti ir išvede ji iš kavines, bei išstume iš kavines prie lauko duru buvusi R. M. ir išvede besiprišinancia J. M.. Tai, jog pasak R. M., ji sumuše butent A. R., tyrimo medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina: kaip jau mineta, pats A. R. teige R. M. iš kavines tik išstumes; iš liudytojo C. J., padejusio A. R. sutramdyti agresyvius kompanijos dalyvius, parodymu matyti, jog butent jis, sugriebes už rubu, viena iš minetu asmenu išvede iš kavines; liudytojas V. N., stovejes prie lauko duru ir mates visa ivykio eiga, nenurode, kad R. M. atžvilgiu butu panaudotas smurtas; šiu aplinkybiu nenurode ir prie staliuko likes sedeti liudytojas T. V.; taksi automobilyje sedejes M. B. tvirtino mates, kad R. M. atžvilgiu apsaugos darbuotojas naudojo smurta, taciau kuris tiksliai, jis parodyti negalejo. Taigi tyrimo metu nenustatyta, jog R. M. sužalojimus padare A. R.. Del J. M. padarytu sužalojimu specialisto išvadoje nurodyta, kad alkuninio riešo lenkiamojo raumens sausgysles dalinis plyšimas galejo ivykti tiek suduodant kietu buku ribota paviršiu turinciu daiktu i aukšciau mineto raumens sausgysles sriti, tiek ir nuo rotacinio kaires alkunes sanario judesio galunes išilgines krypties atžvilgiu. Taigi kategoriška išvada, jog J. M. sužalojimai atsirado A. R. užsukant pastarajai ranka, taip pat negalejo buti padaryta. Taciau, kaip teisingai pažymejo vyr. prokuroro pavaduotojas, neatmetama galimybe, jog A. R. vedant J. M. suemus už rankos ir pastarajai toliau besipriešinant, ji pati savo aktyviais veiksmais galejo itakoti specialisto išvadoje nurodytu sužalojimu atsiradima. Tai, kad tiek J. M., tiek M. B. ir R. M. A. R. atžvilgiu elgesi agresyviai patvirtino liudytojai – saugos tarnybos darbuotojai A. G. ir S. B. bei policijos pareigunai G. A. ir Ž. A.. Be to, pagristai pažymeta ir tai, jog 2008-02-19 teismo nutartimi M. B. už chuliganiška elgesi kavineje „Viltis“ ir policijos pareigunu teiseto reikalavimo nevykdyma buvo nubaustas administracine tvarka.
Taigi atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, aukštesnes instancijos teismas pritaria 2009-02-21 prokuroro nutarime padarytai teisingai išvadai, kad apsaugos darbuotojas A. R. turejo teiseta pagrinda prašyti V. N. ir M. B. išeiti iš kavines, o veliau ir agresyviai nusiteikusius ir neadekvaciai i situacija reaguojancius R. M. bei J. M., o pastariesiems atsisakius išeiti, panaudoti fizine prievarta jiems išvesti iš kavines. Ivertine tyrimo medžiagoje surinktus duomenis, tiek prokurorai, tiek apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog nera pagrindo daryti išvadai, kad A. R. sužalojimus padare tyciniais veiksmais.
Nors 2008-01-19 apsaugos darbuotojui A. R. buvo ne darbo diena, teismo vertinimu, vykdydamas istatymu jam numatytas pareigas ir nelaukdamas atvyksianciu kolegu, A. R. pagristai emesi atitinkamu veiksmu viešosios tvarkos pažeidejams sutramdyti. Akivaizdu, jog ivykio metu A. R. atliko saugos darbuotojo funkcijas. Jis vilkejo saugos darbuotojo apranga. Todel prokuroras padare pagrista išvada, jog A. R. kavineje veike butent kaip saugos darbuotojas, o ne eilinis asmuo.
Taigi pareiškeju skunde nurodytos aplinkybes nepaneigia skundžiamos nutarties teisetumo ir pagristumo. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurore atsižvelge i visas svarbias bylos aplinkybes ir pagristai ikiteismini tyrima nutrauke. Naikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2009-03-31 nutarti, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-02-21 nutarima ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores 2008-12-29 nutarima del ikiteisminio tyrimo nutraukimo nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškeju M. B., R. M., J. M. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-03-31 nutarti.
Nutartis neskundžiama.