Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. E. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3766-169/2015 pagal ieškovo R. E. ieškinį dėl 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu nustatytos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant jos gyvenamąją vietą su ieškovu, ir išlaikymo jai priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes nebuvo jokio teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus. Ieškovas savo reikalavimą grindė niekuo nepatvirtintais duomenimis, todėl teismas turėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ieškovo teismui su ieškiniu pateikti duomenys visiškai nepatvirtino, jog prašomas šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimas atitiks jos interesus – ieškovas nurodo tik apie dukros norą nuo šiol esą gyventi su juo, bet nepateikia jokių duomenų apie save, nuslėpdamas, jog dukros gyvenamosios vietos nustatymas su juo tikrovėje prieštaraus jos interesams. Ieškovas dukros auginime bei auklėjime praktiškai nedalyvavo, jis apie 10 metų turėjo problemų su alkoholiu. Ir po jų skyrybų ieškovas nesirūpino ir nesidomėjo dukros gyvenimu. Ieškovas 2015 m. rugsėjo 30 d. be jos žinios savavališkai pateikė dukros mokyklai Švedijoje pranešimą apie išvykimą bei pagrobė dukrą iš mokyklos, kurią tą pačią dieną keltu išsivežė iš Švedijos. Tik kelte apie tai jis telefonu informavo atsakovę. Parvežęs dukrą į Lietuvą, jis neteisėtai savo adresu deklaravo pas save dukros gyvenamąją vietą bei užrašė dukrą į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Apeliantės nuomone, vien iš šių aplinkybių turėtų būti akivaizdu, jog nėra ir nebuvo pasikeitusios jokios aplinkybės, dėl kurių galėjo kilti pagrindas šalių susitarimu bei teismo sprendimu iki šiol nustatytai šalių nepilnametės dukros gyvenamajai vietai pakeisti.

Teismas grubiai pažeidė CPK 144 str. 1 d. reikalavimus, nes teismui nebuvo ir negalėjo būti jokio faktinio pagrindo vertinti, jog yra būtina šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, kuri yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, laikinai nustatyti nebe su atsakove, bet su ieškovu, kadangi ieškovas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį ir kitus byloje buvusius duomenis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu, sprendžia, jog pagal ieškovo nurodytas aplinkybes nebuvo pirmosios instancijos teismui pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –laikinai, iki teismo sprendimo dėl K. E., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti K. E. gyvenamąją vietą su tėvu R. E. jo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Kaip jau buvo minėta, vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones turėjo svariais argumentais pagrįsti. Tačiau apeliantas nepateikė į bylą svarių įrodymų, jog atsakovė N. E. iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti vaikui saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar kad vaiko gyvenimas su motina dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę. Apeliantas būtinumą taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones grindė vieninteliu ir deklaratyviu argumentu, jog motina ketina dukrą išsivežti į Švediją. Atkreiptinas dėmesys, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu dukros E. E. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina N. E. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Sprendimas šiuo metu yra galiojantis. Aplinkybė, jog šalių dukra K. E. pareiškė norą gyventi su ieškovu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas atsižvelgs į vaiko nuomonę ir nustatys, ar ji neprieštarauja paties vaiko interesams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovės N. E. atskirasis skundas tenkintinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – ieškovo R. E. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio dalies 2 punktas).

Pažymėtina, jog tai, ar ieškovo ieškinio reikalavimai pagrįsti, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visus teisinius ir faktinius argumentus, ištyrus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl apeliantės ir ieškovo argumentų, susijusių su pareiškimo dalyku, nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad apeliantė už atsirojo skundo pateikimą sumokėjo 21 Eur. Tenkinus apeliantės atskirąjį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur priteistinos iš ieškovo R. E..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. E. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinti.

Iš ieškovo R. E.(a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei N. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumokant žyminį mokestį.