Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2022-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-452-377/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
e1-452-377/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20379-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Kaltinamasis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-452-377/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20379-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.4
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

Išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Lolitos Marcinkutės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis(duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., 2020 m. gruodžio 26 d. vakare, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), dėl elgesio drausmindamas mažametį G. K., gimusį(duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą, t.y. ranka sugriebė G. K. už vilkėtos maikutės kaklo srityje, taip laikydamas pakėlė jį nuo grindų ir nuleido, po to suėmė G. K. ranka už kaklo, taip laikydamas nunešė jį į vaiko kambarį ir numetė ant lovos, tuo nukentėjusiajam G. K. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. G. dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 3 dalį, apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2020 metų gruodžio 26 dieną nuvyko pas J. K. į namus. N. J. buvo su savo sūnumi G. Jam atėjus, G visą laiką buvo linksmas. Kadangi jis tą vakarą neturėjo kur eiti, tai J paklausė, ar ji sutiktų, kad jis pas ją pernakvotų. J tam neprieštaravo. Tačiau tai išgirdęs vaikas visiškai pasikeitė. Vaikas nenorėjo su juo bendrauti, atrodė, kad jis pyksta. Kai jis nuėjo į balkoną parūkyti, pajuto, kad prie balkono durų priėjo G, kuris užrakino balkono duris. J. G. prašė duris atrakinti, kalbėjo ramiai. Keletą kartų paprašius atrakinti duris, G jas atrakino. Po tokio G elgesio jo mama bandė jam paaiškinti, kad taip daryti negalima. G labai supyko, pradėjo rankomis mušti savo mamą. Tada jis priėjo prie jo, abiem rankom suėmė jį už pečių ir taip jį laikydamas patraukė nuo mamos. Teigė, jog buvo suėmęs vaiką už maikutės ir taip jį laikydamas pasodino ant sofos, kuri buvo svetainėje. Daugiau jis vaikui tikrai nieko nedarė. Negali paaiškinti, kodėl vaikas jo suėmimą už pečių traktuoja kaip jo pakėlimą ar net smaugimą (II t., b. l. 33-37,43-45).

Be kaltinamojo D. G. parodymų, jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusysis G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad dėdė paėmė jį už maikės arba už kaklo ir metė ant fotelio. Buvo namuose pas mamą Tauragėje. Mama buvo namuose. Tas dėdė mamos draugas. Tas dėdė ėmė už maikės, o paskiau už kaklo paėmė. Jis taip darė, todėl, kad jis mamą ir tą dėdę užrakino balkone. Jis supyko ir skaičiavo, kad atrakintų duris. Jam skaudėjo visa kaklo oda. Jis su viena ranka paėmė už maikės, o paskiau už kaklo ir pakėlė. Bijojo. Mama nieko nesakė. Paskiau mama nuėjo į vieną kambarį miegoti. Viskas buvo prieš pusę metų. Buvo žiema. Su tuo dėde matėsi tik vieną kartą, jis jam nepatiko. Apie tą įvykį papasakojo tėčiui. Tiesą sako. Dėdė griebė jį už maikės mamos kambaryje, pakėlė, nuleido, paėmė už kaklo nunešė iki jo kambario ir metė ant fotelio jo kambarį. Kokie 5 -6 žingsniai iki jo kambario. Kai dėdė nešė jautė skausmą, trūko oro. Jis dėdę anksčiau buvo matęs. Jo vardas D, pavardė lyg G (I t., b.l. 33-34);

Iš 2021-06-22 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad jame užfiksuota kaip G. K. vaiko teisių apsaugos specialistei pasakoja, jog dėdė, kurio vardo ir pavardės nežino, jį smaugė ir metė ant fotelio. Netyčia dėdę buvo užrakinęs balkone, todėl, kai atrakino duris, dėdė buvo labai supykęs ir taip su juo pasielgė. Jam skaudėjo, dėl to verkė ir drebėjo ( I t., b. l. 63-64);???

Iš nukentėjusiojo atstovo R. K. parodymų matyti, kad 2021 birželio 21 d., apie 19 val., grįžtant nuo Draudenių ežero, kur maudėsi kartu su sūnumi G. K. ir jo draugu M. V., nugirdo abiejų vaikų pokalbį. Pokalbio metu G pasakojo, kad S dėdė jo sūnų smaugė. Grįžus į namus sūnus G jam pasakė, kad S dėdė yra D. G., kuris lankosi pas jo žmoną J. K.. Aiškinantis aplinkybes suprato, kad maždaug prieš tris mėnesius, tikslaus laiko negali nurodyti, pas jo žmoną buvo atėjęs D. G.. Kaip jam pasakojo G, naktį, kai jau buvo sutemę mama su tuo D nuėjo į balkoną parūkyti. G, atėjęs į kambarį, netyčia užrakino balkono duris, bet tai pamatęs D pradėjo šaukti, kad per tris sekundes G jas atidarytų. G atrakinus duris D puolęs prie jo, paėmė su viena ranka G už kaklo, nunešė į vaiko kambarį ir metė ant lovos. Jis klausė vaiko, ar jam skaudėjo, sakė skaudėjo, pradėjo verkti ir drebėti iš baimės (I t., b. l. 8-10, II t. 16-19);???

Iš liudytojos J. K. parodymų matyti, kad 2020 metų gruodžio 26 dieną ji su savo sūnumi buvo namuose. Tą dieną jai paskambino jos vaikystės draugas D. G.. Jis paklausė, ar gali užsukti į svečius. Ji sutiko. Iš pradžių viskas buvo gerai, sūnus į D vizitą reagavo teigiamai. Kai atėjo vakaras, D jos paklausė, ar jis galėtų pernakvoti, nes jis tuo metu buvo susipykęs su savo drauge, ir neturėjo kur eiti. Ji sutiko. G dėl to pradėjo nerimauti, sūnus pradėjo D varyti iš jų namų. Ji vaiką ramino, bet jis jos neklausė. Ji sėdėjo ant kėdės prie stalo. G pripuolė prie jos ir pradėjo ją daužyti savo kumštukais. Jis šaukė, kad nenori, kad dėdė liktų pas juos. Kai vaikas taip pradėjo daryti, tai D pakilo nuo kėdės, priėjo prie G ir suėmė jį už petukų. Taip laikydamas D. G. patraukė nuo jos ir pasodino ant šalia buvusios sofos. Sofa nuo stalo buvo nutolusi tik 1-1,5 m atstumu. K. D. vaiką pasodino ant sofos, tai rankas nuo jo atitraukė. Ir taip vaikui sėdint jis paaiškino, kad negalima taip elgtis su mama. T. G. nenorėjo klausyti, ką D jam pasakojo. G pakilo nuo sofos ir nubėgo į savo kambarį. Ji tuoj pat pakilo nuo sofos ir nuėjo paskui vaiką į jo kambarį. Nuo sofos iki vaiko kambario buvo koks 7-8 metrų atstumas. K. G. dar labiau supyko. Jis pradėjo blaškytis ir šaukti. Į kambarį atėjo ir D. Gerai neprisimena, bet jai atrodo, kad tuo tarpu vaikas stovėjo prie savo lovos. T. D. priėjo prie jo, ir kiek ji matė, tai uždėjo savo rankas vaikui ant krūtinės, ir taip jį kažkiek spausdamas, pasodino G ant lovos. Ji matė D rankas ir jis jas laikė ant krūtinės, gal kažkiek ant petukų, tačiau jis tikrai rankomis nebuvo sugriebęs vaiko už kaklo ir juo labiau, vaiko nesmaugė (II t., b. l 37-40, II t., b. l. 11-14);

Iš liudytojos E. B. parodymų matyti, kad ji yra M. M. progimnazijos 3 a klasės mokytoja. Šią klasę lanko mokinys G. K.. Jos mokomoje klasėje G pradėjo mokytis 2020-09-01. Jis yra labai švelnus, ramus ir lėtas vaikas. Gali pasakyti, jog jaučiasi, kad vaikas yra užguitas. Jam labai didelę įtaką daro mama. Pastebi, kad vaikas neturi savo nuomonės. Jis sako tik tai, ką jam sakyti liepė mama. Tai matyti ir pamokų metų. G neturi savo nuomonės, neturi gebėjimo kažką kurti, fantazuoti. Ir tai pasireiškia ne tik mokymosi dalykuose, tačiau ir gyvenime. Todėl jį pažinodama, ji drįsta teigti, kad G negalėtų išgalvoti istorijos apie tai, kad kažkoks mamos draugas jį skriaudė. O juo labiau, sugalvoti kažką, kas pakenktų jo mamai. Taip mano todėl, kad matosi, jog vaikas mamos bijo, ir nedrįstų taip sakyti. Vaikas situaciją, aplinką tikrai suvokia, tačiau jos iškreipti nelabai galėtų. Veikiausiai būtų taip, kad jis nutylėtų. Su vaikais G bendrauja laisvai, tačiau bendrauti su suaugusiais jam labai sunku, ir jis to nenori (I t., b. l. 53-55);???

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.103 MS-87/2022, matyti, kad G. K. jo atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmę suprato nepilnai, t.y. jis galėjo suprasti jų pobūdį ( žino ką reiškia mušti, supranta jog nuo mušimo auka jaučiasi blogai, jai skauda), tačiau jo supratimas apie tokių veiksmų reikšmę (žalą, pavojingumą, juridines tokio elgesio pasekmes) buvo ir yra ribotas dėl jo amžiaus. G. K. nenustatyti kokie kalbos ar pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti ir atgaminti apklausų metu. Nors G. K. nėra būdingas padidintas įtaigumas, nustatyta, kad jis yra priklausomas nuo jam reikšmingiausio asmens - mamos - nuomonių ir vertinimų. Nepaisant to, ekspertizės metu negauta duomenų, kad G. K. būtų patyręs jam reikšmingų asmenų poveikį išsigalvoti byloje pateiktas aplinkybes arba pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį. G. K. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8). Šio sutrikimo išsivystymą lėmė keletas veiksnių: tėvų skyrybos bei tiriami įtariamojo 2020-12-26 D. G. veiksmai. Ekspertinio tyrimo metu, kalbėdamas apie byloje tiriamus įvykius G. K. vis dar išgyvena liūdesį bei pyktį tiek dėl tiriamų įtariamojo veiksmų jo atžvilgiu, tiek dėl mamos elgesio tiriamų įvykių metu, t. y. byloje tiriami jo atžvilgiu galimai atlikti įtariamojo veiksmai paveikė jo psichologinę būseną ( I t., b.l.193-198).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis D. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

D. G. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. 2020 m. gruodžio 26 d. vakare, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) dėl elgesio drausmindamas mažametį G. K., gimusį (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą, t.y. ranka sugriebė G. K. už vilkėtos maikutės kaklo srityje, taip laikydamas pakėlė jį nuo grindų ir nuleido, po to suėmė G. K. ranka už kaklo, taip laikydamas nunešė jį į vaiko kambarį ir numetė ant lovos, tuo nukentėjusiajam G. K. sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

D. G. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. G., būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad D. G. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis būtų didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, minimumas.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (II t., b. l. 59-64).

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl D. G. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-48), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, paskirta kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL dydžio (2550 Eur) baudą.

Nustatyti, kad D. G. paskirtą baudą privalo sumokėti per dešimt (10) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AS "Citadele banka" Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-452-377/2022. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui.

Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

D. G. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Kompaktinį diską su mažamečio apklausos garso ir vaizdo įrašu (1 vnt.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

D. G. išaiškinama, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo pateiktą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gražina Gudžiūnienė