- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e1-1211-818/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06212-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2022-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti psichoaktyvių medžiagų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. V., 2024-02-16 apie 17:19 val., adresu, (duomenys neskelbtini) prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka duoti parodymus lietuvių kalba, vertėjas, gynėjas jam nėra reikalingi. Psichiatrinėse įstaigose negydytas, priklausomybių ligų centre neregistruotas, sunkių galvos traumų nėra turėjęs, yra visiškai sveikas. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo broliui P. V.. 2024-02-16 ryte brolis jam paskolino automobilį, kadangi jam savaitgaliui jo nereikėjo. 2024-02-16 jau buvo kelinta diena, kai jie pykosi su sugyventine ir ji galiausiai pasakė, kad jį palieka ir išėjo iš namų. Kadangi nenorėjo būti namuose, tad paprašė brolio, kad paskolintų automobilį savaitgaliui. Pasiėmęs automobilį, sugalvojo nuvažiuoti iki darbo, adresu (duomenys neskelbtini). Darbe buvo apie 12:00 val.. Darbovietė buvo užrakinta, tačiau jis turėdamas visus raktus nuvažiavo, norėjo apsiraminti. Tuomet ten būdamas pasidarė kavos, pavalgė ir susiskambino su sugyventine, pokalbio metu apsipyko. Apie 15 val. nusprendė išgerti alkoholio. Išgėrė buteliuką 350 ml talpos brendžio. Apie 17 val. jau planavo važiuoti namo. iš pradžių bandė jungtis " (duomenys neskelbtini)" programėlę ir išsikviesti taksį, tačiau programėlės nepakrovė ir nusprendė sėstis už vairo neblaivus. Žinojo, kad daro negerai, tačiau pagalvojo, kad važiuoti netoli ir gali saugiai grįžti iki namų. Važiuodamas namo, sustojo " (duomenys neskelbtini)" degalinėje, nes reikėjo užsipilti kuro, kur tikriausiai ir galėjo užuosti nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Įsipylęs kuro, pradėjo važiuoti toliau link namų, kuomet ties (duomenys neskelbtini) gatve jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Jam sustojus, prie jo priėjo pareigūnas, kuris pasakė, kad reikės pasitikrinti neblaivumą. Iš karto sutiko pasitikrinti blaivumą ir nustatė pranešime apie įtarimą nurodytą alkoholio koncentraciją. Vairuodamas daugiau alkoholio nevartojo. Su alkotesterio parodymais sutiko. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, žino, kad pasielgė nederamai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau papildyti nieko neturi.
2024-02-16 liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Š. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Šiuo metu jo pamainos darbo laikas yra nuo 2024-02-16 15:00 val. iki 2024-02-17 03:00 val. Šią pamainą jis dirba kartu su porininku vyriausiuoju patruliu L. S., jų ekipažo numeris V1720. Gavo iškvietimą, kad iš degalinės (duomenys neskelbtini), išvažiavo lengvasis automobilis „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) apie 17:16 val., pastebėjo minėtą automobilį ir sustabdė naudodami specialius tarnybinio automobilio garsinius ir šviesos signalus, automobilio vairuotojas pakluso reikalavimui sustoti ir sustojo. Automobiliu, kaip vėliau paaiškėjo A. V., važiavo vienas. Priėjus prie automobilio „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas A. V. atitiko visus bendrus neblaivaus asmens požymius, o būtent: jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl pasiūlė vairuotojui patikrinti jo neblaivumą. Vairuotojas sutiko ir nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Alkotesteriu 7510, N, Nr. ARKB-0104 sertifikato Nr. 20660572 A. V. 2024-02-16 17.19 val. pirmu putimu buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas, atlikus antrą patikrinimą 2024-02-16 17.36 val. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas. Nori paminėti, kad A. V. alkoholinių gėrimų jų akivaizdoje nevartojo. A. V. buvo įteiktas šaukimas 2024-02-19 apie 11:00 val. atvykti į 5 PK apklausai, asmuo nebuvo sulaikytas, kadangi turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo, automobilio salone alkoholinių gėrimų nebuvo. Automobilį „OPEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežė į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini).
2024-02-20 liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad teisės ir pareigos jam yra išaiškintos, suprantamos. Yra įspėtas už melagingų parodymų davimą. A. V. yra jo brolis. Su juo sutaria gerai, bendrauja pastoviai. Automobilis „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso jam, bet dažniausiai juo naudodavosi jų tėvas, tačiau tėvas šiuo metu serga, tad automobilis dažniausiai stovi nenaudojamas. 2024-02-16 ryte jam paskambino brolis A. ir paklausė, ar gali paskolinti automobilį savaitgaliui. Kadangi jis nėra naudojamas, tad jis sutiko jį paskolinti ir daugiau nesidomėjo kokiu tikslu jam reikalingas automobilis. Atvykęs pas jį pasiėmė automobilį ir išvažiavo savais keliais. Daugiau šį savaitgalį su broliu ir nekontaktavo. 2024-02-19 pirmos dienos pusėje jam paskambino brolis ir prisipažino, kad savaitgalį vairavo neblaivus (pasakė, kad "prisidirbo"), jį sustabdė policijos pareigūnai ir automobilis šiuo metu yra saugojimo aikštelėje ir kas bus toliau su automobiliu jis nežino. Paminėjo, kad toliau tyrėja aiškinsis dėl automobilio su juo. Dėl tokio savo poelgio jis labai atgailavo, vis jo atsiprašinėjo telefonu, susitikę kol kas nebuvo. Anksčiau brolis dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau jau daugiau nei metai yra pastebėjęs, kad jis laikėsi, nevartojo alkoholio ir per šeimos susibūrimus tikrai buvo susitvarkęs. Tad skolindamas automobilį, tikrai nesitikėjo, kad jis gali taip pasielgti. Brolis nepasakojo kodėl sėdo už vairo neblaivus, jis jo taip pat ir neklausė, nesidomėjo. Daugiau papildyti nieko neturi.
2024-02-16 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024-02-16 apie 17.19 val., (duomenys neskelbtini), A. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2024-02-16 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. 2024-02-16 17:19 val. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0104 A. V. nustatytas 2,61 promilių girtumas; 17:36 val. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0104 A. V. nustatytas 2,44 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais A. V. sutiko.
2024-02-16 transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2024-02-20 VĮ "Regitra" išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio "Opel Zafira", valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m.. Automobilis grąžintas savininkui.
2024-02-19 VšĮ "Emprekis" išrašas, kuriame nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės Opel Zafira kaina Lietuvoje 2024 m. vasario mėn. su PVM 2380,00 Eur
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. V. vairavo automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina liudytojų A. Š., P. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina, 2024-02-16 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime įvardinti duomenis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2024 m. vasario 16 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. pareiškė, kad su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė paskirtą baudą leisti sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. teistas, baustas administracine tvarka (baustas jam nesilaikant KET reikalavimų), tačiau paskirtos baudos nesumokėtos, dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios rūšies bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, dydžiui, t. y. 75 MGL (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – BBND). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
A. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 50 MGL (BBND) dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, todėl dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti turto (automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 380 Eur (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
A. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, taigi tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. vasario 19 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).
A. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Opel Zafira", kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, t. y. kaltinamojo broliui – P. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – P. V., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamojo broliui P. V. buvo žinoma apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuos jam priklausantį automobilį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 380,00 Eur) išieškojimas iš A. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad A. V. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per tam tikrą terminą.
Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. V. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 380 Eur – valstybės naudai.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - BPC garso įrašas ir Body kameros vaizdo įrašas įkelti į IBPS, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti IBPS, kaip nusikalstamos veikos įrodymai.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (BBND) (3 750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir A. V. skirti galutinę bausmę 50 MGL (BBND) (2 500 Eur) (dvejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;
– konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „ Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 380 Eur (dvejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų) – valstybės naudai.
A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti A. V., kad 2 380 Eur bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti A. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.