Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 11700,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis pagal susitarimą su atsakove ir jos vyru R. T. pervesdavo į jų banko sąskaitas atitinkamas pinigų sumas kaip paskolą šeimos poreikiams tenkinti. Nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki 2006 m. balandžio 20 d. atsakovei ir jos sutuoktiniui mokėjimo pavedimais buvo pervesta 16700 Lt. Pagal šalių susitarimą paskolos neturėjo apibrėžto pinigų gražinimo termino, išskyrus vėliausiai paskolintą 5000 Lt sumą, kurios grąžinimo terminas buvo sutartas 2006 m. gegužės 3 d. Atsakovės sutuoktinis 2007 m. rugpjūčio 17 d. ir 27 d. pavedimais grąžino ieškovui tik dalį paskolos - 5000 Lt, todėl ieškovas reiškia reikalavimą dėl 11700 Lt skolos priteisimo. Atsakovės sutuoktinis yra miręs, tačiau atsakovė yra jo teisių ir pareigų perėmėja, todėl ieškovas į ją kreipėsi dėl skolos grąžinimo. Ieškovo atstovė advokatė 2012 m. birželio 5 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti likusią pinigų sumą iki 2012 m. birželio 28 d., tačiau skola nebuvo sumokėta nei per nustatytą terminą, nei vėliau. Prieštaravimų iš atsakovės taip pat nebuvo gauta.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Teismas netinkamai taikė CK 6.870 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, nustatydamas, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai. Teismas nepagrįstai suabsoliutino paskolos dalyko perdavimą, tačiau neatsižvelgė į kitos šalies įsipareigojimą grąžinti skolą. Apeliantė nurodo, kad ji niekada nesitarė su ieškovu dėl 11700 Lt paskolos suteikimo ir nei ji, nei jos sutuoktinis nebuvo įsipareigoję juos grąžinti. Apeliantė neneigia pinigų gavimo fakto, tačiau nurodo, kad tai buvo ne paskola, nes ieškovas pervesdamas nurodytas pinigų sumas atsiskaitė už jam/jo šeimai nupirktus daiktus: TV SONY ir statybines medžiagas. Aplinkybes, kad R. T. 2005 m. vasarą nupirko skystųjų kristalų TV SONY, kurį netrukus pardavė ieškovui už 5000 Lt, kad 2006 m. vasario - kovo mėn. su R. T. važiavo į sandėlius (duomenys neskelbtini), kur pagal ieškovo prašymą R. T. nupirko statybinių medžiagų ir, palikęs liudytoją (duomenys neskelbtini), vežė jas ieškovui, teismo posėdžio metu paliudijo liudytojas A. G. (b.l. 95). Tokiu būdu, liudytojo parodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo T. tam tikrą konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti pervesta ginčo suma. Be to, ieškovo 2005-09-29, 2006-02-02, 2006-02-22, 2006-02-28, 2006-03-21 mokėjimo nurodymuose nurodyta mokėjimo paskirtis - „pirkiniams“, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas skolino atsakovei ir jos sutuoktiniui mokėjimo nurodymuose įvardytą pinigų sumą (CK 6.193 str.). Mokėjimo nurodymas yra vienašalis ieškovo patvarkymas sumokėti atsakovei ir jos sutuoktiniui pinigus, jame nėra nurodytas paskolos gavėjo (atsakovės ar jos sutuoktinio) įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) tokią pat pinigų sumą, todėl šie dokumentai negali būti laikomi sandoriu. Mokėjimo nurodymai negali būti vertinami kaip paskolos teisinius santykius patvirtinantys dokumentai, nes savo turiniu neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų skolos dokumento turiniui.

2. Teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, netinkamai tarp šalių paskirstytadamas įrodinėjimo pareigą, taip pat netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalį, 6.875 straipsnio 2 dalį, leisdamas atsakovei, kaip privalomos rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikusiai šaliai, remtis liudytojo A. G. parodymais. Ieškovas, neabejotinai žinojęs, kad turi būti sudaroma rašytinė paskolos sutartis, jos nesudarė, todėl įrodinėti galėjo tik įstatymo leistinais įrodymai. Kadangi ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, teismas negalėjo konstatuoti paskolos sutarties sudarymo fakto remdamasis vien tik mokėjimo pavedimais į atsakovės ir jos sutuoktinio sąskaitas. Atsakovė, turėjo neginčijamą teisę liudytojais įrodinėti savo atsikirtimus, konkrečiu atveju - įrodyti, kad ieškovas turėjo atsakovės sutuoktiniui konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti buvo pervesta ginčo suma. Teismas be pagrindo liudytojo A. G. parodymus vertino kritiškai, nes jo parodymai patvirtino, kad ieškovas turėjo T. tam tikrą konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti pervesta ginčo suma.

3. Teismas netinkamai įvertino atsakovės nurodytą aplinkybę dėl išreikštos ieškovo valios mokėjimo nurodymuose. Atsakovė aplinkybę, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, grindė savo paaiškinimais (nei ji, nei jos sutuoktinis neskolino iš ieškovo pinigų, nebuvo įsipareigoję grąžinti ieškovo pervestus pinigus), liudytojo A. G. parodymais, be to nurodė, kad ieškovo pateiktuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis - „pirkiniams", aiškiai išreiškė V. S. valią perduodant/pervedant pinigus į atsakovės ir R. T. sąskaitas banke. Tais atvejais, kuomet ieškovas ir tiesų skolindavo R. T. pinigus, paskolos teisiniai santykiai būdavo įforminami teisingai, ieškovo valia, skolinant pinigus, būdavo išreiškiama aiškiai (tarp ieškovo ir R. T. bei R. T. 2004-10-21 buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kurią paruošė ieškovas; ieškovui 2006-04-20 pervedant pinigus į R. T. banko sąskaitą, ieškovas nurodė paskirtį - paskola iki 2006-05-03 (žodinis susitarimas). Apeliantė nurodo, jog ieškovui 2006-04-20 pavedimu R. T. paskolinus 5000 Lt, paskola buvo grąžinta, kas netiesiogiai patvirtina, jog anksčiau padaryti pinigų pervedimai nebuvo skola, nes jei būtų pinigai paskolinti, ieškovas turėtų užskaityti ankstesnę skolą, o ne paskutinio pervedimo sumą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, remdamasis kitos civilinės bylos aplinkybe, t. y. pagal 2004-10-21 raštu sudarytą tarp šalių paskolos sutartį, pervedant pinigus, mokėjimo pavedimuose paskirtis taip pat buvo nurodyta - „pirkiniams", tačiau atsakovė šių pavedimų neginčijo, pripažindama paskolinius santykius. Apeliantės nuomone, taikyti analogiją tarp skirtingų teisinių santykių tik pagal nurodytą aplinkybę, yra nelogiška bei neteisinga.

4. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusius ieškovo ir atsakovės bei jos sutuoktinio santykius, kurie tarp V. S. ir R. T. buvę tik dalykiniai, o V. S. ir R. T. iki teismo buvo susitikę tik vienintelį kartą, 2004 m. pasirašant paskolos. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nuo 2006 metų niekada neprašė T. grąžinti ginčo pinigų, tačiau kreipėsi su reikalavimu tik po R. T. staigios mirties, tuo žymiai apsunkindamas atsakovei pagrįstai atsikirsti, praėjus ilgam terminui surinkti rašytinius įrodymus, patvirtinančius 2005 m. pabaigoje - 2006 m. pradžioje prekių pirkimą bei jų perdavimą ieškovui. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, vertinant su kitais byloje surinktais įrodymais netiesiogiai patvirtina, jog tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai.

Šalies argumentai

1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas nenustatė jos ir/ar jos sutuoktinio įsipareigojimo grąžinti gautą sumą. Teismas sprendime aiškiai pasisakė, jog sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimą analizavo ir vertino visų byloje pateiktų įrodymų visumą ir iš jos darė išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Teismas įvertino, jog šalis ir anksčiau siejo paskoliniai santykiai - jau nuo 2004 metų ieškovas skolino apeliantei ir jos sutuoktiniui pinigus, mokėjimo pavedimuose taip pat buvo nurodoma ne „paskola“, bet „pirkiniams" (prijungtos bylos Nr. 2-918-429/2010 1 t. b. l. 11, 12, 13), ir šių pavedimų atsakovė neginčijo, taigi, pripažino, jog nepaisant nurodytos paskirties „pirkiniams“, šalis siejo paskoliniai santykiai. Šiuo teismas iš įrodymų visumos nustatė, jog mokėjimo nudarymais, kuriuose nurodoma paskirtis „pirkiniams" ieškovas skolindavo pinigus apeliantei ir jos sutuoktiniui ir toks mokėjimo paskirties nurodymas nenuneigia, o patvirtina, jog pinigai buvo pervedami paskolos santykių pagrindu. Taip pat teismas vertino, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas turėjo jiems tam tikrą konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti pervesta ginčo suma. Taigi, teismas ištyręs ir įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų dokumentų visumą nustatė, jog 11700 Lt ginčo suma buvo perduota sutartinių paskolos teisinių santykių pagrindu.

2. Remiantis įrodymų vertinimo teisine logika, konstatavus, kad kitokių, nei paskolos teisinių santykių buvimas tarp šalių neįrodytas, o ieškovas banko pavedimais įrodė pinigų perdavimą atsakovei, taip įrodinėdamas paskolos sutartinių teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog ieškovo įrodinėjamas faktas buvo, nei jo nebuvo. Apeliantė teigdama, kad pinigai gauti kitokiu pagrindu, turėjo pareigą savo teiginius įrodyti ir atitinkamai - paneigti pirmiau nurodytas išvadas. Tokių įrodymų byloje nepateikta, todėl apeliantei nepateikus jokių įrodymų, kuriais grindžia savo atsikritimus, ieškinys buvo pagrįstai tenkintas (CPK 178 str.). Apeliantės nurodytas liudytojas tik nurodė, kag jam atsakovės sutuoktinis yra sakęs, jog pardavė Sony televizorių ieškovui, tačiau liudytojas nematė nei televizoriaus, nei pinigų perdavimo fakto, nedalyvavo pirkimo-pardavimo sandoryje, nėra apskritai jokių įrodymų, jog koks nors televizorius būtų apeliantės sutuoktinio perduotas ieškovui ar, kad ginčo pinigai būtų pervesti už televizorių (l t b. l. 95). Taip pat liudytojas teigė, jog apeliantės sutuoktinis sakė, kad ieškovas jo prašė nupirkti statybinių medžiagų, kurias apeliantės sutuoktinis susikrovė iš sandėlio į automobilį, tačiau nežino nei kokias medžiagas, nei už kokią sumą, nematė ar prekės buvo perduotos ieškovui, nedalyvavo susitarime dėl prekių užsakymo. Tokie nenuoseklūs liudytojo parodymai neįrodo, jog ieškovas apeliantei ir jos sutuoktiniui pervedė ginčo pinigus kokias nors kitais nei paskolos pagrindais.

3. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog tai, kad ieškovui 2006-04-20 pavedimu paskolinus 5000 Lt, jų grąžinimas netiesiogiai patvirtina, kad anksčiau daryti pinigų pervedimai nebuvo skola, nes jei būtų pinigai paskolinti, tai ieškovas turėtų užskaityti ankstesnę skolą. 2006-04-20 pavedimu skolinant 5000 Lt buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas iki 2006-05-03, tuo tarpu, ankstesniuose pavedimuose paskolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas. Kadangi reikalavimas grąžinti anksčiau paskolintas sumas buvo pareikštas jau suėjus 2006-04-20 pavedime nurodytam skolos grąžinimo terminui, o apeliantės sutuoktiniui neįvardinus, kurią skolą grąžina, ieškovas vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi laikė, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Pažymėtina, jog tai, kad apeliantė ir jos sutuoktinis turėjo daugiau skolinių įsipareigojimų ieškovui labiau patvirtina, jog šalis siejo paskoliniai santykiai, nei šią aplinkybę paneigia.

4. Priešingai nei teigia apeliantė, tai, jog tarp R. T. ir ieškovo buvo paskolinių santykių patvirtina dar 2004-10-21 sudaryta paskolos sutartis. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo prašyti R. T. nupirkti televizoriaus ar statybinių medžiagų, kadangi nei ieškovas turėjo tokį poreikį nei R. T. vertėsi prekybine veikla. Mirus R. T. ieškovas pagrįstai sunerimo dėl jo skolų grąžinimo ir kreipėsi į paveldėtoją - apeliantę, dėl įsipareigojimų vykdymo, tačiau apeliantei geranoriškai nevykdžius prievolių, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Be to, ieškovas dar 2009-10-19 apeliantei raštu pareiškė reikalavimą grąžinti 11700 Lt skolą (1 t, b. 1. 61), tačiau apeliantė jokio prieštaravimo į pareikštą reikalavimą nepareiškė, kas netiesiogiai patvirtina reikalavimo pagrįstumą ir skolos buvimą.