Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. M., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

2. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. paaiškino, kad nepripažįsta padariusi nusižengimą. Norėjo išlaikyti darbuotojus ir su jais atsiskaityti. Gailisi. Įmonė, kurioje buvo paskirta vadovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pinigų trūkumų. Užsakovai neatsiskaitė, todėl neturėjo iš ko paimti ir atsiskaityti su kreditoriais. Eiliškumą žinojo, suprato, pripažįsta jį pažeidusi. Turėjo rinktis, ar išlaikyti įmonę, ar darbuotojus ir jiems sumokėti, arba pasirinkti sumokėti mokesčius ir įmonei bankrutuoti. Ji pasirinko kelią, kad įmonė klestėtų. Mokėjo Sodros mokesčius. VMI prašė išdėstyti mokėjimą dalimis, tačiau prašymas buvo atmestas. Kai gavo pinigus, su visais atsiskaitė. Šiai dienai mokesčiai sumokėti, yra permoka VMI. Ji šiuo metu pasitraukė iš vadovo pareigų. Įmonė jokių skolų neturi. Prašo atsižvelgti į pateiktus teismui dokumentus ir neskirti administracinės nuobaudos. Dirba savivaldybėje, augina mažametį vaiką, jos pajamos mėnesiui – 1 270 Eur, gyvena santuokoje nuomojamame bute.

3. Kreditoriaus, pagal kurio pareiškimą teisme pradėta administracinė teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį –VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 42, 47).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Administracinio nusižengimo byla dėl ATPK 120 straipsnyje numatyto nusižengimo, pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus (ANK 590 straipsnio 4 dalis). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

5. CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

6. CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. CK įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

7. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

8. Nagrinėjamu atveju prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei K. M. skirti nuobaudą būtent už šios bendrovės kreditoriaus – VMI pažeistas teises – valstybės biudžetui nesumokėjus pridėtinės vertės mokestį nuo 2025 m. sausio 28 d., 108,45 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių – 2025 m. sausio 29 d.; 206 Eur mokesčio avanso nuo 2025 m. kovo 18 d. bei šio mokesčio delspinigių nuo 2025 m. balandžio 1 d., taip sudarant 13 386,53 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kitais kreditoriais atsiskaitymus vykdė. Per laikotarpį nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. valstybės biudžetui sumokėta 6 715,52 Eur suma. Iš akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 11 d. pervesta 1 000 Eur suma, D. K. 2 000 Eur suma, kai mokestinę nepriemoką sudarė 30 066,64 Eur. 2025 m. vasario 19 d. K. M. pervesta 10 256 Eur, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur, kai mokestinę nepriemoką minėtai dienai sudarė 32 524,81 Eur. Iš akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 7 d. pervesta 15 000 Eur suma; 2025 m. vasario 12 d. uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 3 250 Eur; 2025 m. vasario 18 d. D. K. 500 Eur suma, 2025 m. vasario 19 d. 2 000 Eur, 2025 m. vasario 21 d. 1 150 Eur ir 2025 m. kovo 4 d. 1 400 Eur; mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 18 d. 2 000 Eur; uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 4 d. 1 000 Eur; uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 4 d. 674,52 ir 674,52 Eur, kai mokestinę nepriemoką 2025 m. balandžio 4 d. sudarė 29 730,15 Eur.

9. Įvertinus byloje nustatytus duomenis, darytina išvada, kad K. M. nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2025 m. birželio 10 d. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, t. y., sumokėdama tiekėjams už prekes ir paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas, nes Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Būtent CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas imperatyviai numato, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tačiau šiuo atveju K. M. nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2025 m. birželio 10 d. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI kreditoriaus teises, t. y., nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, todėl ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nurodytu laikotarpiu, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė yra skolinga valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (LAT Administracinė byla Nr. 2AT-56-696/2015). Tokiu būdu K. M. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą.

10. Atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad visi mokėjimai įmonės buvo atlikti siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė teismo įvertinti įmonės vykdytų atsiskaitymų su kitais kreditoriais priežastis, taip pat įmonės sudėtingą finansinę padėtį bei įmonės vadovės atliktus veiksmus, nukreiptus į įmonės veiklos funkcionavimo užtikrinimą, teigė, jog negalima daryti išvados, kad įmonės vadovė turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų. Pastebėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, užtraukia administracinę atsakomybę ne dėl įmonės vadovo veiksmų/neveikimo stengiantis išlaikyti įmonę, o, kaip jau minėta, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Argumentai, kad tokiais veiksmais ji siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė K. M., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdama minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. M. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

13. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

14. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybės nėra esmingai išskirtinės, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, bet į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą. Padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu; pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia; duomenų apie K. M. baustumą ar teistumą byloje nėra; ji yra dirbanti, gauna 1 200 Eur darbo užmokestį, augina mažametį vaiką; nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas laiko jos atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi, administracinis nusižengimas padarytas dedant pastangas tęsti bendrovės veiklą (ANK 35 straipsnio 2 dalis); byloje nenustatyta, kad K. M. būtų atlikusi mokėjimus, tiesiogiai nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla; tam tikri, tame tarpe ir nemaži, mokėjimai į valstybės ir Sodros biudžetus buvo atliekami ir šiuo metu ji yra visiškai atsiskaičiusi su visais kreditoriais, bendrovė skolų neturi. Šiuo metu bendrovei vadovauja kitas asmuo.

17. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, K. M. pasirinktus įmonės veikloje susiklosčiusios nepalankios situacijos sprendimo būdus, taip pat ir kitas aukščiau aptartas K. M. charakterizuojančias aplinkybes (teigiamai charakterizuojama (duomenys neskelbtini) krepšinio ir sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidento; Asociacijos šokių kolektyvo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko; (duomenys neskelbtini) sentikių asociacijos pirmininko; (duomenys neskelbtini) Sentikių religinės Bendruomenės (duomenys neskelbtini) Sentikių parapijos dvasinio tėvo) jos sunkią materialinę padėtį (gauna nedideles pajamas, augina vieną mažametį vaiką, neturi savo vardu registruoto turto, gyvena nuomojamame bute), daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta K. M. paskyrus 200 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų 0 centų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini));

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“;

5) (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)”; ar

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-174-766/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.