- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 2YT-12754-359/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00418-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- A. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. priėmė visą palikimą – 0,1800 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-4917-2254, bendrojo ploto 40,59 kv.m. su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), atsiradusį (duomenys neskelbtini)., mirus mamai M. Š., pradėjus visą paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jos mama M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra pirmosios eilės paveldėtoja pagal įstatymą – palikėjos M. Š. vienintelė dukra. Dar mamai esant gyvai, pareiškėja su dukra V. R. visuomet jai padėdavo tvarkyti ūkį, o po jos mirties aktyviais veiksmais perėmė visą iš mamos paveldėtą ir jos užgyventą turtą. Ji ūkį tvarkė kaip savo, prižiūrėjo žemę, sodino ir ravėjo daržus. Savo lėšomis palaidojo mamą, prižiūrėjo jos kapą. Iš jos paveldėjo ir asmeninius daiktus, baldus, buitinę techniką, žemės tvarkymo darbų inventorių, drabužius ir kitą turtą. Taigi, pareiškėja priėmė visą mamai Marijai priklausančią palikimo dalį ir valdė, ir disponavo visu turtu. Juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas plikimo priėmimo tikslu (b.l.30-32).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. G. yra B. Š. ir M. Š. dukra (b.l. 14-16). Pareiškėjos tėvas B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 18), motina – M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 17). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos pažyma patvirtina, kad pagal įrašą (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1998-2002 m. m. ūkinėje knygoje Nr. 34, namų ūkio Nr. 2335, M. Š. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). (b.l. 20). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus pažymos matyti, kad M. Š. 1992 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo 713 valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1830 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. 2018 m. sausio 19 d. liudijime nurodyta, kad po M. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l.8).
M. Š. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. 4400-4917-2254, su priestatu -veranda (b.l.20-23).
Taigi, po pareiškėjos motinos (mirusios (duomenys neskelbtini).) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Po mirties pareiškėja, jo pačios paaiškinimais ir liudytojos V. R. parodymais, tvarkė motinos paliktą ūkį, dirbo žemę, mokėjo mokesčius bei priėmė visus asmeninius bei buities daiktus.
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po M. Š. mirties jos vienintelė duktė – pareiškėja A. G. - iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjos turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: prižiūrėjo ūkį, dirbo žemę, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais buities daiktais ir pan.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog A. G. po savo motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini). per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.
Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos M. Š., mirties (duomenys neskelbtini)., palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.