- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- I-1672-342/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01121-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
2017 m. lapkričio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1. panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-07-18 sprendimą Nr. TGK-26;
2. panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-06 įsakymą Nr. ADl-325;
3. panaikinti 2017-03-22 įsakymą Nr. ADl-714.
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) skundą byloje Nr. TGK-26 nagrinėjo pažeisdama skundų nagrinėjimo Komisijoje tvarką. Argumentuoja, kad Komisija nagrinėjo skundą, apklausė liudytojus, nekviečiant į posėdį pareiškėjo ir jam jame nedalyvaujant; Komisija iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir liudytojų rinko papildomus įvairius dokumentus, atsiliepimus, tačiau pareiškėjui jie nebuvo pateikiami, jis nebuvo su jais supažindintas. Teigia, kad Komisija, priimdama 2017-07-18 sprendimą, vadovavosi ne pareiškėjo pateiktais dokumentais ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais, o tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir liudytojų pamąstymais ir nuomonėmis.
Pareiškėjas, ginčydamas 2017-02-06 įsakymo Nr. AD1-325 teisėtumą, nurodo, kad į paraiškų vertinimo komisijos sudėtį Klaipėdos miesto sporto tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos nariai P. M., A. Č., V. K. ir pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-325 buvo įtraukti nesilaikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2016-09-22 Nr. T2-229 patvirtinto Klaipėdos miesto sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-07-31 sprendimu Nr.T2-188 patvirtintų Klaipėdos miesto sporto tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų. Vadovaujasi Nuostatų 9.1.3, 9.2, 25, 26, 27 punktais. Teigia, kad 2016-11-03 Klaipėdos miesto Sporto taryba bendru sutarimu pritarė R. J., L. M., V. J. deleguoti į paraiškų vertinimo komisiją, tai užfiksuodama 2016-11-03 protokolu Nr. 18, o P. M., A. Č. ir V. K. į komisiją buvo įtraukti vienasmenišku sporto tarybos pirmininko L. M. teikimu paskambinant telefonu. Akcentuoja, kad Klaipėdos miesto sporto taryba pareiškėjo kandidatūros dėl įtraukimo į paraiškų vertinimo komisiją nesvarstė ir jo nedelegavo; su pareiškėju niekas nesitarė, sutikimo ar pritarimo dalyvauti komisijos sudėtyje ir būti įtrauktu į komisijos sudėtį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjas nedavė; Komisijos veikloje ir priimamuose sprendimuose niekada nedalyvavo.
Akcentuoja ir tai, kad 2017-02-06 įsakymu Nr. AD1-325 nustatė, kad įsakymas galioja iki 2018-12-31, tačiau Apraše nurodyta, kad Komisijos pirmininką ir dvejų metų laikotarpiui tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Daro išvadą, kad įsakymas neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų, todėl yra naikintinas.
Nurodo, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-714 patvirtintas savivaldybės biudžeto lėšų paskirstymas 2017 metų sportinės veiklos projektams iš dalies finansuoti. Mano, kad kadangi vertinimo komisijos, kuri nagrinėjo paraiškas ir pateikė protokolą Nr. SKP-15 sudėtis neatitiko Aprašo nuostatų, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius lėšas skirstė atsižvelgdamas būtent į minėtos komisijos išvadas, todėl įsakymas Nr. AD1-714 naikintinas. Taip pat teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtintos lėšos 2017 metų kūno kultūros ir sporto ir sporto plėtros programos sportinės veiklos projektams finansuoti, todėl lėšos 2017 m. privalo būti paskirstytos remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinta tvarka.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Akcentuoja, kad nesutinka būti Komisijos sudėtyje, bet iki šiol joje yra.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Aprašo10 punkte nurodyta, jog paraiškas nagrinėja 7 asmenų Komisija, kurios narius deleguoja: Klaipėdos miesto sporto taryba – 3 atstovus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas – 1 atstovą, Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamentas – 2 atstovus, BĮ Klaipėdos sporto mokymo įstaigos – 1 atstovą. Pažymi, kad Sporto tarybos pirmininkas žodžiu delegavo kandidatus ir pasiūlė į komisiją įtraukti šiuos narius: V. J., R. J., L. M. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 13 punktas reglamentuoja, jog Komisijos nariu negali būti asmuo, kurį su paraiška pateikusia organizacija sieja ryšiai, neleidžiantys priimti objektyvių sprendimų, arba dėl jo veiklos Komisijoje gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Šiuo atveju, visus pasiūlytus Sporto tarybos narius sieja ryšiai su paraiškas pateikusiomis Organizacijomis, t. y. V. J., L. M. dalyvavo Sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės konkurse ir teikė paraiškas savivaldybės biudžeto daliniam finansavimui gauti, R. J. sieja ryšiai su paraiškos teikėja Klaipėdos ir apskrities futbolo federacija, kadangi yra federacijos prezidentas. Sporto tarybos pirmininkas į komisiją pakartotinai žodžiu pasiūlė deleguoti narius, kurių nesieja ryšiai su konkurse dalyvavusiais paraiškų teikėjais, t. y. V. K., P. M. ir G. Č.
Vadovaujasi Nuostatų 24, 25, 26 punktais ir pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju Sporto tarybos narių kandidatų atranka buvo atlikta vykdant balsavimą elektroniniais laiškais; elektroniniai laiškai buvo išsiųsti visiems penkiolikai Sporto tarybos narių, tame tarpe ir G. Č.; iš šių penkiolikos narių, devyni nariai pritarė Sporto tarybos pirmininko siūlytiems kandidatams. Visi šie nariai buvo įtraukti į 2017 metų sportinės veiklos projektų paraiškų vertinimo komisiją, patvirtintą 2017-02-06 įsakymu Nr. AD1-325.
Atsiliepimas
Pažymi, jog Komisija skundžiamą 2017-07-18 sprendimą Nr. TGK-26 priėmė įvertinusi Pareiškėjo skunde ir Savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytus argumentus, taip pat posėdžio metu išklausiusi šalių ir liudytojų paaiškinimų, bei išnagrinėjusi pateiktus rašytinius įrodymus. Daro išvadą, jog Pareiškėjo argumentai dėl Komisijos padarytų procesinių skundų nagrinėjimo taisyklių pažeidimų yra subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nes Pareiškėjo netenkina Komisijos priimtas sprendimas, kuriuo Pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas pareiškimas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-07-18 sprendimo byloje Nr. TGK-26 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) nusprendė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas, Įstatymas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu atmesti kaip nepagrįstą G. Č. skundą.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsižvelgus į ginčijamame sprendime išdėstytas aplinkybes, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, padaryta išvada, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-06 įsakymo Nr. ADl-325 „Dėl 2017 metų sportinės veiklos projektų paraiškų vertinimo komisijos sudarymo” bei 2017-03-22 įsakymo Nr. ADl-714 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų paskirstymo 2017 metų sportinės veiklos projektams iš dalies finansuoti”.
Dėl procedūrų, priimant Administracinių ginčų komisijos sprendimą
Pareiškėjas skunde teigia, kad Administracinių ginčų komisija skundą byloje Nr. TGK-26 nagrinėjo pažeisdama skundų nagrinėjimo Administracinių ginčų komisijoje tvarką.
Administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Aptariamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencija yra nagrinėti asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, akto redakcija, galiojusi nuo 2017-03-31 iki 2017-11-01) 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, teisės ir pareigos: susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija (1 punktas); pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (2 punktas); pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui (3 punktas); turėti vertėją (4 punktas); dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje (5 punktas); teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (6 punktas); prašyti viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją nutraukti (7 punktas); gauti administracinės procedūros sprendimą (8 punktas); įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme) (9 punktas); turėti atstovą (10 punktas). VAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad sprendimą Administracinių ginčų komisija priėmė bylą išnagrinėjusi viešame teismo posėdyje, kuriame, be kita ko, pareiškėjas dalyvavo. Posėdžio metu buvo išklausyti šalių ir liudytojų paaiškinimai, išnagrinėti skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai bei papildomi rašytiniai įrodymai. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, negalima sutikti su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad Administracinių ginčų komisija nagrinėjo skundą, apklausė liudytojus, nekviečiant į posėdį pareiškėjo ir jam jame nedalyvaujant, iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir liudytojų rinko papildomus įvairius dokumentus, atsiliepimus, tačiau pareiškėjui jie nebuvo pateikiami, jis nebuvo su jais supažindintas. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, Administracinių ginčų komisija, priimdama 2017-07-18 sprendimą, turėjo teisę vadovautis ne tik pareiškėjo pateiktais dokumentais ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais, bet taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir liudytojų paaiškinimais. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Administracinių ginčų komisija bylą išnagrinėjo nesilaikydama procesinių skundų nagrinėjimo taisyklių.
Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Ginčydamas 2017-02-06 įsakymą Nr. AD1-325, pareiškėjas nurodo, kad į paraiškų vertinimo komisijos sudėtį Klaipėdos miesto sporto tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos nariai P. M., A. Č., V. K. ir pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-325 buvo įtraukti nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos.
Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reguliuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016-09-22 sprendimu Nr. T2-229 patvirtintas Klaipėdos miesto sportinės veiklos projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašas (toliau ir – Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-09-29) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-07-31 sprendimu Nr. T2-188 patvirtinti Klaipėdos miesto sporto tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-08-05).
Nuostatų, kurie reglamentuoja Klaipėdos miesto sporto tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos tikslus, uždavinius, funkcijas, teises bei pareigas ir darbo organizavimą, 2 punkte nustatyta, kad Sporto taryba – prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos visuomeniniais pagrindais veikiantis patariamasis kolegialus organas, kuris atstovauja visuomenės interesams, vykdo konsultavimo funkcijas formuojant strateginius ir praktinius miesto sporto klausimus bei įgyvendinant sporto politiką Klaipėdos mieste. Sporto tarybos tikslas – analizuoti sporto situaciją Klaipėdos mieste ir teikti siūlymus savivaldybės institucijoms dėl sporto politikos įgyvendinimo (Nuostatų 7 punktas), o pagrindinis uždavinys – padėti įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės strateginį veiklos planą ir Kūno kultūros ir sporto plėtros programą (10 punktas). Nuostatų 9.2 punkte nustatyta, kad Sporto taryba, įgyvendindama minėtą uždavinį, deleguoja atstovus į darbo grupes ar komisijas, kurios nagrinėja ir teikia siūlymus dėl sporto šakų plėtros, sporto infrastruktūros plėtros, stipendijų skyrimo olimpinės pamainos sportininkams, dalinio nevyriausybinių sporto organizacijų finansavimo. Sporto tarybos posėdžiai yra atviri ir skelbiami žiniasklaidoje (Nuostatų 23 punktas). Pagal Nuostatų 24 punktą Sporto tarybos sekretorius, prieš organizuodamas posėdį, surenka informaciją apie Sporto tarybos narių galimybę dalyvauti posėdyje; Sporto tarybos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, gali išreikšti savo nuomonę raštu, ją pateikęs Sporto tarybos pirmininkui. Sporto tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Sporto tarybos narių (Nuostatų 25 punktas), o Sporto tarybos nutarimai yra teisėti, jei jiems paprasta balsų dauguma pritaria posėdyje dalyvavę Sporto tarybos nariai (Nuostatų 26 punktas). Vadovaujantis Nuostatų 29 punktu, Sporto tarybos nario įgaliojimai pasibaigia: nutrūkus jo atstovavimo ar darbo santykiams atstovaujamoje įstaigoje ar organizacijoje (29.1 punktas); Sporto tarybai ar Savivaldybės tarybai pareiškus nepasitikėjimą (29.2 punktas); Sporto tarybos nariui atsistatydinus savo noru (29.3 punktas); Sporto tarybos narį atšaukus jį delegavusios institucijos iniciatyva (29.4 punktas).
Aprašo, reglamentuojančio sporto šakų federacijų, klubų veiklos paraiškų pateikimo, vertinimo, atrankos organizavimo ir finansavimo kriterijus, savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką, 10 punkte nustatyta, kad paraiškas nagrinėja 7 asmenų Komisija, kurios narius deleguoja: Klaipėdos miesto sporto taryba – 3 atstovus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas – 1 atstovą, Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamentas – 2 atstovus, BĮ Klaipėdos sporto mokymo įstaigos – 1 atstovą. Komisijos pirmininką ir narius dvejų metų laikotarpiui įsakymu tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Aptariamo teisės akto 13 punkte numatyta, kad Komisijos nariu negali būti asmuo, kurį su paraiška pateikusia Organizacija sieja ryšiai, neleidžiantys priimti objektyvių sprendimų, arba dėl jo veiklos Komisijoje gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, sutinka su Administracinių ginčų komisijos 2017-07-18 sprendime padaryta išvada, kad minėtuose teisės aktuose nedetalizuota tvarka, kaip ir kokiu būdu (raštu ar žodžiu) Sporto taryba deleguoja savo atstovus į paraiškų vertinimo komisiją.
Administracinių ginčų komisijos nagrinėtoje byloje Nr. TGK-26 nustatyta, kad Sporto tarybos pirmininkas žodžiu delegavo kandidatus ir pasiūlė į minėtą komisiją įtraukti šiuos narius: V. J., R. J., L. M., tačiau paaiškėjus, kad visus pasiūlytus Sporto tarybos narius sieja ryšiai su paraiškas pateikusiomis organizacijomis, Sporto tarybos pirmininkas į komisiją pakartotinai žodžiu pasiūlė deleguoti narius, kurių nesieja ryšiai su konkurse dalyvavusiais paraiškų teikėjais – V. K., P. M. ir G. Č. Minėtų komisijos narių kandidatų atranka buvo atlikta vykdant balsavimą elektroniniais laiškais. Elektroniniai laiškai buvo išsiųsti visiems penkiolikai Sporto tarybos narių (taip pat ir pareiškėjui), iš kurių devyni pritarė Sporto tarybos pirmininko siūlytiems kandidatams. Teismas, įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas G. Č., V. K. ir P. M. į paraiškų vertinimo komisiją buvo deleguoti, laikantis Apraše ir Nuostatuose nustatytų taisyklių, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtos komisijos sudėties laikytini nepagrįstais, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-06 įsakymas Nr. ADl-325 „Dėl 2017 metų sportinės veiklos projektų paraiškų vertinimo komisijos sudarymo” (b. l. 32) yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas G. Č. yra vienas iš 15 – os Sporto tarybos narių. Minėta, kad pagal Nuostatų 9.2 punktą Sporto taryba, įgyvendindama jai keliamus uždavinius, deleguoja atstovus į darbo grupes ar komisijas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas Sporto tarybos narys, prisiima ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėtų dalyvauti paraiškų vertinimo komisijos veikloje kaip Sporto tarybos atstovas, išskyrus nenorą joje dalyvauti. Aplinkybių ir įrodymų, kad negali būti komisijos narys, pareiškėjas Sporto tarybos nariams balsuojant dėl atstovų į paraiškų vertinimo komisiją taip pat nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, nenorėdamas dalyvauti Sporto tarybos veikloje (tame tarpe ir pagal teisės aktų reikalavimus Sporto tarybos sprendimu būti deleguotas dalyvauti paraiškų vertinimo komisijos veikloje), vadovaudamasis Nuostatų 29.3 punktu, turi teisę atsistatydinti iš jos savo noru. Šiuo atveju, pareiškėjas neteikia įrodymų, kad bandė atsistatydinti iš Sporto tarybos narių, kad buvo aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti paskirtas į komisijos sudėtį, ir kad teikė tokius argumentus Sporto tarybos nariams balsuojant dėl narių į paraiškų vertinimo komisiją delegavimo, todėl jo argumentai dėl nesutikimo būti Komisijos sudėtyje atmestini.
Pareiškėjas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-714 patvirtintą savivaldybės biudžeto lėšų paskirstymą 2017 metų sportinės veiklos projektams iš dalies finansuoti ginčija tuo pagrindu, kad paraiškų vertinimo komisijos, kuri nagrinėjo paraiškas ir pateikė protokolą Nr. SKP-15, sudėtis neatitiko Aprašo nuostatų. Taigi, pripažinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-06 įsakymą Nr. ADl-325 teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo naikinti 2017-03-22 įsakymo Nr. ADl-714 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų paskirstymo 2017 metų sportinės veiklos projektams iš dalies finansuoti” pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teismas įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-06 įsakymo Nr. ADl-325 „Dėl 2017 metų sportinės veiklos projektų paraiškų vertinimo komisijos sudarymo” bei 2017-03-22 įsakymo Nr. ADl-714 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų paskirstymo 2017 metų sportinės veiklos projektams iš dalies finansuoti”. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-07-18 sprendimo byloje Nr. TGK-26 neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo G. Č. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo G. Č. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-07-18 sprendimo byloje Nr. TGK-26 panaikinimo atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.