Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.1.3.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.7.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

2021 m. rugsėjo 29 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „G.“ ieškinį atsakovei T. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „G.“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės T. L. 8175,96 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant atsakovę priteistas sumas pervesti į ADB „G.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440).

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietas butas buvo apdraustas ieškovės gyventojų turto draudimu, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Apliejimo momentu galiojo draudimo apsauga. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 10563,71 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuojančią įvykio metu padarytą turtinę žalą: 8389,63 Eur už nekilnojamąjį turtą, 219,60 Eur už televizorių, 229 Eur už namų kiną, 200 Eur už žvejybinį kostiumą, 1525,48 Eur už baldus, aplieto buto savininkei I. M. ir tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,S.“ ir UAB „S. P.“ pateiktomis darbų sąmatomis. Atsakovei buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos padengimo, ji sutiko, kad jai kyla civilinė atsakomybė, tačiau nesutiko su ieškovės paskaičiuota draudimo išmoka ir reikalaujama suma, todėl pretenzijos netenkino. Ieškovė įvertinusi medžiagų ir daiktų nusidėvėjimą, taip pat sutikdama su atsakove, kad dėl televizoriaus sugadinimo padaryta žala 88,50 Eur, o ne 219,60 Eur, bei sumažinusi reikalaujamą sumą atsakovės civilinio draudiko BTA išmokėtos išmokos 54,70 Eur dydžio suma, išsiuntė atsakovei pretenziją 8175,96 Eur sumai, tačiau atsakovė geranoriškai žalos neatlygino, todėl tuo pagrindu prašo iš atsakovės priteisti 8175,96 Eur.

Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad 2019 m. spalio 2d. iš atsakovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), įvykus vandens pratekėjimui į išorę, buvo vandeniu užlietas žemiau esantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis I. M.. Vandeniu užlietas butas buvo ieškovės draustas turto draudimu, todėl ji pateikė pretenzijas atsakovei. Atsakovė nesutikdama su pretenzijomis ir siekdama įsitikinti jose nurodytų ir reikalaujamų sumokėti žalos sumų pagrįstumu, iš ieškovės pareikalavo visos žalos reguliavimo medžiagos žalos bylose 2019/152950 ir 2019/165414. Ieškovei pateikus reikalaujamą medžiagą, ji kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis būtų sudaryta nekilnojamojo turto, kuris buvo 2019 m. spalio 2 d. užlietas vandeniu, remonto sąmata. Nepriklausomas ekspertas suskaičiavo, kad patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), remontui būtina 4021,88 Eur suma, kuri ženkliai skiriasi nuo 2019 m. spalio 15 d. UAB ,,S.“ apskaičiuotos tų pačių patalpų 8389,63 Eur remonto darbų sąmatos, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo draudimo išmoką patalpų savininkui ir kurios pretenzijoje reikalavo iš atsakovės. Atsakovė ieškovei sutiko atlyginti bendrą kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui padarytą 3496,47 Eur žalą. 2020 m. gegužės 13 d. atsakovė elektroniniu paštu ieškovei pateikė detalų patikslintą padarytos žalos skaičiavimą ir sutiko ieškovei atlyginti bendrą padarytą 3919,18 Eur žalą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. 2021 m. kovo 12 d. atsakovė su turima žalos medžiaga kreipėsi ir į specializuotą baldų gamybos įmonę UAB ,,B.“, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis būtų sudaryta baldų remonto sąmata. Specializuota baldų gamybos įmonė parengė remonto darbų sąmatą ir suskaičiavo, kad apgadintų baldų remontui būtina 618,92 Eur suma, kuri ženkliai skiriasi nuo 2019 m. spalio 18 d. UAB ,,S. P.“ apskaičiuotos 1845,83 Eur sumos, kurią ieškovė išmokėjo ir pretenzijoje reikalavo iš atsakovės. Visa tai rodo, kad ieškovės reikalaujamos žalos dydis, susijęs su nekilnojamojo turto remontu, yra netinkamai pagrįstas. Atsakovė mano, kad ieškovė tinkamai neįrodė žalos dydžio, susijusio su apgadintu nekilnojamuoju turtu, o jos pateiktoje baldų remonto darbų sąmatoje nurodyta būtina remonto darbų kaina yra nepagrįstai didelė. Atsakovė, įvertinusi byloje esančias nekilnojamojo ir kilnojamojo turto remonto sąmatas bei ieškiniu reikalaujamas sumas, sutinka su ieškiniu, kad turi pareigą atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovės vertinimu atlygintinos žalos dydis yra 3993,22 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl išmokėtų sumų priteisimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ADB „G.“ ir I. M. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. vasario 26 d. 2019 m. spalio 2 d. ieškovės draustas turtas buvo aplietas vandeniu iš aukščiau esančio atsakovei T. L. nuosavybės teise priklausančio buto(duomenys neskelbtini). Ieškovė, pripažinusi įvykį draudiminiu, nustatė, kad apdraustam butui padaryta žala, apskaičiavo ir išmokėjo 10563,71 Eur dydžio draudimo išmoką I. M.. Ieškovė įvertinusi medžiagų ir daiktų nusidėvėjimą, atsakovės pastabas, atsakovės draudiko išmokėtą sumą, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 8175,96 Eur dydžio draudimo išmoką.

Dėl nurodyto draudžiamojo įvykio ieškovė yra išmokėjusi draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovės, remdamasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, o nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. spalio 2 d. iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu buvo aplietas ir apgadintas žemiau esantis butas adresu (duomenys neskelbtini). Apgadintą butą ir jame buvusius daiktus buvo apdraudusi ADB ,,G.“, kuri nukentėjusiojo buto savininkei išmokėjo 10563,71 Eur dydžio draudimo išmoką, kaip kompensaciją už įvykio metu padarytą turtinę žalą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ADB ,,G.“ kaip draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, kadangi ji šiuo konkrečiu atveju yra atsakinga dėl kilusios žalos, tačiau atsakovė nesutinka su reikalaujamu žalos dydžiu, nes jis yra netinkamai apskaičiuotas. Ieškovė nurodo, kad turtui padaryta 8175,96 Eur žala, o atsakovė įrodinėja, kad realus padarytos žalos dydis yra 3993,22 Eur.

Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

Ieškovė žalos dydį įrodinėjo: 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 8 d. turto apžiūros aktais, kuriuose aprašyta vandeniu sulieto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto būklė po įvykio; 2019 m. spalio 7 d. UAB „E.“ apžiūros aktu, kuriame konstatuota, kad televizorius ir namų kinas nuo vandens sudegė ir yra neremontuotini; 2019 m. spalio 15 d. UAB ,,S.” nekilnojamojo turto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto remontas, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, yra 7042,65 Eur; 2019 m. spalio 18 d. UAB ,,S. P.“ remonto darbų sąmata serija SP Nr. 19/56, kurioje nurodyta, kad apgadintų baldų remontas, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, yra 970,81 Eur; banko sąskaitos išrašais, kurie patvirtina, kad ieškovė išmokėjo I. M. 10563,71 Eur draudimo išmoką. Žalą dėl buto užliejimo ieškovė nustatė tokiu būdu, kurio esmė yra pagrįsta skaičiavimais, kiek kainuoja atkurti esamo (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Ieškovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė pritaikė turto nusidėvėjimo normas bei nustatė atlygintinos žalos dydį. Toks sugadinto turto nusidėvėjimo normų apskaičiavimas atitinka teismų praktikoje taikomas turto nusidėvėjimo normas, nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vienareikšmė. Beje, suminiai nusidėvėjimo normatyvai taikomi tik medžiagoms, bet ne darbams.

Atsakovė neginčija padarytos žalos masto, jos pateiktos M. Š. ir UAB „B.“ sąmatos atliktos ieškovės apskaičiuoto žalos masto pagrindu pagal ieškovės pateiktus duomenis, tačiau ji nesutinka su ieškovės sąmatose nurodytomis darbų ir medžiagų kainomis.

Atsakovė žalos dydį įrodinėja atestuoto statybų specialisto M. Š. 2020 m. sausio 24 d. sąmata, parengta pagal VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro patvirtintas statybos resursų skaičiuojamosios rinkos kainas, kurias yra parengusi UAB ,,S.“, kurioje nurodyta nekilnojamojo turto remontui būtina suma yra 4021,88 Eur ir 2021 m. kovo 12 d. UAB ,,B.“ remonto darbų sąmata, kurioje nurodyta, kad apgadintų baldų remontas yra 618,92 Eur suma. Atsakovei šioms sumoms pritaikius nekilnojamojo turto ir medžiagų nusidėvėjimą nekilnojamojo turto remontui būtina suma yra 3447,43 Eur ir apgadintų baldų remontui būtina suma yra 618,92 Eur.

Atsakovė ginčija ieškovės žalos paskaičiavimo kainas, tokiais argumentais – ieškovė kilnojamojo turto remonto kainos pagrįstumą bando įrodyti tik prielaidomis, nes į bylą nėra pateiktos statybinių medžiagų pirkimo sąskaitos faktūros, nėra pateikta kokios konkrečios medžiagos buvo naudojamos apgadintų baldų remontui ir kokios išlaidos buvo patirtos remontuojant konkrečius baldus, nėra patvirtintas remonto darbams naudojamų mechanizmų įsigijimas, tačiau pati atsakovė tokių įrodymų prie jos pateiktų sąmatų nepateikia. Detaliai išanalizavus 2019 m. spalio 15 d. UAB ,,S.” nekilnojamojo turto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 18 d. UAB ,,S.P.“ remonto darbų sąmatą serija SP Nr. 19/56, M. Š. 2020 m. sausio 24 d. sąmatą, 2021 m. kovo 12 d. UAB ,,B.“ remonto darbų sąmatą ir išklausius liudytojus S. Š., R. K., M. Š., L. P. – asmenis, kurie sudarė šias sąmatas, nustatyta, kad ieškovės pateiktos nekilojamojo ir kilnojamojo turto remonto sąmatos skaičiuotos įvertinant maksimalią žalą, o atsakovės sąmatos pateiktos skaičiuojant minimalią žalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Š. nurodė, kad jo atlikti paskaičiavimai yra tik teoriniai, gauti duomenis suvedus į sistemą ir neatsižvelgiant į rinkos kainas, taip pat šie paskaičiavimai yra be jokių valstybinei mokamų mokesčių už darbą. Tuo tarpu ieškovės atstovas G. N. paaiškino, kad ieškovė gavusi UAB ,,S.” ir UAB ,,S. P.“ pasiūlymus pasitikrino ar jie atitinka rinkos kainas, palygino su „S.“ programos sudaromomis sąmatomis, su kainomis socialiniuose tinkluose, kad nebūtų sumokėta daugiau.

Šalys neprašė skirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Detalesnių, konkretesnių sąmatų nei viena šalis nepateikė, jokių realių pasiūlymų už kokią kainą galima atlikti patalpų ir baldų remontą šalys nepateikė, todėl teismas sumuoja ieškovės ir atsakovės nurodytas sumas, ima kainos vidurkį: nekilnojamojo turto remontas 7042,65 Eur + 3447,43 Eur = 10490,08 / 2 = 5245,04 Eur ir baldų remontas 970,81 Eur + 443,29 Eur = 1414,10 / 2 = 707,05 Eur ir sprendžia, kad atlygintinos nekilnojamojo turto ir baldų žalos dydis yra 5952,09 Eur (5245,04 Eur + 707,05 Eur).

Ginčo dėl 68,70 Eur už sugadintą namų kiną ir 88,50 Eur už sugadintą televizorių žalos nėra, atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, todėl jis tenkinamas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sugadinto dėl žvejybinio kostiumo sugadinimo. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. įsigytas žvejybinis kostiumas po apliejimo vandeniu pakeitė spalvą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kad žvejybinio kostiumo spalva iki 2019 m. spalio 2 d. buvo nepakitusi, o spalvą pakeitė būtent po šio įvykio. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad žvejybinio kostiumo spalvos pakitimą ieškovė įvertino iškarto po įvykio, kuomet jis buvo vietomis šlapias, daugiau duomenų apie jo būklę po išdžiūvimo nepateikta. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentu, kad duomenų kokios spalvos žvejybinis kostiumas po penkerių metų dėvėjimo buvo iki įvykio nepateiktas. Todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas išvadai padaryti, jog 6109,29 Eur (5245,04 Eur + 707,05 Eur + 68,70 Eur + 88,50 Eur) suma yra pagrįsta ir atitinka draudžiamojo įvykio metu padarytus nuostolius (CK 1.5 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 – 178 straipsniai, 185 straipsniai).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatos numato penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis CK 6.4 straipsnio, 6.210 straipsnio, 6.246 – 6.249 straipsnių, 6.263 straipsnio, 6.1015 straipsnio nuostatomis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės priteisiama ieškovei 6109,65 Eur išmoka ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovę pinigines lėšas pervesti į akcinės draudimo bendrovės „G.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 184 Eur žyminį mokestį, duomenų apie kitokias bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė prašė priteisti 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 800,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 150,00 Eur už atstovavimą teisme. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai.

Ieškinys tenkinamas 75 procentais (6109,29 Eur iš 8175,96 Eur), todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamas 138 Eur (184 Eur x 75 procentai) žyminis mokestis ir iš ieškovės atsakovei priteisiamos 238,00 Eur (950,00 Eur x 25 procentų) bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 8,96 Eur, ieškovės pareikšti reikalavimai netenkinti 25 procentais, todėl iš atsakovės valstybei priteisiamos 6,62 Eur (8,96 Eur x 75 procentų) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei tenkančios 2,24 Eur (8,96 Eur x 25 procentai) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. L. 6109,29 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 138 Eur žyminį mokestį ieškovei akcinei draudimo bendrovei „G.“, įpareigojant atsakovę pinigines lėšas pervesti į akcinės draudimo bendrovės „G.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės T. L. 6,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „G.“ 238 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei T. L..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.