Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-233-343/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-05
Bylos Nr.
2A-233-343/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Pareiškėjas
E. R., R. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-233-343/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė
Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 128.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Daivai Murienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. R. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 11 27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-660/2007 pagal pareiškėjų E. R. ir R. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai E. R. ir R. P. patikslintu pareiškimu (b.l. 17-18) prašė atnaujinti praleistą LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku, pateikti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelė V. R. nuosavybės teise valdė 0,30 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad jų senelė V. R. nuosavybės teise turėjo 0,30 ha žemės sklypą ir jame pastatytus pastatus (duomenys neskelbtini). Siekdami atkurti nuosavybės teises į šį sklypą, pareiškėjai kreipėsi į Jonavos rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau žemėtvarkos skyrius atsisakė parengti dokumentus, reikalingus priimti sprendimą dėl jų nuosavybės teisių, motyvuojant tuo, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad V. R. būtų priklausęs koks nors nekilnojamas turtas Jonavos mieste. Turto valdymo faktą gali patvirtinti pareiškėjų kviečiami liudytojai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, dėl senyvo amžiaus, prastos pareiškėjo E. R. sveikatos ir visiško teisinio neišprusimo, pareiškėjai praleido LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą iki 2003 12 31 pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ar kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šias priežastis pareiškėjai prašo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 48-49) suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė pareiškimą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, jog jų senelė V. R. nuosavybės teise valdė minėtą žemės sklypą, o pareiškėjų nurodytos priežastys praleistam terminui atnaujinti yra subjektyvios ir negali būti laikomos svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjų valios.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 11 27 sprendimu pareiškėjų E. R. ir R. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. R. nuosavybės teise valdė 2153 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistas terminas pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus gali būti atnaujinamas, laikytinos nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant įstatymo numatytas teises. Jonavos rajono ekspertų komisija 1994 11 11 pasiūlymu- išvada nustatė, kad esamų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į V. R. turėtą žemę ir pasiūlė pareiškėjui E. R. dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. Vėliau 1999 04 07 Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimu pareiškėjas papildomai buvo informuotas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Šie faktai patvirtina, jog pareiškėjas E. R. žinojo, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių žemės valdymo nuosavybės teise faktą, tačiau iki 2006 12 07 (kreipimosi į teismą) jokių veiksmų tuo tikslu neatliko. Pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys - teisinis neišprusimas, liga - sietinos su pareiškėjų neveikimu ir negali būti laikomos priežastimis, dėl kurių praleisti terminai turėtų būti atnaujinami. Teismas taip pat konstatavo, kad turinčios reikšmės bylai aplinkybės surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, nenustatytos. 1938 02 05 Žemės reformos valdybos nutarimu Nr. 134 (b.l. 40-41) J. B. įpėdiniams pripažintos netermininės nuomos teisės į nurodytą žemės sklypą, o nuosavybėn turtas galėjo būti perleistas tik sumokėjus 1926 m. Įstatyme miestų ir miestelių sienose ir jų pirmosios zonos srityje valstybės ir nusavintoms činčo ir nuomos teisėmis valdomoms žemėms sutvarkyti reglamentuotus išperkamuosius mokesčius, nuosavybės teisės perėjimą patvirtinant žemės perleidimo aktu. Byloje nėra duomenų apie išperkamųjų mokesčių sumokėjimo ar žemės perleidimo akto pasirašymo faktą. Be to, nors byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. R. buvo J. B. sesuo, tačiau tai nepatvirtina to fakto, kad ji buvo vienintelė J. B. įpėdinė.

Šalies argumentai

Papildytu apeliaciniu skundu (b.l. 167-170) pareiškėjai E. R. ir R. P. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 11 19 sprendimą ir priimti naują sprendimą - kuriuo pareiškėjų E. R. ir R. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto, kad V. R. nuosavybės teise valdė 2153 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatymo, tenkinti. Apeliantai nurodė, kad įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl būtina vadovautis bendraisiais įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas E. R. dėl objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios priežasties - sunkios ligos - negalėjo laiku pateikti reikalingų dokumentų, galinčių patvirtinti žemės valdymo nuosavybės teise faktą. Be to, tiksli teisės atkurti nuosavybės teises į valdytą žemę apimtis pareiškėjams tapo žinoma jau pasibaigus įstatymo nustatytiems terminams. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, o pirmos instancijos teismo motyvai, kad jos yra neobjektyvios ir nepakankamos, - nepagrįstais, įtakotais netinkamo materialinių teisės normų aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas pateikdamas nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, kuriame nepateiktas įrodymų vertinimas, nenurodytos įrodymų atmetimo priežastys. Formalus įrodymų išvardijimas motyvuojamojoje sprendimo dalyje, nurodant, kad jie nepatvirtino juridinę reikšmę turinčio fakto, vertintinas kaip proceso šalių teisių pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 160-161 str.) suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 11 09 sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus įrodymus, todėl yra pagrįstas, o apeliantai apeliaciniame skunde nepateikė nei aplinkybių, nei įrodymų, nei teisinių argumentų, kuriais jie galėtų pagrįsti pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu asmenims, kurių nuosavybės teise valdytas turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas pagal TSRS (LTSR) įstatymus bei jų įpėdiniams pripažįstama teisė į nuosavybės teisių atkūrimą (Įstatymo 1, 2 str.). Todėl esminė aptariamos teisės įgyvendinimo sąlyga yra turto, į kurį pretenduojama, valdymo nuosavybės teise faktas, kuris gali būti patvirtinamas pateikiamais nuosavybės dokumentais, o kompetentingoms viešojo administravimo institucijoms juos pripažinus nepakankamais,- teismine tvarka nustačius juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d. 5 p.). CPK 447 str., be kita ko, įtvirtinta, besikreipiančio į teismą asmens pareiga pareiškime pateikti įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą. Nagrinėjamoje byloje ši teisės norma reiškia pareiškėjų pareigą įrodyti, kad V. R. aptariamą žemės sklypą valdė nuosavybės teise. Pareiškėjų pateiktame Žemės reformos valdybos 1938 02 05 nutarime Nr. 134 (b.l. 40-41) nurodoma, kad aptariamas žemės sklypas 1923 04 13 nutarimu Nr. 335 perėjo valstybės nuosavybėn, o J. B. įpėdiniams, valdžiusiems žemę neterminuotos nuomos pagrindais, nuosavybėn šis sklypas gali būti perleistas už išperkamuosius čekius žemės perleidimo aktu. Pareiškėjams nepateikus dokumentų, patvirtinančių nurodytų mokesčių sumokėjimo ar žemės perdavimo akto pasirašymo faktą, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad V. R. aptariamą žemės sklypą valdė ne nuomos pagrindais, o nuosavybės teise. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra nepagrįstas. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai tyrė įrodymus, tuo būdu pažeisdamas procesines teisės normas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendime privalo pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir priežastis, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 2-3 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Žemės reformos valdybos 1938 02 05 nutarimas Nr. 134 patvirtina tik susiklosčiusius nuomos teisinius santykius, kurie galėjo būti pakeisti nuosavybės teise atlikus tam tikrus veiksmus, bei nurodė, kad kiti byloje esantys įrodymai šių veiksmų atlikimo fakto nepatvirtina, jie nėra tiesiogiai nukreipti į valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimą. Negalima teigti, jog teismas atmetė pateiktus faktinius duomenis, teismas tiesiog nurodė, kad šie duomenys nesusiję su aptariama svarbia bylai aplinkybe. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad dalis minėtų įrodymų yra tik šalutiniai su Žemės reformos valdybos 1938 02 05 nutarimo Nr. 134 įteikimu susiję dokumentai, dalis pateiktų įrodymų sietini ne su valdymo fakto aplinkybės patvirtinimu, o su giminystės ryšių, siejusių J. B. su pareiškėjais, nustatymu. Todėl ginčijamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka CPK nustatytus sprendimo turinio reikalavimus, nes ištirti ir įvertinti visi, turintys reikšmės bylai įrodymai.

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai įvertintos priežasčių, lėmusių tai, jog pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, svarbos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja R. P. per įstatymo nustatytą terminą apskritai būtų kreipusis į kompetentingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vienintele to priežastimi įvardijamas pareiškėjos R. P. pasitikėjimas, kad reikiamus dokumentus pateiks ir visus formalumus atliks pareiškėjas E. R. , tuo tarpu pastarasis visų reikiamų veiksmų neatliko dėl sveikatos būklės. Atsižvelgiant į ilgą laiko tarpą, kurį pareiškėja R. P. nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti, į aplinkybę, kad teisės aktais buvo tiksliai nustatytas tokių veiksmų atlikimo terminas ir jų neatlikimo pasekmės, pareiškėjos delsimas vertintinas kaip atsisakymas įgyvendinti įstatymu suteiktas teises, kurio pasekmės sietinos su termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus nustatymo tikslu - teisės atkurti nuosavybės teises praradimu. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo E. R. veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas E. R. 1994 11 11 buvo informuotas apie tai, kad jo pateikti turto valdymo nuosavybės teise iki nacionalizacijos dokumentai yra nepakankami. Taigi, pareiškėjui buvo žinoma jo pareiga pateikti papildomus dokumentus, o pareiškėjo pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę neleidžia daryti išvados, kad ši aplinkybė užkirto kelią pareiškėjui pačiam atlikti reikiamus veiksmus ar įgalioti kitą asmenį juos atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 11 27 sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas