Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-06-11 · Civilinė byla Nr. 2S-537-194/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
2S-537-194/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01341-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Badaugienė
Pareiškėjas
D. V., A. V.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-537-194/2013

Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01341-2013-1

Teisėja Silva Plungienė Procesinio sprendimo kategorija:103.4.; 121.14.;122.3.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013m. birželio11 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjų D. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties dėl trūkumų pašalinimo civilinėje byloje Nr. 2-1717-715/2013 pagal pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai D. V. ir A. V. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (1-3 b.l.).

Nurodė, kad jau daugiau kaip metus laiko pareiškėjai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena sutuoktinio gyvenimo. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų neturi. Patvirtino, kad yra visos LR CK 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos ir pranešė, kad nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu kaip sutuoktiniai kreditorių neturi (1,2 b.l.). Pateikė abiejų šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi (24,25 b. l.) pareiškėjams A. V. ir D. V. nustatė 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu trūkumams pašalinti, t.y. pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyta dalintino turto vertė, nurodytos ir pagrįstos svarbios aplinkybės, kurioms esant teismas spręsdamas dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo gali nukrypti nuo lygių dalių principo, ar išspręstas, kompensacijos už tekusią didesnę dalį turto, atlyginimo klausimas.

Nurodė, jog pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė dalintino nekilnojamojo turto- žemės sklypo su jame esančiais statiniais vertės, nenurodė, kiek A. V. asmeninių lėšų buvo panaudota įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir nepagrindė šios aplinkybės. Teismas išaiškino, jog pareiškėjams nepageidavus pasidalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą lygiomis dalimis, didesnioji dalintino turto dalis gali atitekti vienam iš sutuoktinių tik tuo atveju, jeigu kompensuojama kitam sutuoktiniui jo dalis pinigais ar yra nurodytos kitos svarbios aplinkybės (LR CK 3.127 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjus atstovaujantis advokatas D. K. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-05-14 nutartį panaikinti bei grąžinti civilinę bylą Mažeikių rajono apylinkės teismui, įpareigojant tęsti bylos nagrinėjimą.

Apeliantai nurodo, jog esant jų aiškiai išreikštai valiai dėl turto pasidalijimo būdo bei formos, nebuvo pagrindo teismui kelti prielaidų dėl galimo pareiškėjo D. V. teisėtų interesų pažeidimo pagal LR CK 3.117 str. ir tokiu būdu vilkinti skyrybų bylos nagrinėjimą. Pareiškėjai savo valią dėl turto pasidalinimo gali išreikšti ir patvirtinti teismo posėdžio metu, tačiau dėl skundžiamos teismo nutarties priėmimo byloje vis dar nėra paskirtas teismo posėdis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK XXXV skyriaus nuostatos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktą prašyme nutraukti santuoką turi būti nurodyta, ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos. CK 3.51 straipsnis nustato tokias sąlygas, kurioms esant santuoka nutraukiama sutuoktinių bendru sutikimu: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai laiko; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir paprastai nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai D. V. ir A. V. kreipėsi į pirmos instancijos teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė, kaip ir kokiomis dalimis pareiškėjai pasidalina santuokos metu įsigytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamą namą ir jo priklausinius. Pabrėžė, jog nei nepilnamečių vaikų ir kreditorių abu pareiškėjai neturi.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ben­dro tur­to (jo kie­kio ir ver­tės) nu­ro­dy­mas ir jo pa­si­da­li­ji­mas yra su­tuok­ti­nių tarpusavio susitarimo reikalas, o ne teis­mo pa­rei­ga. Teis­mas ne­pri­va­lo aiš­kin­tis, koks yra ben­dras su­tuok­ti­nių tur­tas ar ko­kia jo ver­tė (šiuo at­ve­ju teis­mas va­do­vau­ja­si ša­lių pa­teik­tais įro­dy­mais, pa­vyz­džiui, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro duo­me­ni­mis, taip pat pa­čių ša­lių ben­dru su­ta­ri­mu pa­teik­tu tur­to įver­ti­ni­mu), ta­čiau pri­va­lo tik­rin­ti, ar apie ben­drą tur­tą ar jo ne­bu­vi­mą yra nu­ro­dy­ta su­tar­ty­je. Teis­mas, rem­da­ma­sis CK 3.53 straips­nio 4 da­li­mi, taip pat pri­va­lo rei­ka­lau­ti, kad su­tuok­ti­niai pa­teik­tų jų nu­ro­dy­to dalintino tur­to įsi­gi­ji­mo tei­sė­tu­mą pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus (vie­šų­jų re­gist­rų iš­duo­tus do­ku­men­tus, pa­ja­mų de­kla­ra­ci­jas, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimus ir kt.).

Vadovaujantis CPK 376 straipsniu, teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus, taigi, ir savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, taip ribodamas pareiškėjų teisę į teisminę gynybą ir pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo principą. Akcentuotina, jog pareiškėjai pateikė prašymą abiejų sutuoktinių sutikimu, be to, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, jog D. V. nereikalauja piniginės kompensacijos iš A. V. už jai natūra atitekusią didesnę dalį santuokos metu įgyto turto, todėl pirmos instancijos teismo prašymas nurodyti nekilnojamojo turto vertę, ir priežastis, kodėl didesnioji dalintino turto dalis atitenka vienam iš sutuoktinių (A. V.) yra perteklinis.

Pažymėtina, jog teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjams aiškina jog pareiškėjams nepageidavus pasidalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą lygiomis dalimis, didesnioji dalintino turto dalis gali atitekti vienam iš sutuoktinių tik tuo atveju, jeigu kompensuojama kitam sutuoktiniui jo dalis pinigais (LR CK 3.127 str. 3 d.). Teismas negali varžyti pareiškėjų laisvės, bendru sutarimu pasidalinti turtą savo nuožiūra, taip kaip sutuoktiniai susitaria bendrai pasirašytoje sutartyje ir nukrypstant nuo lygių dalių principo, nes tai nėra ieškinio teisenos byla.

Tačiau pripažintina, jog šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra ne be trūkumų, yra abstrakti ir nekonkreti. Yra nurodytos tik pasidalinamo turto idealiosios dalys net nepateikus šių dalių 2/3 ir 1/3 dalies suminio piniginio įvertinimo kad ir nekilnojamo turto kadastro vidutinės rinkos pagrindu. Nėra susitarimo, kaip šalys naudosis šiomis idealiosiomis dalimis, arba turi būti atskiras šalių susitarimo punktas, kad šalys nepageidauja ir nenori teismo keliu nustatyti dalintino turto naudojimosi tvarkos, ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tik tuos trūkumus, kurių negalima pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, reikėtų laikyti esminiais ieškinio (prašymo) trūkumais, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam pareikštas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos. Kaip jau minėta, bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu paprastai nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nepateikė pirmos instancijos teismui vienos iš sąlygų, numatytų CK 3.51 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. informacijos apie visišką abiejų sutuoktinių veiksnumą. (CPK 230 str. 1 d.). Taip pat, pakartojant tai, kas buvo akcentuota aukščiau, teis­mas, rem­da­ma­sis CK 3.53 straips­nio 4 da­li­mi, pri­va­lo rei­ka­lau­ti, kad su­tuok­ti­niai pa­teik­tų jų nu­ro­dy­to tur­to įsi­gi­ji­mo tei­sė­tu­mą pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus (vie­šų­jų re­gist­rų iš­duo­tus do­ku­men­tus, pa­ja­mų de­kla­ra­ci­jas, turto įgijimo sutartis ir kt.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėtų būti sukonkretinta, nurodant kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto dalį netik idealią dalį, bet ir vertinę - piniginę išraišką.

Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes visumoje yra trūkumų, numatytų LR CK 3.53 str. 4d., tačiau kadangi šiuo metu jau yra pasibaigęs terminas trūkumų šalinimui, nustatytinas naujas terminas pateikti tuos duomenis ir dokumentus, kurie nurodyti šioje teismo nutartyje ir pateikti sukonkretintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams 20 dienų naują terminą nuo šios teismo nutarties gavimo dienos, pateikti teismo nutartyje nurodytus dokumentus ir duomenis Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Jolanta Badaugienė