- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e1-2185-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22179-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- S. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. N. 2023 m. birželio 17 d. apie 11.30 val., Vilniuje, Karačiūnų sodų 7-oji g., ties pastatu Nr. 2, vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. birželio 17 d. ji susipyko su savo draugu. Tuo metu jau buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų (per naktį apie 0,5 l likerio), tačiau nusprendė vykti prie ežero su automobiliu „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)kurį nusipirko iš savo lėšų 2023 m. birželio 2 d. Įvykio metu dar nebuvo įgijusi vairuotojo pažymėjimo, o ankstesnę baudą su šiuo automobiliu gavo, nes jos draugas vairavo minėtą automobilį, kuomet šis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, baudą sumokėjo ji pati. 2023 m. birželio 17 d., apie 10 val. ji išvyko iš Naujosios Vilnios į Karačiūnų sodų 7 g., Vilniuje, kur iš po jos automobilio kapoto pradėjo sklisti triukšmas ir, pamačiusi baltus dūmus, ji sustojo ties pastatu Nr. 2. Tai buvo apie 11 val. Netrukus prie jos privažiavo policijos pareigūnas ir pasiteiravo, kas nutiko jos automobiliui, o pajutęs, kad ji gali būti neblaivi, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė kolegas. Atvykus policijos pareigūnams, ji neneigė nei vairavimo fakto, nei to, kad vairavo neblaivi. Pareigūnai patikrino ją alkoholio matuokliu ir pirmu tikrinimu jai buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, o antru – 1,98 promilių neblaivumas. Jos automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, o jai įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų, kad vairavo būdama neblaivi, labai gailisi. Toks įvykis, kai vairuoja neblaivi, yra pirmas kartas. Prašo jai skirti kuo mažesnė bausmę, nes nėra dirbanti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialistu. 2023 m. birželio 17 d. dirbo kartu su kolega vyresniuoju specialistu Ž. M., apie 11.55 val., pagal pranešimą vyko į Karačiūnų gatvę, kur yra sustabdytas galimai neblaivus asmuo, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, vairavęs automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus adresu Karačiūnų sodų 7-oji g., ties pastatu Nr. 2, jiems privažiavus prie minėto automobilio, juos pasitiko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas A. R., kuris paaiškino, kad jam važiuojant Nemenčinės plentu bei pasukus į Karačiūnų gatvę, Vilniuje, pastebėjo priekyje važiuojanti automobilį „Volvo“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris labai įtartinai manevravo bei, šiek tiek pavažiavęs, sustojo prie Karačiūnų sodų 7-oji g., ties pastatu Nr. 2, Vilniuje. A. R. jiems pasakė, kad priėjęs pamatė, jog minėto automobilio vairuotoja yra mergina, kuri galimai yra neblaivi. Apie tai jis iškart pranešė bendruoju pagalbos telefonu, nes pats dirbo ne su tarnybiniu automobiliu. Jiems atvykus ir nustačius galimai neblaivios vairuotojos tapatybę paaiškėjo, kad tai S. N., kuri iškart pati prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus S. N. blaivumą, pirmo tikrinimo metu jai buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu – 1,98 promilių neblaivumas. S. N. vairavimo fakto pavartojus alkoholinių gėrimų neneigė, nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus apie 8.00 val. ryte. Minėtas automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 25, Vilniuje. S. N. už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo A. R. 2023 m. birželio 16 d. (Teismo pastaba. suklysta nurodant dokumento sudarymo datą. Iš dokumento metaduomenų matyti, kad jis sudarytas 2023 m. birželio 17 d., todėl laikytina, kad dokumento data nurodyta klaidingai, turėtų būti nurodyta 2023 m. birželio 17 d.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 16 d. (Teismo pastaba. Suklysta nurodant įvykio datą, vietoj 2023 m. birželio 17 d., nurodyta klaidinga diena – 16 d.) apie 10.30 val., tarnybos metu važiuodamas Nemenčinės pl., pastebėjo, kad prieš jį važiuojantis automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vėliau išvažiavo į kelkraštį. Automobilis pasuko į Karačiūnų g., jis (A. R.) važiavo iš paskos. Važiuojant Karačiūnų g., automobilis pradėjo skleisti dūmus ir sustojo. Jis (A. R.) sustojo priešais automobilį ir išlipo, pamatė, kad vairuotoja, mergina su balta suknele, irgi išlipo iš vairuotojo automobilio, taip pat iš minėto automobilio išlipo kiti keleiviai. Jam (A. R.) prisistačius ir paprašius pateikti asmens dokumentus, mergina teigė, kad neturi, savo duomenų nepateikė. Vaikinas, važiavęs kartu, siūlė parašyti, kad vairavo jis, bet jis (A. R.) kategoriškai atsisakė ir paskambino 112, kad atvyktų policijos pareigūnai įforminti įvykio ir nustatyti vairuotojos tapatybės. Atvykus policijos pareigūnams, buvo nustatyta, jog automobilį vairavo S. N.. Vairuotoja buvo perduota pareigūnams tolesniam tyrimui.
2023 m. birželio 17 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis S. N. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkusi ir atsimerkusi) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas, patikrinus jos neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 11.30 val. buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 11.50 val. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais S. N. sutiko.
Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0113“ kvitų matyti, kad S. N. 2023 m. birželio 17 d. pirmo tikrinimo metu 11.30 val. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 11.50 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1938623 duomenimis, alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2023 m. gruodžio 3 d.
Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volvo“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė nuo 2023 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – S. N..
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Volvo S60“, Sedano kėbulo tipo, 4 durų (pasirinkti metai 2000 m.) vidutinė kaina 2023 m. birželio mėn. Lietuvoje buvo 2 015 Eur (su PVM).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina S. N. pareikštą kaltinimą, t. y. kad ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jos iškvėptame ore mažiausią – 1,98 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Ši išvada grindžiama ne tik pačios kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais byloje esančiais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais: liudytojo S. S. parodymais, vyriausiojo tyrėjo A. R. tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio rodmenimis. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.
Taigi, aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodama, kad yra prieš nedidelį laiko tarpą iki vairavimo išgėrusi stipraus alkoholinio gėrimo, vis tiek vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas mažiausias 1,98 promilių neblaivumas). Todėl tokiais savo veiksmais S. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. N. pareiškė sutinkanti su tuo bei sutinkanti su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau paprašė leisti sumokėti baudą dalimis per 1 metus, nes yra nedirbanti.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamosios S. N. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą, asmenybę bei kitas ją charakterizuojančias aplinkybes.
Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. S. N. yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirbanti, byloje nėra surinkta duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamoji praeityje neteista, administracine tvarka iki pastarojo įvykio bausta tris kartus, anksčiau nebausta už automobilio vairavimą neblaiviai ar kitus šiurkščius KET pažeidimus.
Iš išdėstyto matyti, kad tai yra pirmas kartas, kai S. N. vairuoja neblaivi, tačiau pažymėtina, kad ji automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Vairavo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, dienos metu, mieste, taip keldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams bei savo automobilyje buvusiems keleiviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokio jos poelgio padarinių. Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, su dydžiu bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur).
Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios prašymą leisti savanoriškai baudą sumokėti per 1 metus, jos finansinę padėtį, tai, kad ji šiuo metu nedirba ir skirtinos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 1 metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti S. N. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. S. N. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 1,98 promilės girtumo), vairavo Vilniaus mieste, dienos metu (11.30 val.), remiantis vyriausiojo tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis apie kaltinamosios pavojingą manevravimą kelyje, kaltinamoji kliudė išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vėliau išvažiavo į kelkraštį, būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio vežė keleivius, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo aplinkiniai ir jų turtas. Tokiu būdu kaltinamoji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 19 d.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Šios veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone, be to, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti likusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018; 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad S. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 1,2, 3 dalys). VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2 015 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau detalia aprašytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į pavojingumą, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajai S. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinas.
2023 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. N. automobiliui „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti S. N. priklausantį automobilį „Volvo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.
S. N. paskirtas kardomąsias priemones: 1) specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
S. N. vardu registruotam automobiliui „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2185-1133/2023), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.