Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., jo atstovei advokato padėjėjai R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 26 d., apie 20.41 val., Kaune, Šiaurės pr. ties 12 namu, G. B., vairavo automobilį Mercedes Benz C250, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1.36 promilių girtumas. Nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio ir nepalikęs saugaus tarpo iš šono kliudė kitus du automobilius - BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) ir BMW 320, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai. Iš eismo įvykio vietos vairuotojas nuvažiavo nesustojęs ir nepranešęs apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai. Vairuotojas eksploatavo automobilį neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 126; 219.1; 222; 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. kaltę pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 26d. buvo grįžęs po darbų ir kartu su draugais išgėrė butelį brendžio. Kaimynui paprašius patraukti automobilį, G. B. išėjo ir patraukė automobilį. Kad išvažiuodamas kliudė kitus automobilius, nepajuto, nes kol išvažiavo, gal penkis kartus važiavo pirmyn ir atgal, kol tarp sustatytų automobilių išvažiavo. Kai sužinojo, kad apgadino du automobilius, nuvyko pas jų savininkus ir su abiem atsiskaitė. Automobilis nebuvo draustas.

Liudytojas L. Š. parodė, kad 2014 m. gruodžio 26d. gavo pranešimą iš PK budėtojo, kad apgadinęs du automobilius, iš įvykio vietos pasišalino automobilis. Nuvažiavę į nurodytą vietą, pamatė važiuojantį nurodytą automobilį, kurį sustabdė. Vairuotojas iš karto sustojo. Išlipus vairuotojui, nuo jo pajuto sklindantį alkoholio kvapą. Jo paklausus dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, vairuotojas nieko nekalbėjo ir neaiškino. Tada susisiekė su liudytojais, kurie pranešė apie įvykį, ir, į kiemą išėjus dviem merginom ir vaikinui, visi nuėjo prie apgadintų automobilių. Rado du apgadintus automobilius, kuriuos pasišviesdami apžiūrėjo. Automobilio BMW buvo apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis, kito automobilio buvo nubrėžtos kairės pusės priekinės durelės. Liudytojai paaiškino, kad atsitrenkus, suveikė abiejų automobilių signalizacijos. Netoli stulpelių buvo rastos kaltininko automobilio detalės. Jas parodžius, G. B. pasiūlė tartis bei siūlė kyšį, sakė, kad jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

Liudytoja G. A. parodė, kad būdama 6 aukšto balkone, pamatė, kad netoli jos namo manevravo automobilis su apšalusiais langais ir kliudė stulpelius bei du automobilius. Kiek prisimena, kliudytų automobilių signalizacija nesuveikė. Automobilių kontakto garsas buvo, tačiau jis nebuvo stiprus. Vairuotojas iš kiemo išvažiavo neskubėdamas. Po to kai kartu su pareigūnais apžiūrinėjo kliudytus automobilius, jų apgadinimai buvo nežymūs. Toje vietoje buvo tamsu.

Liudytoja L. S. parodė analogiškai kaip ir liudytoja G. A.. Papildomai L. S. parodė, kad pačioje pradžioje, kai automobilis atsitrenkė į pirmąjį automobilį, vairuotojas prasidarė dureles, matėsi iškišta ranka, po to užsidarė dureles ir toliau važiavo bei kliudė antrą automobilį.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2-3), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, kuriuose nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 26 d., 20.41 val., buvo gautas pranešimas, kad Šiaurės pr. 12 įvyko eismo įvykis, t. y. automobilis MB apgadinęs kelis stovinčius automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vykdami į eismo įvykio vieta, policijos pareigūnai pastebėjo šaligatviu važiuojantį automobilį MB C250, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį sulaikė ties Ašigalio g. 23 namu. Vairuotojas G. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojui nustatytas lengvas (1.36 promilių) girtumo laipsnis. G. B. vairuojamas automobilis buvo apgadintas, apgadinai matėsi švieži, apgadintos dešinės pusės galinės durys, galinis bamperis, priekinis bamperis, kairės pusės galinės durys, kairės pusės galinis sparnas. Kitus apgadintus automobilius policijos pareigūnai rado prie Šiaurės pr. 12 namo. Apgadintas automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio apgadintas priekinis bamperis, nubraukta dešinė pusė, kitas automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio nubrauktos kairės pusės priekinės durelės. Įvykį matę liudytojai – L. S., G. A. (b. l. 4; 5), G. A. paaiškinimas (b. l. 6), L. S. paaiškinimas (b. l. 7), G. S. paaiškinimas (b. l. 8), J. R. paaiškinimas (b. l. 9), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2014 m. gruodžio 26 d., 22.15 val. G. B. nustatytas 1.36 promilių girtumas (b. l. 10), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-21), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 22), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 23). gatvių pavadinimų lentelės (kartu su stovu) remontas – 90,75 Lt. (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus ir aukščiau išdėstytus įrodymus, konstatuojama, kad yra įrodyta, jog 2014 m. gruodžio 26 d., apie 20.41 val., Kaune, Šiaurės pr. ties 12 namu, G. B., vairavo automobilį Mercedes Benz C250, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1.36 promilių girtumas ir jis vairavo automobilį neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jo padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 3 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 26 d., apie 20.41 val., Kaune, Šiaurės pr. ties 12 namu, G. B., Benz C250 vairavo automobilį Mercedes, v. n. (duomenys neskelbtini) nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio ir nepalikęs saugaus tarpo iš šono kliudė kitus du automobilius - BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) ir BMW 320, v. n. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino bei iš įvykio vietos išvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. paaiškino, kad jis nejautė, jog kliudė du automobilius, ko pasekoje juos apgadino, todėl nesuvokęs, jog padarė eismo įvykį, iš įvykio vietos išvažiavo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ant abiejų apgadintų automobilių buvo rasti techniniai defektai – ant transporto priemonės BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) rastas apgadintas priekinis bamperis, nubraukta dešinė pusė, ant kitos transporto priemonės BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) rastos nubrauktos kairės pusės priekinės durelės. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų ( b. l. 56-59) matyti, kad G. B. vairuotas automobilis bei automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinti buvo nežymiai. Duomenų apie trečio automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimus byloje nėra. Iš pateiktų transporto priemonių BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) ir BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkų G. S. bei J. R. rašytinių paaiškinimų (b. l. 42, 43) matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra nežymūs. Iš liudytojų L. S. ir G. A. parodymų matyti, kad jos aiškiai matė kaip išvažiuojantis automobilis kliudė vieną automobilį, po to kitą bei po atsitrenkimo į pirmą automobilį, buvo prasidaręs savo dureles. Administracinėn traukiamo asmens G. B. paaiškinimas, kad jam išvažiuoti buvo gana sudėtinga, nes buvo siauras kelias, o šalia stovėjo automobiliai, dėl ko jis bent penkis kartus važiavo pirmyn ir atgal, kol pavyko išvažiuoti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo kliudyti du automobiliai, sudaro pagrindą spręsti, jog jis suvokė esamą situaciją – kad kelias išvažiuoti per siauras ir todėl jis gali kliudyti kitą automobilius ir būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, privalėjo esant tokiai sudėtingai automobilio manevravimo situacijai, atkreipti dėmesį į stovinčius automobilius ir įsitikinti ar jų nekliudė. Nors liudytojos L. S. ir G. A. nurodė, kad kliudęs kitus automobilius kaltininko automobilis iš įvykio vietos išvažiavo nedideliu greičiu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad G. B. nepajuto automobilių kontakto. Iš liudytojo L. Š. parodymų matyti, kad sustabdžius automobilį bei einant prie apgadintų automobilių, kaltininkas nebuvo nustebęs bei nieko neaiškino ir tik prie įvykio vietos radus jo automobiliui priklausančias dalis pasiūlė pareigūnams “susitarti“ bei vėliau siūlė kyšį.

Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog G. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitas transporto priemones, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. B. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino abiem nukentėjusiesiems padarytas žalas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 2p. ). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1d. 2p. ). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. sankcijose ir bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., skirti 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 950,00 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.