- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-1467-889/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- E. S., A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir E. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką, (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 1, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
1.1. Pareiškėjai nurodė, kad jau kurį laiką nebegyvena kaip šeima ir bendro ūkio nebeveda. Santuoka nutrūko dėl nesuderinamų charakterių, skirtingo požiūrio į gyvenimą ir į šeimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškimą tenkino: nutraukė pareiškėjų santuoką, po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjams santuokines pavardes S. ir S., patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 1–5 punktuose numatyta, jog pareiškėjų sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėju A. S. jo gyvenamojoje vietoje; dukters I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja E. S. jos gyvenamojoje vietoje; abu tėvai lygiomis teisėmis dalyvauja vaikų auklėjime; vaikai pagal norą ir poreikius nekliudomai galės bendrauti su abiem tėvais; A. S. dukters I. S. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 100 Eur per mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymas pradedamas mokėti nuo dokumentų pateikimo teismui dienos, E. S. paskiriama vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; E. S. sūnaus D. S. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 100 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymas pradedamas mokėti nuo dokumentų pateikimo teismui dienos, A. S. paskiriamas vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; taip pat patvirtintos kitos sutarties sąlygos.
2.1. Teismas nustatė, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir yra visiškai veiksnūs. Kadangi sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, todėl ji nutrauktina.
2.2. Teismas nurodė, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų vaikų teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Pareiškėja E. S. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sūnaus D. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėju A. S. jo gyvenamojoje vietoje, o pareiškėja įsipareigojo mokėti po 100 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo: sūnaus D. S. gyvenamąją vietą nustatyti su mama E. S., priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos iš A. S. nepilnamečio sūnaus D. S. išlaikymui 100 Eur per mėnesį, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, E. S. paskirti nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja; išreikalauti iš A. S. duomenis apie turtinę padėtį, taip pat apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje, duomenis iš registro apie teistumą, baustumą administracine tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Pareiškėja nurodo, jog pakeitė nuomonę dėl sūnaus gyvenamosios vietos. Po sprendimo priėmimo pareiškėjas pareiškė apeliantei, kad neleis matytis su sūnumi. Pareiškėjui ne kartą keltos bylos dėl smurto artimoje aplinkoje. Neįgaliam sūnui gyventi su tėvu, kuris savęs nevaldo ir kuriam ne kartą keltos bylos dėl smurto artimoje aplinkoje, yra nesaugu, tai neatitinka vaiko interesų. Pati pareiškėja visą laiką rūpinosi vaikais. Ji dirba, gauna pajamų, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nėra nei bausta administracine tvarka, nei teista, Psichiatrijos ir priklausomybių skyriuje nesigydo, gyvena sūnaus vardu registruotame dviejų kambarių bute. Pareiškėja mano, kad užtikrina tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Nurodo, jog tarp jos ir sūnaus yra susiformavę glaudūs santykiai, todėl teikia teismui apeliacinį skundą ir prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kadangi klausimas, su kuriuo iš tėvų, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir interesų gynimo principus, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, nebuvo nagrinėtas, pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su šiuo klausimu, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo į bylos nagrinėjimą įtraukti vaiko teisių apsaugos instituciją, kad ši pateiktų išvadą byloje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas nurodo, jog apeliantė pateikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis ir iškraipo realybę. Prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo surašyti jos iniciatyva. Visos sutarties sąlygos šalių buvo suderintos ir joms priimtinos.
4.2. Sūnaus pareiškėja nemylėjo ir juo nesirūpino, todėl šalys sutarė, jog sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta su pareiškėju.
4.3. Pareiškėjas pripažįsta, jog buvo kilęs konfliktas tarp jo ir kito pareiškėjos sūnaus, kuris yra nevaldomas. Siekdamas išvengti konfliktų, pareiškėjas persikėlė gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja ir toliau jį persekioja, kaltina nebūtais dalykais, šmeižia. Pareiškėjas niekada negrasino pareiškėjai, kad neleis jai matytis su sūnumi. Pas apeliantę lieka gyventi pareiškėjo dukra, kuri turi teisę matytis tiek su tėvu, tiek su broliu.
4.4. Apeliantės skundžiamas sprendimas nepažeidžia nei pareiškėjų, nei vaikų interesų, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus: darbuotojo charakteristiką, medicinos dokumentų išrašą ir pažymėjimą, pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos pažymą. Naujų įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teismui pareiškėja niekaip nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų pobūdį bei jų reikšmę pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, siekdamas, kad nebūtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, įrodymus atsisako priimti.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai E. S. ir A. S. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, pateikė teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašė teismo ją patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų pareiškimą rašytinio proceso tvarka ir jį tenkino: nutraukė pareiškėjų santuoką bendru sutarimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 1–5 punktuose buvo aptarti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimai. Pareiškėja E. S. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, prašo panaikinti jo dalį ir perduoti dėl šios dalies bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja ginčija šios teismo patvirtintos sutarties punktus: 1-ąjį punktą, numatantį, jog pareiškėjų sūnaus D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėju A. S. jo gyvenamojoje vietoje, ir 5-ąjį punktą, numatantį, jog E. S. įsipareigoja mokėti sūnaus D. S. išlaikymui po 100 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėja nurodo, jog sūnaus gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas neatitiktų vaiko interesų. Pareiškėjui ne kartą keltos bylos dėl smurto artimoje aplinkoje. Neįgaliam sūnui gyventi su tėvu, kuris savęs nevaldo, yra nesaugu. Pareiškėja prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti iš pareiškėjo A. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 100 per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nesutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su pareiškėja. Teigia, jog pareiškėja sūnumi niekada nesirūpino, o jos nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, kolegija daro išvadą, jog, nutraukiant santuoką, tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsniu, santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šiame straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
10. Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygos, ir tokia sutartis negali būti patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Šalims nesusitarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
11. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus turėtų būti įvertinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus. Apeliantės nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad sudaryta sutartis turi trūkumų. Ginčas tarp šalių kilo ypač svarbiais – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo – klausimais. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neišklausant pačių pareiškėjų pozicijos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio šiuo atveju nebuvo nustatyta. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad apeliantė galėjo neįvertinti sutarties sudarymo pasekmių. Pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta tikroji sutuoktinių valia, byloje iš esmės lieka ginčas dėl pareiškėjų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taigi teigtina, kad patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali neatitikti pareiškėjos valios, pažeisti pareiškėjos bei vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, turinčius įtakos ir pareiškėjų vaiko interesams, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
12. Pažymėtina, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių nutraukimo pasekmių. Šioje byloje susiklostė teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių: apeliacine tvarka skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o būtent – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi (CPK 541 straipsnio 3 dalis), santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kai skundžiama teismo sprendimo dalis byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas reiškia, kad nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų nagrinėti bylą supaprastinta tvarka, taigi naikintinas visas sprendimas, o ne jo dalis.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, atsižvelgus į apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir iš naujo suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Nesutardami dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Pareiškėjai prašė paskirstyti apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Dėl kitų apeliaciniame skunde pareikštų prašymų
16. Apeliantė prašo išreikalauti iš A. S. duomenis apie turtinę padėtį, taip pat apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje, duomenis iš registro apie A. S. teistumą, baustumą administracine tvarka ir įtraukti į bylos nagrinėjimą vaiko teisių apsaugos instituciją. Apeliacinės instancijos teismas šių prašymų nenagrinės. Nurodyti prašymai turėtų būti pareikšti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.