Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. B., išnagrinėjo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nedirbančio, neteisto, administracine tvarka nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2013 m. rugpjūčio 9 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolas Nr. 91P-2840389-13, kuriame nurodyta, jog jis 2013 m. liepos 3 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. 5, vairuodamas automobilį “Mercedes Benz-250”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio pagal esamas važiavimo sąlygas, kad galėtų laiku suvaldyti ir sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, ir, automobilio nesuvaldęs, atsitrenkė į elektros perdavimo linijos stulpą, kuris nuo smūgio nulūžo, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis “Mercedes Benz-250”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis B. B., ir nulaužtas elektros perdavimo linijos stulpas, priklausantis AB LESTO. D. B., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 16, 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – sūnus. Kai pradėjo statyti sodybą, kad padarytų įvadą, jis už viską sumokėjo savo lėšom, ir tas stulpas – kaip ir jo nuosavybė. Paskui keitėsi laikai, tada niekas neklausė jų, kaip tas stulpas atsirado LESTO nuosavybėje. Jie tą stulpą laiko savo nuosavybe. Tą žalą, kokią padarė, jie jau visą padengė. Ir dabar jis galvoja, kad tas stulpas yra jų nuosavybė, nes jis pats finansavo, kai statė stulpą. Registrų centre neįregistruota. Jis sumokėjo už tai, kad elektrą įvestų, jie padarė įvadą ir pastatė stulpą. Iš jų atėmė viską, ir jų niekas neklausė, jis nežino, kada LESTO privatizavo tą stulpą. Kai statė stulpą 1982 m., niekam nedavė pasirašyti, jokių dokumentų neturi.

Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo eismo įvykis, iš kurio D. B. pasitraukė apie tai nepranešęs policijai. Teisės pažeidimo aplinkybės buvo tiriamos ir nustatyta, kad jis tai įvykdęs. Dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Apie įvykį pranešė seniūnas LESTO, policijai pranešė LESTO, o sodyba priklauso A. B.. B. – B. močiutė, jie visi gyvena toje pačioje sodyboje. Stulpas jų sodybos teritorijoje, bet LESTO jiems pateikė dokumentus, kad tai jų nuosavybė. G. V. įvykio vietoje nebuvo. Kiek jam žinoma, tai nei B. nesakė, kas tai padarė, nei B. nepranešė. Automobilis stovėjo toje pačioje sodyboje. Kada jie gavo informaciją, kad tai galėjo padaryti B., tuo metu jis pats buvo Norvegijoje, močiutė su juo susisiekė. Pakui tėvas G. V. skambino ir, kai grįžo D. B., viską susitvarkė ir atvyko į policiją. Atsakomybės D. B. nevengė.

Motyvuojamoji dalis

D. B. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., įrodo: tarnybiniai pranešimai (b. l. 1, 3, 7), D. B., A. B., V. B. S. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 2, 4, 5), AB LESTO raštas (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), ATP protokolas (b. l. 10-11), eismo įvykio vietos foto kortelės (b. l. 12, 13, 14), automobilio „Mercedes Benz-250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto kortelės (b. l. 18, 19, 20) bei kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. B. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl yra baustinas. D. B. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatytų ATPK 127 str. 2 d., kadangi jis apgadino svetimą turtą, t. y. nulaužė elektros perdavimo linijos stulpą, priklausantį AB LESTO. Tačiau, nors byloje ir yra duomenų, kad D. B. elgėsi neapdairiai, neatidžiai, nerūpestingai ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nulauždamas AB LESTO priklausantį elektros perdavimo linijos stulpą, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007). (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis byloje Nr. N-63-1486/2010). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ( 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-938/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1500/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1942/2010).

ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad D. B. galėjo nesuprasti. Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B., stulpas į kurį atsitrenkė jo sūnus, stovi jų sodybos teritorijoje. Ankstesniais laikais jie patys mokėjo už šio stulpo pastatymą, net nežino, kad šis stulpas yra LESTO nuosavybė. Tai, kad D. B. manė, jog elektros perdavimo linijos stulpas priklausė jo šeimai, patvirtina ne tik jo paties, bet ir teismo posėdyje apklausto liudytojo R. B. parodymai, todėl pažeidėjas galėjo pasitraukti iš eismo įvykio vietos netyčia, t. y. nesuvokdamas, jog padarė žalos kitam asmeniui, ir, atitinkamais nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad D. B. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai patvirtina ir liudytojo G. V. parodymai, kuriais nustatyta, jog automobilis stovėjo toje pačioje sodyboje, prie kurios buvo nulaužtas elektros perdavimo linijos stulpas, automobilis nebuvo paslėptas.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, todėl byla dėl ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, jog jis gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, ir tai, kad savo noru atlygino žalą (b. l. 26), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirtina sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 31 str. 1 d. 1, 2 p., 127 str. 2 d., 286, 287 str., teismas

nutaria:

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.